- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-24490-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09673-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- J. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, P. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti siekiant kreiptis pareiškėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo A. R. mirties išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. R. po savo mamos B. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti siekiant kreiptis pareiškėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo, po mamos B. R. mirties, išdavimo.
2. Nurodė, kad pareiškėjas 2023-05-23 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrių prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei kartu su prašymu pateikė dokumentus (Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022-12-21 pažymą dėl pastatų priklausomybės Nr. V12-74, Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro 2023-05-22 liudijimą Nr. 3007, Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro 2023-05-05 liudijimą Nr. 2677), tačiau registratorius nusprendė atmesti J. R. pateiktus dokumentus, nes jie neatitiko teisės aktų reikalavimų bei apskritai J. R. neturėjo teisės pateikti prašymo.
3. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad B. R. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1962-10-08 iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis - mirusi našle. Sutuoktinis - A. R., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: J. R., gimė (duomenys neskelbtini)-11-28, mirė 2002-03-28; J. R., gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, A. R., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1962-10-08 iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis - miręs santuokoje. Sutuoktinė - B. R., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: J. R., gimė (duomenys neskelbtini). Į VĮ Registrų centro duomenų bazę dėl neaiškių priežasčių neįtraukti visi B. R. ir A. R. vaikai. Be VĮ Registrų centre nurodytų A. ir B. R. vaikų J. R. ir J. R. buvo dar 2 vaikai, tai P. P. ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas dienos neatsimena) (miręs). Pareiškėjas dokumentų neturi, o VĮ Registrų centre tokios informacijos nėra.
4. Po A. R. mirties nei pergyvenusi sutuoktinį B. R., nei vaikai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po B. R. mirties vaikai taip pat dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
5. Pareiškėjas iš įkalinimo vietos sugrįžo 1999-09-11, grįžo gyventi į tėvų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Jo tėvas A. R. jau buvo miręs, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pradėjo gyventi kartu su mama. Nurodė, kad jo tėvai, dar gyvendami kartu, pasistatė minėtu adresu gyvenamąjį namą ir ten nuolat gyveno, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, tėvų turtas nebuvo registruotas viešame registre. Pats pareiškėjas pradėjo gyventi tėvų statytuose namuose nuo 1999-09-11 (namas pradėtas statyti 1961 m. ir pastatytas, kai pareiškėjui buvo 6 m.), rūpinosi namu ir pagalbiniais pastatais, mokėjo mokesčius, darė kosmetinius remontus ir visa tai valdė kaip savo iki ir po mamos mirties.
6. Pareiškėjas yra teisiškai neišprusęs, menko išsilavinimo, neįgalus. Nežinodamas kokių veiksmų imtis, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvų mirties, tačiau tėvų vardu nebuvo jokio įregistruoto turto, todėl negalėjo priimti palikimo, o terminai palikimui priimti buvo praleisti. Pareiškėjas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
7. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, aukščiau minėtu adresu 1961 m. yra pastatytas gyvenamasis (vieno buto pastatas) namas, kurio baigtumas 100 procentų, taip pat pastatytas 1961 m. ūkinis pastatas 100 proc. baigtumo, analogiškai tvartas ir daržinė. VĮ Registrų centre aukščiau minėti nekilnojamojo turto objektai nėra įregistruoti, nėra įregistruotos jų daiktinės teisės, nuosavybės teisės nei pareiškėjo, nei kito fizinio ar juridinio asmens vardu.
8. Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė informaciją, jog A. R. ir B. R. ūkinėje knygoje Nr. 40, asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ūkiui priklauso gyvenamasis namas, 1 buto, 3 kambarių, taip pat žemės sklypas ir kt. duomenys. Taip pat Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023-06-06 rašte Nr. V12-77 nurodė, kad B. R. buvo paskutinė kolūkinio kiemo narė. Po velionės mirties palikimą priėmė ir valdo iki dabar J. R., kuris gyvenamą namą, pagalbinius statinius prižiūri, atlieka būtiną remontą, namų valdos plote augina daržoves, tvarko teritoriją.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodė, kad 1999-09-11 grįžo į namus iš įkalinimo įstaigos jau mirus jo tėvui A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad pareiškėjo mama gyvendama sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (tik neregistruotame VĮ Registrų centre), juo naudodamasi, tvarkydama, mokėdama mokesčius, priėmė palikimą faktiniu valdymu po savo sutuoktinio mirties. Pareiškėjas nurodė, kad B. R. mirė (duomenys neskelbtini), ir tėvų namuose liko gyventi pareiškėjas, todėl jis rūpindamasis tėvų statytais namais, juos taip pat paveldėjo faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. VĮ ,,Turto bankas“ nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. ir B. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. ir B. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pateikė prašymą bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
11. Suinteresuotas asmuo P. P., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas J. R. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad gyvena tėvų pastatytame name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena sesuo P. P.. Šioje vietoje gyvena nuo 1999 metų, gyvena tėvų pastatytame name, iki mamos mirties visą tą laiką gyveno katu su mama. Namą jis prižiūri, juo rūpinasi. Mama mirė (duomenys neskelbtini), jis liko gyventi name po mamos mirties. Su kaimynais gerai sutaria. Nurodė, kad po tėvo mirties name gyveno mama, ji prižiūrėjo namą, mokėjo už elektros energiją, skolų neturėjo. Jo sesuo į palikimą nepretenduoja, praktiškai nevaikšto, jis ją prižiūri. Tuo metu, kai mirė mama, sesuo P. P. kartu su juo ir mama negyveno. Sesuo gyveno tuo metu mieste dviejų kambarių bute, vėliau nusprendė persikraustyti gyventi kartu su juo. Kurį laiką kartu su jais gyveno sesers sūnus, kuris šiuo metu yra miręs. Jokių kitų artimų giminaičių jie su seserimi neturi. Jiems padeda kaimynai.
13. Pareiškėjo J. R. atstovė advokato padėjėja D. T. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame nurodytais argumentais.
14. Suinteresuoti asmenys P. P. ir VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, atidėti teismo posėdį neprašė, gautas VĮ Turto banko prašymas nagrinėti bylą šio suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnarinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje.
15. Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėją J. R. pažįsta jau daug metų, jis yra jos kaimynas. J. prižiūri savo namus, tvarko juos. Jis gyvena su seserimi P. P., ja rūpinasi, nes ji yra vyresnė už J. R. 10 metų, sunkiai serga, beveik nevaikšto, turi regėjimo problemų. Kiek laiko ji (liudytoja) gyvena (duomenys neskelbtini), tai tiek laiko ir matė, kad J. R. gyvena minėtame name su seserimi. Jos (A. Ž.) vyras daugiau metų gyvena J. R. kaimynystėje ir jai yra sakęs, kad anksčiau name gyveno ir J. mama, kurios ji nepažinojo. Jos vyras padėjo J. palaidoti jo mamą. J. viską pats pasidaro, malkas pats susitvarko, kiek leidžia jo finansai, tiek pagal galimybes remontuoja namą. Jis pjauna prie namo žolę. J. viskuo rūpinasi, perka sau ir seseriai maistą.
16. Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas J. R. yra jo kaimynas. J. R. gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno su mama, jai mirus jis prižiūri namą, gyvena su seserimi P.. Kiti jokie asmenys nesirūpina, tik J. R. vienas rūpinasi namu, pats darė namo viduje remonto darbus, rūpinasi malkomis, namo aplinka. Jis slaugo savo seserį P. P., kuri turi sveikatos problemų, blogai mato. P. vaikų nebeturi, jos sūnus yra miręs. Nurodė, kad kai mirė J. R. mama, jis padėjo J. mamą palaidoti. J. mamos mirties metu gyveno kartu su mama name ir tuo metu taip pat rūpinosi namu, kuriame gyveno.
17. Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. R. jau vaikystėje su tėvais gyveno name adresu (duomenys neskelbtini)., jos tėvas padėjo pareiškėjo tėvui pastatyti minėtą namą. Vėliau ji išvyko į kitą miestą gyventi ir po kurio laiko grįžusi į (duomenys neskelbtini), matė, kad kaimynas J. R. gyveno su mama, pareiškėjo tėvas jau buvo miręs. Nors nėra kaimynė, tačiau gyvena tame pačiame kaime ir puikiai žino apie gyventoją J. R. bei matosi su juo. Paaiškino, jog J. R. minėtame name gyveno su mama ir liko jame gyventi ir po mamos mirties, šiuo metu gyvena su seserimi P.. Prieš keletą metų su jais gyveno ir P. sūnus, tačiau prieš keturis metus jis mirė. J. R. visada tvarkėsi name, jį prižiūrėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tarp tokių faktų, ir palikimo priėmimo faktas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. R. gimė B. R. bei jos sutuoktinio A. R. šeimoje. Nors Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis šeimoje įregistruoti tik du vaikai J. R. ir J. R., tačiau pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad J. R. turi seserį P. P., gyvenančią kartu su J. R., taip pat turėjo brolį A. R., kuris yra miręs.
20. Kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), 1961 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai, kurių baigtumas – 100 procentų, tačiau jie iki šiol nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis B. R. ir A. R. nuo 1962-10-08 iki kiekvieno iš jų mirties buvo deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Po A. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau sutuoktinė B. R. toliau gyveno sutuoktinių pastatytame name, jį prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius. Nors B. R. mokėjimų už turto išlaikymą atlikimą patvirtinantys duomenys nėra išlikę, tačiau iš teismui pateiktų mokėjimo kvitų nuo 2022 metų, kuriuos pateikė pareiškėjas, matyti, jog už elektros energiją buvo mokami mokesčiai, skolų nėra susidarę, kliente, kuriai UAB „Elektros skirstymo operatorius“ tiekia elektros energiją, nurodyta B. R.. Pareiškėjas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kitų mokesčių, iš skyrus už elektros energiją, nemoka, nes iš Nekilnojamojo turto kadastrinės bylos matyti, kad šildymas – malkos, vandentiekio, nuotekų šalinimo nėra, vanduo tiekiamas iš šulinio, lauko tualetas, dujų nėra, karšto vandens nėra. Pareiškėjas šildosi vandenį boileriu. Viryklė dujinė. Dėl to darytina išvada, jog B. R. iki savo mirties gyveno neįregistruotame teisės aktų nustatyta tvarka ūkio būdu pastatytame name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu, buvo įsitikinusi, jog šis turtas jai teisėtai priklauso ir jį valdė. Liudytojų A. Ž., E. Ž. ir J. D. parodymai patvirtina, jog B. R. ir A. R. kartu statėsi namą, kuriame iki savo mirties gyveno. Liudytoja J. D. patvirtino, kad jos tėvas padėjo J. R. tėvui A. R. statyti minėtą namą. B. R. iki ir po savo sutuoktinio A. R. mirties rūpinosi turtu, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas J. R. po grįžimo iš įkalinimo įstaigos 1999-09-11 apsigyveno kartu su motina tėvų statytame name, o po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) liko jame gyventi, pastatus prižiūrėjo, atliko remonto darbus, mokėjo už elektros energiją ir valdė turtą kaip savą.
21. Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikti duomenys patvirtina, kad ūkinei valdai, kuriai priklausė minėtas gyvenamasis namas, buvo registruotas B. R. vardu, o po jos mirties palikimą faktiškai pradėjo valdyti J. R.. Pareiškėjo faktinį valdymą taip pat patvirtina liudytojų A. Ž., E. Ž. ir J. D. parodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas daugelį metų gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje gyveno su mama B. R., o po jos mirties namą prižiūri, jį išlaiko, moka mokesčius už namui tiekiamą elektros energiją, rūpinasi pagalbiniais statiniais ir namo aplinka, globoja kartu gyvenančią seserį P. P.. Be to, tiek pareiškėjo J. R., tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai mirė B. R., pareiškėjo J. R. sesuo P. P. kartu su J. R. ir B. R. negyveno. Savo tėvų name ji apsigyveno praėjus keletui metų po savo mamos B. R. mirties. Duomenų, kad ji pagal įstatymą būtų priėmusi po tėvų mirties atsiradusį palikimą byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų, kad faktiškai valdė kokį nors po tėvų mirties likusį jų turtą, todėl darytina išvada, kad P. P. palikimo po B. R. mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti taip pat nėra priėmusi. P. P. šioje byloje prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nėra pareiškusi.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad po tėvo A. R. mirties nei pats pareiškėjas, nei jos sesuo, nei jos mama B. R. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo dėl to, kad gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Nors gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo tėvai nuo pat statinių pastatymo 1961 m. nuolat juose gyveno ir faktiškai valdė visą ūkinę valdą kaip savo turtą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikti duomenys iš ūkinės knygos Nr. 40 ir asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. R. ir B. R. buvo priskirtas gyvenamasis namas (1 buto, 3 kambarių), žemės sklypas ir kiti ūkio objektai. Nustatyta, kad po savo sutuoktinio A. R. mirties (duomenys neskelbtini) B. R. minėtame name liko gyventi iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)), rūpinosi namo bei pagalbinių pastatų priežiūra, mokėjo už elektros energiją, valdė turtą ir juo naudojosi kaip savu. Taigi, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, t. y. ½ šio turto, B. R. priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti ir su palikėjo A. R. turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Byloje nėra duomenų apie kitą A. R. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinio A. R. mirties B. R. jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
23. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas daro išvadą, kad B. R. 1995 metais priėmė visą sutuoktinio A. R. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
24. Nustatyta, kad pareiškėjas J. R. 1999-09-11, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apsigyveno tėvų gyvenamajame name kartu su savo motina B. R. ir su ja gyveno iki pat jos mirties (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau toliau gyveno tėvų statytame name, rūpinosi jo priežiūra, mokėjo už elektros energiją, atliko remonto darbus, rūpinosi šio namo šildymui skirtų malkų įsigijimu, prižiūrėjo namo aplinką bei pagalbinius pastatus, name gyvena jau daugiau nei dvidešimt metų. Liudytojų A. Ž., E. Ž. ir J. D. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1999 metų gyveno minėtame name dar motinai esant gyvai, o po jos mirties turtą valdė kaip savo – jį prižiūrėjo, remontavo ir juo naudojosi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po motinos B. R. mirties pareiškėjas J. R. jos palikimą priėmė, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
25. Taip pat nustatyta, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. R. ir B. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. R. ir B. R. paliktojo turto priėmimą valdyti, iš esmės neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo pirmos eilės įpėdinė P. P. byloje nepareiškė prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl teismas daro išvadą, jog nustatyti pareiškėjo J. R. pareiškimu prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus nėra kliūčių.
26. Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti turto paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. po savo motinos B. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi siekiant pareiškėjui J. R. gauti paveldėjimo teisės liudijimą po savo motinos B. R. mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.