Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-02-22 · Byla Nr. Iv-1946-484/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-22
Bylos Nr.
Iv-1946-484/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
NUTARTIS (S)2011 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, susipažinusi su A. N. skundais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2011-01-18 išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-12-27 sprendimą Nr. 3R-313(2010/05-4R-413) ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2011-01-31 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2011-02-14 pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui du patikslinto skundo egzempliorius; patikslintame skunde nurodyti bylos proceso šalis (pareiškėją, atsakovą), pilnai suformuluoti skundo reikalavimus; pateikti teismui įrodymus apie Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-12-27 sprendimo gavimo datą, dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Taip pat pareiškėjui išaiškinta teisė patikslintame skunde reikšti reikalavimą ir dėl LR teisingumo ministerijos 2010-11-05 rašto Nr. (1.23) 7R-9382.

Pareiškėjas 2011-02-14 paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo už neteisėtą turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimą iš varžytinių priteisti iš antstolės V. D. žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą).

Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 88 str. 2-5 p.). Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktų skundų turinį bei juose suformuluotus reikalavimus teismui, darytina išvada, jog pareiškėjas teismo 2011-01-31 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Pažymėtina, kad teismas išaiškino pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau skundo, teisme gauto 2011-02-17, turinys liko išdėstytas nesuprantamai, pareiškėjas pirminiame skunde nurodyto reikalavimo ne tik nepatikslino, bet jo apskritai nesuformulavo, o reiškia naujo pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas pirminiame skunde ginčijo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-12-27 sprendimą Nr. 3R-313(2010/05-4R-413), kuris priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus jo skundą dėl LR teisingumo ministerijos 2010-11-05 rašto Nr. (1.23) 7R-9382 pagrįstumo. Būtent šis individualus teisės aktas pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl nesuformulavus dėl šio akto jokio reikalavimo, nėra aišku, kokių konkrečių pasekmių pareiškėjas siekia.

Taigi, pareiškėjui neaiškiai suformulavus skundo dalyką, teismas neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo skundas, teisme gautas 2011-01-24, laikytinas nepaduotu.

Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde, teisme gautame 2011-02-17, kelia naują reikalavimą - prašo iš antstolio priteisti žalos atlyginimą.

Skundą, teisme gautą 2011-02-17, atsisakytina priimti.

Remiantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną iš galimai neteisėtų antstolės procesinių veiksmų vykdant teismo sprendimą. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, privalės vertinti nurodytų antstolio veiksmų teisėtumą.

Antstolių įstatymo 27 straipsnis numato, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Atsižvelgiant į šias nuostatas, konstatuotina, jog ginčai dėl antstolių procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, teisėtumo, bei atitinkamai ginčai dėl neteisėtais antstolių procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo A. N. skundą, teisme gautą 2011-02-17, atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

Skundai su priedais ir sumokėtas žyminis mokestis grąžintini pareiškėjui.

Išaiškintina, kad pareiškėjas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

A. N. skundą, teisme gautą 2011-01-24, laikyti nepaduotu.

Atsisakyti priimti A. N. skundą, teisme gautą 2011-02-17, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundus su priedais ir 2011-02-11 sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į administracinį teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-12-27 sprendimo Nr. 3R-313(2010/05-4R-413) ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išaiškinti, kad pareiškėjas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai tam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė