Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. S. ir institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23992-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24247857329.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. rugsėjo 11 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą, kuriuo L. S. paskirta nuobauda – 340 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

L. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 26 d. 10 val. 27 min., Oslo gatvėje ties Laisvės pr., Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 22 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad L. S. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja L. S. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas nepagrįstai sieja nurodytoje teisės normoje numatyto termino skaičiavimo pradžią su tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo data, kadangi normoje yra aiškiai nurodyta, kad tarptautiniai vairuotojų pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Tai yra termino skaičiavimo pradžia yra siejama su nuolatinio gyventojo statuso įgijimo data, o ne su vairuotojo pažymėjimo išdavimo data, kuri šio termino skaičiavimui neturi jokios reikšmės. Pažymėtina, kad tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja daugelyje valstybių, todėl nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas gali jį turėti tikslu vairuoti ir kitose valstybėse.

Nepagrįsti pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai ir apie tai, jog L. S. nėra ir negali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų prasme. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. nuo 2002 m. gruodžio 20 d. turi nustatyta tvarka išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šis leidimas buvo nuolat tęsiamas ir paskutinis išduotas 2022 m. lapkričio 7 d. bei galioja iki 2027 m. lapkričio 7 d. Be to. L. S. nuo 2002 m. gruodžio 20 d. buvo nurodęs faktinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki šios dienos deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. kovo 23 d. iki šiol – (duomenys neskelbtini).

Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 15 punkte yra apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi E. S. (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Taigi, galiojančio leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turėjimas suteikia jį turinčiam asmeniui nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Byloje nėra duomenų, kad L. S. būtų deklaravęs išvykimą į kitą šalį, praradęs teisę į leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turėjimą, todėl jis laikytinas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties prasme.

Nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo sąvoką taip pat apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse taip pat numatyta, kad jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai interesai yra, kai: 1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba 2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Kaip matyti iš SODRA išrašo, esančio byloje, L. S. nuo 2002 m. kovo 26 d. iki šiol yra susijęs darbiniais santykiais su UAB „PLASTIKSĖ“, registruota ir veikiančia Lietuvos Respublikoje, ir gauna atlyginimą už darbą; nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. buvo Lietuvoje veikusios L. S. personalinės įmonės „Sterling and Company“ savininkas, taigi jį su Lietuvos Respublika siejo ir tebesieja reikšmingi komerciniai interesai, todėl jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. Kartu dar kartą pažymėtina, jog L. S. nustatyta tvarka nėra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, priešingai, jis tebeturi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, yra deklaravęs atvykimą į Lietuvos Respubliką ir gyvenamąją vietą jos teritorijoje, yra susijęs ilgalaikiais darbiniais santykiais su Lietuvoje veikiančia įmone. Todėl jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, tą statusą jis turi nuo 2002 metų. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies redakcija, kuria remiamasi skundžiamame nutarime galioja nuo 2022 m. lapkričio 1 d., taigi vėliausiai nurodytoje normoje nurodyto 6 mėnesių termino pradžia galėtų būti skaičiuojama nuo šios normos įsigaliojimo datos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 1 d., todėl L. S., turėdamas nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, norėdamas Lietuvoje vairuoti transporto priemones, vėliausiai iki 2023 m. gegužės 1 d. privalėjo nustatyta tvarka legalizuoti užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kadangi vėliausiai nuo nurodytos dienos joks jo turimas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, nepriklausomai nuo jo išdavimo datos, nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas taip pat nesutinka su skundo teiginiais apie tai, jog bylą tyrę pareigūnai savo pareigas atliko aplaidžiai, kadangi nebendravo ir neapklausė L. S. asmeniškai, todėl jiems nebuvo pateiktas 2024 m. gegužės 1 d. išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, gavus pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus bei pridedamus dokumentus (tame tarpe ir minimą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą), pareiškėjui buvo suteikta galimybė nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu, kuria jis nepasinaudojo, tačiau nagrinėjime dalyvavo jo atstovas – advokato padėjėjas ir teikė papildomus paaiškinimus. Taigi, skundžiamas nutarimas institucijos pareigūnų buvo priimtas įvertinus visas skunde nurodytas aplinkybes ir dalyvaujant atsakomybėn traukiamo asmens atstovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, nes, kaip nurodyta aukščiau, jam ilgiau negu 6 mėnesius turint nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nebesuteikia jam teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, todėl jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu L. S. paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Todėl keisti skundžiamą nutarimą taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. S. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23992-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24247857329 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.