Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-09 · Byla Nr. A2.6.-5020-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
A2.6.-5020-865/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04419-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
V.M.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5020-865/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04419-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, išnagrinėjusi V.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2014 m. balandžio 17 d., apie 16.45 val., Sietyno g. 8, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Nissan Primiera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nesilaikė visų saugumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius.

Teismo posėdyje V. M. parodė, jog įriedėjo į kitą mašiną. Tai buvo balandžio 17 d., apie 15 val., nes iki 15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje budėjo aikštelėje. Apie 15 val. atvažiavo mašina, R. Š. mašiną atvarė jo draugas ir pastatė prieš garažo įvažiavimą. Paprašė R. Š., gal patrauks automobilį, bet jis nešiojo daiktus į biurą, jo biuras 3 aukšte. Jis norėdamas patraukti automobilį, atsisėdo į jį, bet ten mechaninė mašina, o jis visą gyevnimą važinėjęs automatine mašina. Tada nuspaudė sankabos pedalą ir mašina pradėjo riedėti, o vairas užrakintas, neišėjo jo pasukti. Mašina pariedėjo gal 4 metrus, smūgio nebuvo, ji įsirėmė į M. T. mašiną. Atėjo R. Š., prasidėjo nemalonumai, apsibarė, iškvietė jis, V. M., policiją. Policija atvažiavo maždaug už valandos, leido sau iš tų nervų išgerti degtinės per tą laiką. Atsakydamas į klausimus parodė, jog norėjo patraukti mašiną nuo pravažiuojančios dalies, nuleisti žemyn, kur yra laisvos vietos. Vairas buvo užrakintas, mašina, tiesiog, nučiuožė tiesiai. R. Š. nešiojo daiktus į antrą aukštą, į biurą, jis pats sėsti už vairo negalėjo, nes buvo išgėręs. Po šio įvykio išgėrė degtinės. Pats iškvietė policijos patrulius. Kai atvyko policija, užėjo pas jį, paaiškino, kaip yra, jie surašė protokolą, jis pasirašė. Labai gailisi. Trenkėsi kabliu, mašina įsirėmė į nukentėjusiojo automobilį ir sustojo. Nukentėjusiajam buvo padaryta žymė, įlenkimas nuo kablio. Žalą įvertino 600 litų. Vairuotojo teises turi 44 metus. R. Š. žinojo, kad jis, V. M., sės už vairo. Tuo metu iš matymo žinojo R. Š.. Rakteliai nuo mašinos buvo pas R. Š., jis stovėjo daug toliau, rūkė. Mašinos vairas buvo užrakintas. Jis vairuoti automobilio negalėjo, nes vairas buvo užrakintas. Mašina pajudėjo, nes nuspaudė sankabos pedalą. Mašina pajudėjo atgal 4-5 metrus. Kai sėdo į mašiną, buvo nedaug išgėręs, keturiese išgėrė per pietus 0,5 l. degtinės, o po įvykio išgėrė 1,5 stiklinės degtinės. Nesiruošė vairuoti R. Š. automobilio. Žala atlyginta. Tai traktuoja kaip nelaimingą atsitikimą. Tuo metu variklis nebuvo užvestas, nebuvo bandoma jo užvedinėti, tokio tikslo nebuvo. Tikslas buvo patraukti mašiną nuo važiuojamosios dalies. Nuokalnė tokia, kad mašina laisvai rieda, nuolydis pakankamas, kad mašina galėtų pradėti riedėti. Jis visą gyvenimą važinėjęs automatine mašina, o R. Š. automobilis mechaninis. Anksčiau, kur stovėjo R. Š. mašina, kai pasikeitė bendrovės pirmininkas jis griežtai uždraudė ten statyti mašiną, dėl ko jam ir suveikė, kad reikia ją patraukti.

Teismo posėdyje nukentėjusysis M. T. parodė, kad V. M. pažinojo, nes anksčiau dirbo sargu ir R. Š. pažįsta, jis toje vietoje turi biurą. Tuo metu, kai įvyko pats įvykis, nebuvo Vilniuje, buvo Elektrėnuose. Paskambino jam draugas, kad įvažiavo į jo mašiną du vyrai, bet jis jų nepažįsta, pasakė, kad tie vyrai žino jį. Pasakė, kad užsirašė numerius, jis pasakė gerai. Po 1,5 val. atvažiavo į vietą, jau buvo atvykusi policija, jie aiškinosi. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kai atvyko, šie du vyrai (V. M. ir R. Š.) buvo vietoje. Kai važiavo, jam R. Š. paskambino ir pasakė, kad kažką pridarė. Pasakė, kad draugas jį atvežė ir pastatė mašiną prie įvažiavimo, po to atėjo Vytautas, sargas, patraukti automobilio, nes R. Š. buvo išgėręs, o kaip tik prie jo mašinos, apačioje, buvo laisva vieta. Kaip pasakojo Vytautas, automobilio vairas buvo užrakintas, tai ir įvažiavo į jo mašiną. Nešnekėjo, ar buvo užvesta mašina, sakė, kad mašina pariedėjo. Žala 600 litų, draudimo bendrovė atlygino žalą. V. M. pretenzijų neturi. Niekas jam nesakė, ar buvo užvestas, ar nebuvo užvestas variklis, bet realiai net nereikia užvesti, paspaudi pedalą ir mašina riedės. Nuokalnė pakankama, kad automobilis riedėtų.

Teismo posėdyje automobilio savininkas R. Š. parodė, jog jo dukra persikraustinėjo iš vieno buto į kitą, ji turėjo mašiną, bet jai jos nebereikėjo, tai jis paprašė draugo, kad jis mašiną paimtų iš dukros, iš Žvėryno ir pervarytų į Karoliniškes. Draugas mašiną pervarė, ji niekam netrukdė, ją pastatė. Jis atvažiavo gal už valandos, V. M. buvo matęs kelis kartus. V. M. pasakė, kad mašiną gal reikia perstatyti, jis pasakė, kad išgėrė per pietus alaus ir už vairo tikrai nesės, tada tas pasisiūlė geranoriškai perstatyti mašiną. Raktų niekada nepalieka mašinoje, tada pakilo į viršų, o mašina liko atrakinta. Maždaug už valandos stovėjo, rūkė, žiūri jo mašina pradėjo važiuoti, pamatė, kad ji rieda tiesiai į kitą mašiną, Vytautas už vairo ir įsirėmė į kitą mašiną. Nieko jis su V. M. nesibarė ir iškart parašė policijai, kad pretenzijų neturi, nes su jo kabliu atsirėmė į kitą mašiną. Žalos didelės nebuvo, nes M. T. mašina pati verta gal 1000 litų. Atsakydamas į klausimus parodė, jog mašina be rakto nebuvo užvesta, vairas buvo užrakintas. Paliko mašiną prie pat sargo. R. I. buvo šalimais, nes jis irgi rūkė, jie turi šalia biurą. Dar peršnekėjo, ką daro, jis pasakė, kad pažįsta automobilio savininką. Su T. D. susipažino tą dieną, dabar jis ten sargauja vietoje V. M.. M. M. nežino. Tą dieną per pietus buvo išgėręs du bokalus alaus, bet yra sau davęs žodį, kad išgėręs nevairuos. V. M. iškvietė policiją.

Teismo posėdyje liudytojas M. M. parodė, kad asmeniškai V. M. nepažįsta. Jų biuras šalia įvykio vietos. Jis pamatė, kaip automobilis atbuline eiga juda ir atsitrenkia į priekinę kito automobilio dalį. Nei didelio greičio nebuvo, tiesiog, tiesiai nuvažiavo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog ar užvestas buvo automobilio variklis, nepasakys, nes stebėjo visą įvykį iš biuro patalpų. Tvirtinti, kad buvo užvestas automobilio variklis negali, nes garso negirdėjo. Yra kalniukas, užvažiavimas į garažus, tai automobilis nuvažiavo atbuline eiga. Pavažiavimas buvo tarp 70-90 metrų.Ten asfaltuotas keliukas, bet pats pakilimas į kalniuką nėra geras, padarytas iš senovinių betonų. Matė situaciją, t.y., jau važiuojančią mašiną, o kaip asmuo įlipo į automobilį nematė. Turbūt, tai šis asmuo (V. M.) važiavo. Negali pasakyti, kodėl žmogus taip pasielgė. Jis patį momentą užfiksavo jau automobiliui važiuojant. Ten yra lygi vieta, paskui kalniukas, jam pasirodė, kad asmuo nori išvaryti automobilį iš garažų, bet jam nepavyko. Ten yra pravažiuojamoji dalis. Jų įmonės darbuotojai toje vietoje nestato automobilių, bet automobiliai ten visada stovi, kieno jie, nepasakys. Automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, tada su kolega priėjo prie pažeidėjo ir pasikalbėjo, ar bus forminamas įvykis, ar ne. Jis pats neskambino į policiją, atrodo, kolega skambino. Paklausė, kaip, kas, nes didelių automobilių apgadinimų nebuvo. Paklausė, išsiaiškino, kad su savininku pats asmuo susisieks. Nukentėjusiojo įvykio momentu nebuvo. Kai atsitrenkė, automobilis kurį laiką stovėjo toje vietoje, paskui jo (V. M.) kolega automobilį perstatė šalia. Kažkurį laiką kolega R. I. atostogavo, bet šį savaitgalį nukrito nuo kopėčių ir susižalojo, kada galės dalyvauti posėdžiuose, nežino.

Teismo posėdyje liudytojas T. D. parodė, jog jis taksistas, V. M. žino, dirba šalia sargu. Ten ir matyti nebuvo ką, paprašė sargas kito žmogaus patraukti mašiną, kad netrukdytų išvažiuoti kitiems automobiliams iš garažo. Tas žmogus pasakė, kad jis išgėręs, mašinos nelies ir paskui išgirdo kontaktą tarp mašinų, tada suprato, kad V. M. sėdo už vairo ir bandė patraukti automobilį. Automobilio jis neužvedinėjo, nes nebuvo kur važiuoti, 3-4 metrai. Atsakydamas į klausimus parodė, kad kiek jis supranta, ten teritorija skirta įvažiavimui ir išvažiavimui. Nieko ypatingo nematė, po įvykio apžiūrėjo, kas atsitiko, beveik nieko ir nebuvo. Po to paaiškėjo, kad tas nukentėjusysis anksčiau ten irgi dirbo sargu, todėl ten laikė mašiną.

Liudytojas R. I. parodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. apie 16.45 val. matė, kaip automobilis „Nissan Primiera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, sargas (b.l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio D. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. balandžio 17 d., dirbant su patruliu M. M., apie 17.26 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Sietyno g. 8, Vilniuje, po teritoriją automobiliu „Nissan Primiera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja nebaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko R. Š., automobilio „Nissan Primiera“ savininkas. Jis paaiškino, kad draugas jį minėtu automobiliu atvežė prie garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje ir pastatė jo automobilį prie įvažiavimo. Po kuriuo laiko sargas V. M. pasakė, kad priešais yra laisva vieta automobiliui. R. Š. atsakė, kad jis negali vairuoti automobilio, kadangi yra išgėręs. Tuomet sargas V. M., teigdamas, kad yra blaivus, pasisiūlė perstatyti minėtą automobilį. Parkuodamas automobilį atbuline eiga, V. M. trenkėsi į stovintį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Eismo įvykio vietos 2014 m. balandžio 17 d. schemoje pažymėta eismo įvykio vieta – Sietyno g. 8, Vilniuje, automobilių „Nissan Primiera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po įvykio bei jų apgadinimai. Automobiliui „Nissan Primiera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis. Automobiliui „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir variklio dangtis (b.l. 9, 10).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais alkotesterio rodmenimis V. M. 2014 m. balandžio 17 d. 18.04 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas (b. l. 4).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, savo kaltę jis pripažino, jo padarytą pažeidimą įrodo jo paties, nukentėjusiojo M. T., automobilio savininko R. Š., liudytojų M. M., T. D., R. I. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio D. G. tarnybinis pranešimas; eismo įvykio vietos schema. Asmuo sėdo už vairo, nors jo neužvedė, tačiau rideno mašiną į kitą vietą, pagal teismų praktiką tai prilyginama vairavimui. Asmuo pats pripažino, jog kai sėdo į mašiną, buvo nedaug išgėręs, keturiese išgėrė per pietus 0,5 l. degtinės, o po įvykio išgėrė 1,5 stiklinės degtinės. Perstatinėdamas tokiu būdu svetimą automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį, t.y. apgadino kitą automobilį. V. M. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį. V. M. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 14 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį: apgadinti du automobiliai, V. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, atsižvelgiama į neblaivumo laipsnį, į V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į V. M. asmenybę: 62 metų amžiaus, vedęs, turi du suaugusius sūnus, dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 15), byloje nėra duomenų apie jo teistumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač į patį pažeidimo pobūdį, t.y. asmuo toje vietoje dirbo sargu. Tą dieną sargavo. Kitas asmuo atvarė automobilį ir pastatė toje vietoje, kur statyti aikštelėje nebebuvo galima. Viršininkas V. M. buvo nurodęs kontroliuoti, kad kiti asmenys toje vietoje nestatytų automobilių. Pastatyto automobilio vairas buvo užrakintas. Automobilio vairuotojas R. Š. nešiojo daiktus į antrą aukštą, į biurą. Ir nors V. M. jam išsakė pastabas, kad toje vietoje statyti automobilio negalima, pats R. Š. į situaciją sureagavo abejingai, nurodė, jog neperstatinės automobilio, nes išgėręs. V. M. tuomet neužvesdamas variklio pats ėmėsi perstatinėti automobilį, norėdamas jį patraukti, tačiau nesukontroliavo ir automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo mašiną. Tai, jog neužvedė automobilio, parodė visi liudytojai ir pats R. Š.. Taigi, asmuo neturėjo tikslo išgėręs kur nors važiuoti, vairuoti svetimą automobilį, norėjo tik jį patraukti, kad nesibartų viršininkas. Automobilio paridenimo atstumas nedidelis. Pažymėtina ir tai, jog automobilių savininkai pretenzijų V. M. neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. M. taikytinas švelnesnis įstatymas ir skirtina 400 Lt bauda, nes visgi eismo įvykį jis sukėlė, buvo apgadinti abu automobiliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti V. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 400 Lt baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė