Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 2012-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 straipsnis);

2) 2012-03-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, bausmė subendrinta su 2012-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 2013-06-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. K. 2014 m. birželio 23 d. apie 13.10 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kilus konfliktui, vieną kartą spyrė sugyventinei N. M. į kairįjį šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį petį, taip sukėlė savo šeimos nariui nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

N. K., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jam įtarimas pareikštas aiškus ir suprantamas, kaltę pripažįsta visiškai, tik nesutinka su įtarime nurodytu laiku, nes viskas vyko 2014 m. birželio 22 d., vakare, laiko nurodyti negali. Viskas vyko ne namuose, o Pakruojo rajone., L. kaime, J. B. gyvenamojo namo kieme, į kurį jis atvyko tą pačią dieną automobiliu. Po to pėsčiomis atėjo sugyventinė N. M., kuri yra kurčnebylė. Tarp jų kilo konfliktas. N. M. nulaužė automobilio dešinės pusės veidrodį ir aplankstė galinį kairės pusės sparną. Tas automobilis priklauso ūkininkui, pas kurį jis dirba. Jis supykęs vieną kartą kumščiu jai sudavė į petį ir galėjo vieną kartą nestipriai įspirti į šoną. Po to, kartu su N. M. grįžo namo. Tą patį vakarą buvo atėjusi D. M. Apie tai, kad jis buvo sudavęs N. M., ji papasakojo motinai. Niekas tą vakarą policijos nekvietė, o policiją iškvietė sekančią dieną. Su N. M. gyvena 11 metų. Jis yra smurtavęs prieš ją. Dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą N. M., labai gailisi (34 b. l.);

nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2014 m. birželio 23 d. apie 13.10 val. namuose tarp jos ir sugyventinio N. K. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, vieną kartą iš kojos spyrė į kairįjį šoną bei vieną kartą iš kumščio sudavė į kairįjį petį. Civilinio ieškinio nereiškia (16 b. l.);

liudytoja D. M. parodė, kad duktė N. M. gyvena kartu su N. K. ir turi bendrą vaiką D. K., gimusį 2004 metais. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Duktė nekalba, yra nebylė, ji su ja susikalba parodydama, bet gestų kalbos duktė nemoka, nesupranta. 2014 m. birželio 23 d. apie 13.10 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus L. M., kuris pasakė, kad ji atvažiuotų pas dukrą N. M. Ji su dviračiu nuvažiavo pas dukrą į namus. Namuose rado N., jos sūnų D. ir savo sūnų L. Daugiau namuose nieko nebuvo. L. pasakė, kad kai jis atvažiavo pas sesę į namus, N. K. tempė per kiemą N. M. į tvartą, uždarė tvarto duris bei tas duris užkišo. L. sakė, kad N. rėkė, jis tai girdėjo. Tada L. pasakojo, kad atvažiavęs pas sesę nuėjo prie tvarto durų, prie kurių stovėjo N. K., nes tuo metu jis tas duris užkišo, N. K. norėjo pulti ant L., bet susimėtė, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o L. atidarė tvarto duris ir išleido N. N. prie L. parodė, kad jai skauda kairės pusės petį, kairės pusės šoną (ji buvo užsiėmusi už kairės pusės šono ir laikėsi, skundėsi dejuodama, rodydama, kad skauda, o vėliau rankomis parodė, kad jai N. K. į šoną spyrė iš kojos, kiek kartų nesakė) ir po to atnešė parodė šepetį, kaip vėliau ji rankomis parodė, kad užsimojęs N. K. šepečiu jai sudavė per petį ir nulūžo šepečio kotas. Matė, kad tikrai yra nulūžęs šepečio kotas. Ji nežiūrėjo ar jai matosi sumušimo žymės, nes duktė buvo apsirengusi, bet po to praėjus kelioms dienoms po to įvykio duktė rodė, kad jai skaudą šoną ir petį. Be to, N. pirštas buvo apibintuotas ir matėsi, kad yra kruvinas. Norėjo jos paklausti kas jai buvo, bet N. mojo ranka, kas reikštų, kad nieko, nieko ir daugiau ji nieko apie tą sužalotą pirštą neaiškino. Daugiau N. nieko nerodė, savo kalba nesakė, buvo pasimetusi, išsigandusi, išsiverkusi. Po to kai pakalbėjo su L. ir N., paskambino ir iškvietė policiją. Laukiant policijos kalbėjo su anūku D., kurio klausė kas čia buvo. A. D. pasakė, kad nematė kas vyko namuose, tik girdėjo kaip mama „kaukė“, tas žodis reiškia labai rėkė (21 b. l.);

liudytojas L. M. parodė, kad sesuo N. M. gyvena kartu su N. K. ir turi bendrą vaiką D. K.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo nekalba, yra nebylė, jis su ja susikalba parodydamas. 2014 m. birželio mėn., dienos pasakyti negali, nepamena, po pietų, tiksliai valandų pasakyti negali, būnant namuose išgirdo, kaip savo namuose rėkia sesuo. Tada nuvažiavo pažiūrėti, kas ten vyksta pas sesę namuose. Nuvykęs pamatė, kad N. K. uždaro tvarto duris ir užsklendžia skląstį. Tuo metu, kai N. K. uždarinėjo duris ir užsklendė sklende, sesuo N. M. rėkė, spardė duris norėjo išeiti lauk, bet N. K. jos neišleido. Atvažiavus į kiemą, N. K. jau buvo uždaręs duris ir užsklendęs, atėjo prie jo ir pasakė, kad šis nekaltas, N. M. jį sumušė, todėl jis ją uždarė tvarte. Jis nematė ant N. K. jokių sumušimo žymių. N. K. neklausinėjo kur ir su kuo jį sumušė N. Jis iš karto atidarė tvarto duris ir išleido sesę N. N. K. apsisuko, nuėjo į automobilį „Audi 80“ ir išvažiavo. D. K. jam pasakojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad tėvas N. K. užsipuolė mamą N. M., kad ji paslėpė alų ir tada D. K. pabėgo iš namų. Išleido N. M. iš tvarto ir tada paskambino mamai D. M., kad ji atvažiuotų. Atvažiavo mama. Tada iškvietė policiją ir laukė atvykstančios policijos. Laukiant kol atvyks policija N. M. parodė, kad jai skauda šoną ir ranką. Matė, kad N. yra mėlyna viena ranka, mėlynos abi šlaunys. Po to N. M. buvo atsinešusi šepetį, kuris buvo perlaužtas ir rodė, kad ją su tuo šepečiu mušė N. K. Smulkiai visko papasakoti negali (22 b. l.);

liudytojas V. A. parodė, kad dirbo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2014 m. birželio 23 d. Dirbant, laiko nurodyti kada negali, buvo gautas pranešimas, apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į nurodytą vietą, t. y. Pakruojo rajoną, (duomenys neskelbtini), numerio pasakyti negali, nepamena, kieme, kiek pamena, buvo nukentėjusioji N. M., jos sūnus ir jos motina M. Gerai pažįsta N. M., nes dirbdamas Pakruojo rajono PK apylinkės inspektoriumi, yra aptarnavęs šią teritoriją ir dėl to juos visus gerai pažinojo, todėl aiškindamasis įvykio aplinkybes žinojo, kad N. M. nekalba, be to, žinojo, kad jos motina M. gali padėti susikalbėti su N. M. Aiškinantis įvykio aplinkybes uždavė aiškius, visiems suvokiamus klausimus M. M garsiai sakydama ir rodydama paklausdavo nukentėjusiosios N. M., nukentėjusioji N. M. rodydama parodydavo. M. dukros parodymus pasakydavo, o jis užrašė. Be to, gali pasakyti, kad pati nukentėjusioji N. M. buvo išsiverkusi, išsigandusi, rėkė ir rodė ranka skaudamas vietas, t. y. rodė į petį, jis klausė rodydamas pirštais kiek kartų, N. M. parodė kiek kartų jai sudavė, bet dabar jis kiek ji rodė nepamena. Taip pat N. M. rodė į šoną, bet smulkiau apie tai nieko pasakyti negali, nepamena. Kad ji buvo sumušta matėsi iš nukentėjusiosios elgesio. Surašius protokolą ir apklausą, nukentėjusiosios motina M. perskaitė protokolą – pareiškimą ir liudytojo apklausos protokolą. Kaip suprato, N. M. supranta iš lūpų kas yra sakoma, o, be to, M. rodė rankomis skaitomą tekstą. Parodymus užrašė ne M., o nukentėjusiosios N. M. (23 b. l.);

iš 2014-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad atstovas pagal įstatymą – D. M. pateikė grindų šepetį su mediniu nulaužtu kotu (10 b. l.), kuris apžiūrėtas 2014-07-21 (11 – 13 b. l.) ir 2014-07-23 pagal pakvitavimą grąžintas D. M. (14 b. l.);

iš 2014-06-23 asmens blaivumo testo Nr. 3627 matyti, kad 22.58 val. patikrinus N. K. blaivumą jam nustatytas 4.47 promilių girtumas (4 b. l.).

Kaltinamojo N. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei N. M.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis N. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį N. K. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį dirbti visą bausmės laiką, o netekus darbo – būti registruotam darbo biržoje bei įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tris mėnesius.

Kaltinamasis N. K. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis N. K. teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs (44-46, 47-49, 50-54, 55-57, 58-59 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka (60-65 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (67 b. l.), nedirba (69 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (71 b. l.), Linkuvos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (68 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) N. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį dirbti visą bausmės laiką, o netekus darbo – būti registruotam darbo biržoje, bei įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tris mėnesius (BK 48 str. 1-2 d., 7 d.), nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam N. K. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. birželio 25 d. (27, 29b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. 1 p. p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

n. k. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti visą bausmės laiką, o netekus darbo – būti registruotam darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti visą bausmės laiką, o netekus darbo – būti registruotam darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. birželio 25 d., t.y. dvi paras, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Laisvydas ZederštremasiiovosXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX