Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,L.-W.“ transporto skyriaus vadybininku, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su S. K., pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str. 4 p. nuostatą, kad supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 str. 1 d. nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ) 6 str. 3 d. nuostatą, jog „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; to paties įstatymo 10 str. 6 d. nuostatą, kad „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 50 000 Lt pajamų, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 50 000 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. A. A. už šių paslaugų suteikimą iš S. K. gavo ne mažiau kaip 50 000 Lt pajamų, t.y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 50 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 2 410 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 7 125 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2 250 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir paaiškino, kad su S. K., jie susipažino Vilniuje maždaug prieš 10 metų UAB „L.V.“ filiale. Kadangi S. K. dirba su metalo laužu, jis jam yra skambinęs, su juo bendravęs dėl metalo laužo pirkimo vietų, kainų. S. K. metalo laužo kažkiek pardavė, tačiau labai mažą kiekį, iki 25 tonų metalo laužo (dažniausiai tai būdavo žalvaris, aliuminis varis). Šis metalas, kuris buvo parduotas S. K., buvo supirktas iš fizinių asmenų jo individualiai, metalo laužo supirkimo aikštelėje Ateities pl. 47A, Kaune. Taip pat, S. K. yra prašęs jo atlikti metalo laužo krovos darbus, jie buvo atliekami šalia UAB „L.V.“ sandėlių Ateities pl. 47A, Kaune. Kalbant apie šiuos krovimus gali paaiškinti, kad šis metalo laužas priklausė S. K., kurį jis atveždavo į minėtą jų metalo laužo supirkimo aikštelę. Šį metalo laužą jis atveždavo savo automobiliu, iš kur jis jį gaudavo nežino, gal būt supirkdavo iš fizinių asmenų Kauno mieste, rajone. Jis kiekvienu vežimu atveždavo apie 10-12 tonų, šis metalas tą pačią ar sekančią dieną buvo išvežamas su Lenkijos Respublikoje registruotais vilkikais. Visuose šiuose krovimuose taip pat dalyvaudavo ir S. K., jis šiuos lenkiškus automobilius ir atlydėdavo iki aikštelės Ateities pl. 47A, Kaune. Kiek pamena, tokių lenkiškų automobilių krovimų buvo keletas, gal trys – keturi. Į šiuos automobilius buvo pakraunama apie 20 tonų metalo (metalas buvo įvairus). Į šį metalo kiekį įeidavo ir jo minėtas parduotas S. K. metalas ir jo atvežtas perkrovimui metalas. Taip pat, kiek pamena, yra pasitaikę atvejų, kuomet S. K. pats išsiveždavo su savo transportu jo supirktą, surinktą metalą, tai galėjo būti apie 3-4 atvejai, maždaug jis paimdavo apie 1,5 - 2 tonas metalo laužo. S. K. pasitaikydavo, kad atvažiuodavo jau pakrautu automobiliu ir pasikraudavo jo parduodamą metalą. Neprisimena, ar jo koks automobilis būtų vežęs S. K. į Vilnių metalo laužą. Taip pat nežino kur jis veždavo iš jo paimtą metalo laužą, tik žino, kad jis iš Vilniaus, (b.l 40-41). 2013 m. vasario 21 d., A. A. apklausiamas parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neturėdamas nei jokio leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravęs įmonės, kaip fizinis asmuo. Taip versdamasis minėtu metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 50 000 litų pajamų per 2010 metus. Tokių pridavimų per nepilnus 2010 metus buvo apie 3-5 kartai. Šių gautų pajamų jis nedeklaravo. Labai gailisi, sutinka atlyginti valstybei padarytą žalą, (b.l 42). 2013 m. gegužės 30 d. A. A. papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, visą žalą padarytą valstybei atlygino, (b.l 44).

S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur 2012 m. lapkričio 7 d., S. K. apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D., su juo buvo susitikęs Vilniuje ,,Domus galerijoje“, jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu Fred: 180 cm. ūgio, tamsūs plaukai, apie 60 metų, plaukai turbūt dažyti, buvo sušukuoti į viršų. Jis turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje. Tą pirmą kartą jis su juo tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris- keturis kartus, Iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia Hamburgo priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį yra viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt, jis tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis, vardu Fred, jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą, už jo duodamus pinigus. Fred sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia Hamburgo. Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, vyravusias tuo metu. Pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų. Pirmą kartą jis jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to, ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju jis jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą jis jam dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į jo atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jis jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su juo bendraudavo telefonu, tačiau jo nurodyti negali, nes neatsimena. O taipogi, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo paleistas, bandė su juo susisiekti, naudojamas numeris jau buvo nenaudojamas ir jokiais būdais su juo susisiekti nepavyko. Su minėtu vokiečiu jis bendravo pusiau lenkiškai, pusiau rusiškai. Po kažkurio laikotarpio jis pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos jo žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais Geologų g. 11, Geologų g. 16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniaus r., kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais Geologų g. 11 arba Geologų g. 16. Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui jis gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras vardu Gžegož, kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat, jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu Fred. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu Fred, vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus. Jie dažniausiai atvažiuodavo adresu Geologų g. 16, Vilniuje, taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 – 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo. Kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su Fred, jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui vardu Fred, tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam (b.l 22-25).

Liudytojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad UAB „L.W.“ jis dirbo maždaug apie 6 metus, pradžioje keletą metų dirbo kroviku, o po to kroviku – sandėlininku. UAB „L.W.“ metalo laužo supirkimo aikštelė yra Ateities pl. 47A, Kaune. Ten yra du angarai- sandėliai, kur dirba jis. Su juo dar dirba vienas krovikas R. K.. Kiek žino, tose patalpose taip pat dirba ir jose metalo laužą laiko UAB „Miprima“. Jo darbas yra toks- iš įvairių įmonės „L.W.“ aikštelių spalvoto metalo laužas yra atvežamas pas juos, jie jį pasveria ir jis ant popieriaus lapelio užrašo metalo laužo apibūdinimą ir kieki (svorį), tą lapelį perduoda metalo laužą atvežusiam asmeniui, kuris jį nuveža į įmonės ofisą, Žeimenos g. 25, Kaune, kur jam yra sumokami pinigai už metalo laužą. Jis jokių pinigų niekam nemoka ir jis jokių pinigų už metalo laužą negauna. Kitas jo darbas yra sutvarkyti, apdoroti tą atvežtą metalo laužą ir pakrauti jį į mašinas išvežimui. Jam tiesiogiai vadovauja A. A., kuris dirba UAB „L.W.“, kuo tikslai nežino, galbūt vadybininku. Dažniausiai jis jam paskambina ir pasako kada, kiek, kokio metalo laužo reikia pakrauti, kada, koks automobilis atvažiuos į jų teritoriją. Jokių dokumentų jis nepildo ir nepasirašo. Dažniausiai metalo laužas yra kraunamas į automobilius lietuviškais numeriais, todėl, mano, kad jis yra parduodamas Lietuvoje. Yra krovęs metalo laužą ir į automobilius latviškais numeriais, todėl, mano, kad jis buvo parduodamas ir išvežamas į Latviją. Niekada, tai yra, nei 2010 metais, nei kitais metais, nėra krovęs metalo laužo į automobilius lenkiškais numeriais. Nei A. A., nei joks kitas asmuo jam niekada nebuvo sakęs (nurodęs), kad atvažiuos automobilis iš Lenkijos, į kurį reikės pakrauti metalo laužą. Kaip jau nurodė, jo darbas yra tik priimti atvežtą metalo laužą, jį pasverti, sutvarkyti ir pakrauti metalą į atvažiavusius automobilius A. A. nurodymu (b.l 26-27).

Liudytojo G. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad UAB „Miprima“ kroviko pareigose dirbo nuo 2010 metų kovo mėnesio. Minėtoje bendrovėje nuo darbo pradžios dirbo su metalo presu, kuris yra UAB „Miprima“ sandėlio patalpose. Per visą jo darbo laikotarpį bendrovės kieme jam teko matyti automašinas su Lenkijos valstybiniais numeriais. Kiek kartų minėtos mašinos buvo atvažiavusios į bendrovės teritoriją, jis neprisimena. Jam asmeniškai į automobilius su Lenkijos valstybiniais numeriais krauti metalo laužo neteko. Ar kiti bendrovės darbuotojai į minėtas mašinas krovė metalo laužą jis nematė, nes jo darbo vietos yra pastato viduje (b.l 28-29).

Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad UAB „Miprima“ jis dirba nuo 2010 m. gegužes mėn. krovėju, dirba UAB „Miprima“ teritorijoje adresu Ateities 47A, Kaunas. Šioje teritorijoje vyksta spalvoto metalo laužo perdirbimo ir rūšiavimo darbai. Krauna rankomis, taip pat su autokaru. Daugiausia metalo krauna išvežimui į vilkikus su lietuviškais numeriais, kartais pasitaiko su lenkiškais. Ar krovė į vilkiką su lenkiškais valstybiniais numeriais, tiksliai pasakyti negali, neatkreipė dėmesio (b.l 30).

Liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad UAB „L.W.“ jis dirba maždaug apie 12 metų, krovėju. UAB „L.W.“ metalo laužą supirkimo aikštelė yra Ateities pl. 47A. Kaune. Su juo dirba R. Ž., A. G.. Dažniausiai metalo laužas yra kraunamas į automobilius lietuviškais numeriais, latviškais numeriais, bei Lenkijos valstybės numeriais. Jokių dokumentų niekas jam nėra davęs pasirašyti ar priimti. Dažniausiai R. Ž. duodavo nurodymus dėl metalo laužo pakrovimo į automobilius (b.l 31).

2013-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d, (b.l. 45-62).

2013-04-08 Vilniaus apskrities VMI pranešimu apie mokestinį tyrimą kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko A. A. mokestinį tyrimą ir surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad mokesčių mokėtojas A. A., suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų laikotarpiu, pažeidė:

2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas; GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą; 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ) 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

Mokestinio tyrimo metu A. A. pateikė patikslintą 2010 m. Metinę pajamų deklaraciją GPM308, kurios GPM308P priede deklaravo 5396,29 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Deklaracijos GPM308V priede deklaravo 50000 Lt gautų individualios veiklos pajamų, 0 Lt leidžiamų atskaitymų. Deklaracijoje pritaikęs 5640 Lt MNPD bei 1800 Lt MPNPD apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 1961 Lt GPM sumą. Įvertinus mokesčių mokėtojo pateiktą patikslintą 2010 metų pajamų deklaraciją taip pat faktą, kad mokesčių mokėtojui pagal pirminę pateiktą 2010 metų metinę pajamų deklaraciją buvo grąžintas 449 GPM, susidarė mokėtina į biudžetą 2410 Lt (1961Lt + 499 Lt) GPM suma, kurią mokėtojas sumokėjo 2013-03-26 (1961 Lt) ir 2013-03-29 (499 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 13 str. ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDĮ) 7 str. 2 d. A. A. už 2010 m. turėjo apskaičiuoti 7125 Lt VSD įmokų (b.l 33-34).

2013-05-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie A. A., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 2250,00 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.17-447; 2004, Nr.171-6295) 16 straipsnio 1 dalimi, už laiku į Valstybino socialinio draudimo fondą nesumokėtas VSD ir PSD įmokas apskaičiuota 506,25 Lt delspinigių. A. A., vykdančio individualią veiklą, (draudėjo kodas 2210631) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-04-29 buvo 9881,25 Lt, iš jų 7125 Lt VSD įmokų. 2250 Lt PSD įmokų ir 506,25 Lt delspinigių. A. A. įsiskolinimą sumokėjo dalimis (2013-04-30 - 2250,00 Lt PSD įmokų ir 506,25 Lt delspinigių, 2013-05-02 ir 2013-05-03 - po 3000,00 Lt VSD įmokų, 2013-05-06 - 1250,00 Lt VSD įmokų) (b.l 36).

Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. A. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 50 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 2 410 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 7 125 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2 250 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą. A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d.

Kaltinamasis A. A. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b.l. 78).

Skiriant bausmę A. A., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. A. A. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. A. anksčiau neteistas (b.l. 67), dirba (b.l. 66), administracine tvarka nebaustas (b.l. 68, 69), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 70), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 71), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 77), jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, gailisi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 62 str. nuostatomis, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šis bausmės dydis parinktas tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei BVK 22 str. numatytas bendras dviejų mėnesių terminas, t.y. A. A. įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011 m. balandžio 5 d. 11.00 val. iki 2011 m. balandžio 6 d. 12.25 val. (b. l. 18, 19, 21). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, skaičiuojant 2 MGL dydžio baudą už vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 202 str. 1 d. ir paskirti jam 60 MGL, t.y. 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. balandžio 5 d. 11.00 val. iki 2011 m. balandžio 6 d. 12.25 val. (dvi paras), kas, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, atitinka 4 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 56 MGL, t.y. 7280 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų) bauda, ją įpareigojant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank”, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc” Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.