- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-9462-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07954-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- D. L.
- Nukentėjusysis
- O. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. L. (D. L.), nukentėjusiajam O. S. (O. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2016-05-26 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-03-02 apie 21.15 val. Architektų g. 208, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. TVK566 buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p., 222 p. bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, jam kaltinimai suprantami, tačiau savo kaltės, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepripažįsta. Nurodo, kad buvo vakaras, paėmė savo merginą iš darbo ir atvažiavo į tą kiemą, kuriame įvyko eismo įvykis. Tvirtina, kad, išleidęs merginą, apsisuko ir išvažiavo, tačiau nepajuto, kad kliudė svetimą automobilį. Gavo kvietimą atvykti į policiją, kai buvo ligoninėje. Policijos pareigūnai paklausė, ar tą dieną buvo įvykio vietoje. Prisiminė, kad tą dieną įvykio vietoje buvau, tačiau jo automobilis nebuvo apgadintas. Nurodė, kad smūgio nejuto galimai dėl to, jog automobilyje yra gera garso izoliacija.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis O. S. paaiškino, kad apie eismo įvykį pranešė į namus atvykę policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, taip pat yra asmuo, kuris matė apgadinimo aplinkybes. Pažymėjo, kad jam priklausančiam automobiliui Volvo V70 buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas, šalinant apgadinimus reikia atlikti kėbulinius darbus. Dalyvaujant policijos pareigūnams buvo sugretinti abiejų automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, apgadinimai. Savo automobilio Volvo V70 dar nėra suremontavęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. R. paaiškino, kad aiškiai matė eismo įvykio kilimo aplinkybes, nes sėdėjo kitame automobilyje, maždaug 2–3 metrai nuo įvykio vietos. Patvirtino, kad automobilis Audi 100 apsisukinėdamas atbuline eiga galinio bamperio kaire puse kliudė automobilio VolvoV70 galinį dešinės pusės sparną. Pažymėjo, kad smūgis buvo garsus, automobilis Audi100 nuo smūgio sustojo, jo vairuotojas pažiūrėjo pro kairį langą ir, neišlipęs iš automobilio, nuvažiavo. Nurodė, kad dar bandė šviesomis signalizuoti, kad vairuotojas sustotų, tačiau jis nuvažiavo. Tvirtina, kad automobilio Audi100 vairuotojas negalėjo nepajusti smūgio, nes nuo smūgio automobilis net susiūbavo. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.
ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra iš esmės ginčo dėl tų aplinkybių, jog D. L. nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį Audi 100 bei važiuodamas gyvenamųjų namų vidiniame kieme, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį Volvo V70 ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1905 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Motyvuojamoji dalis
D. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – liudytojo L. R. duotais paaiškinimais; Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-03-02 tarnybiniu pranešimu (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad Audi 100 automobilio galinio bamperio kairės pusės apgadinimai (apibraižymai) pagal aukštį atitinka automobilio Volvo 70 galinio dešinio galinio sparno ir bamperio apgadinimus (b. l.17–18, 20).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad D. L. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2016-05-26 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad D. L. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.
ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Nustatyta, ir ginčo nėra dėl to, kad D. L. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos, taip pat nenubraižius eismo įvykio schemos, taigi ne taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimai. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti, ar D. L. taikytina atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
Vertinant teismui pateiktas fotonuotraukas, pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu O. S. priklausantis automobilis Volvo V70, nors ir buvo apgadintas palyginus nežymiai, šie apgadininimai buvo aiškiai matomi ir negalėjo būti nepastebėti. Be to, teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. R., kurio parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad D. L. vairuojamas automobilis važiuodamas atbulas sustojo tik dėl to, kad atsitrenkė į po smūgio. Nuo automobilių smūgio buvo girdimas didelis garsas, automobilis Audi100 susiūbavo.
Liudytojo L. R. parodymai, taip pat automobilio Volvo 70 apgadinimai patvirtina, kad D. L. turėjo galimybę objektyviai suvokti bei įvertinti, jog buvo apgadintas stovėjęs automobilis. Tokia teismo išvada paneigia tas D. L. nurodytas aplinkybes, jog iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta sąžiningai klystant dėl kilusių pasekmių, neapžiūrėjus eismo įvykio vietos. Todėl, teismo vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės nerodo sąžiningos vairuotojo klaidos dėl savo veiksmų teisėtumo ir tyčios elgtis neteisėtai nebuvimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
Iš ATPK 130 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – savo griežtumu atitiktų D. L. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.
Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011). K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Akivaizdu, kad D. L. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nes eismo įvykio metu automobilis Volvo70 buvo apgadintas pakankamai nežymiai. Be to, tai, jog šio automobilio apgadinimai nelaikytini dideliais, teismo posėdžio metu patvirtino ir jo savininkas O. S..
D. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kita vertus, byloje esantis administracinių teisės pažeidimų registro išrašas patvirtina, kad D. L. 2015–2016 m. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už administracinių teisės pažeidimų (smulkią svetimo turto vagystę, smulkų chuliganizmą, girto pasirodymą viešoje vietoje) padarymą, ir tai jį charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. L. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir D. L. už jo padarytą ir ATPK 130 str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, D. L. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kuri yra artima vidutinei, t. y. 35 Eur bauda.
Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 2 d., D. L. už abu pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrinamos paskiriant galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų pažeidimų sankcijos ribose – 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 304² str., teismas
nutaria:
Pripažinti D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 35 (trisdešimt penkių) Eur baudą.
Pripažinti D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš D. L. (D. L.) padarytų pažeidimų sankcijos ribose – 300 (dviejų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, o bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16058260767. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.