- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-505-211-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 17-1-02271-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Virginija Švedienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - 60 parų areštu.
A. M. nuteistas už tai, kad 2010-08-27 apie 3 val. 30 min. prie naktinės parduotuvės – baro (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis, sugriebęs K. V. už rankų, spyrė šiai į kairįjį šoną. Po to sugriebė K. V. už plaukų ir pradėjo tampyti į šonus. Toliau pastūmė K. V. ir pargriovė ją ant žemės, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę į baudą, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis neprisipažino dėl jam inkriminuotos aplinkybės, jog spyrė nukentėjusiajai K. V. į kairį šoną, dėl visų kitų kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino visiškai. Teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie keitėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi. Liudytoja B. B. parodė mačiusi, jog lauke jis tampo nukentėjusiąją už plaukų, tačiau jos parodymuose nėra duomenų apie tai, kad jis būtų spyręs nukentėjusiajai. Spyris koja į nukentėjusiosios kairį šoną būtų sukėlęs didesnį sveikatos sutrikdymą negu fizinis skausmas, tačiau byloje nėra duomenų apie specialisto nustatytą smūgio koja sudavimą. Jo parodymai sutampa su liudytojos B. B. parodymais, kiti jo kaltę pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai teismo nuosprendyje nėra išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje jis nurodė konflikto priežastį, kadangi manė, jog nukentėjusioji pavogė iš jo telefoną, tačiau vėliau, telefonui atsiradus, teisiamajame posėdyje jis paneigė šiuos parodymus, tačiau šie jo parodymų pasikeitimai neturi reikšmės nusikaltimo aplinkybėms nustatyti. Teismas suabejojo jo parodymų tikrumu dėl jo girtumo, tačiau nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi, tačiau jos parodymais teismas neabejojo. Prašo pašalinti kaip neįrodytą iš teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, jog jis spyrė nukentėjusiajai K. V. į kairį šoną. Tuo pačiu pagrindu prašo teismo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiosios ir siekė su ja susitaikyti, civilinis ieškinys byloje nepareikštas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kadangi nukentėjusioji buvo išgėrusi, įvykis įvyko nakties metu 3.30 val., tuo metu pati nukentėjusioji su drauge buvo naktiniame bare, ji iškeikė jį necenzūriniais žodžiais. Skirdamas bausmę, teismas taip pat neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtą bausmę. Teismo posėdžio metu nurodė, jog turi rimtų sveikatos problemų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, tikėdamasis, kad teismas jam paskirs baudą. Pagal BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Savo sprendimą skirti arešto bausmę teismas motyvavo tuo, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, kad yra baustas administracine tvarka ir tuo, kad panaudojo brutalų fizinį smurtą moteriai, kas rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį. Su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi jo teistumai yra išnykę, jis laikomas neteistas, pats nusikaltimas, dėl kurio padarymo pripažintas kaltu, yra nukreiptas prieš visuomenės rimtį ir tvarką, todėl dar kartą sunkinti jo padėtį tais pačiais pagrindais negalima. BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, tačiau teismo nuosprendyje jos nėra aptartos. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajai nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas, jog byloje nepareikštas civilinis ieškinys, teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, netinkamai parinkdamas jos rūšį. Be to arešto bausmės jis negali atlikti dėl ligos, kadangi nuo 1999 m. serga epilepsija, nuo 2004 m. itin dažnai kartojasi epilepsijos priepuoliai, pastoviai vartoja vaistus, 2005 m. buvo nedarbingas dėl minėtos ligos, 2007 m. buvo hospitalizuotas į neurologinį skyrių dėl padažnėjusių priepuolių. Žinodama šias sveikatos problemas, jo sesuo sutiko paskolinti jam atitinkamą pinigų sumą baudai sumokėti, kuriuos planuoja jai atiduoti dirbdamas užsienyje.
Nuteistojo A. M. jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti .
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teismo išvadas pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti , teisme ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai.
Nuteistasis A. M. skunde prašo pašalinti iš nuosprendžiu nustatytą nusikalstamos veikos aplinkybę, jog jis spyrė nukentėjusiajai K. V. į kairį šoną, tačiau tam pagrindo nėra. Tai, kad nustatytu laiku ir vietoje A. M. spyrė koja K. V., patvirtina nukentėjusios K. V. parodymai. Nukentėjusioji K. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad A. M. sugriebęs už rankų ją tampė, spyrė koja į kairį šoną, sugriebęs už plaukų tampė, pastūmė, ji pargriuvo ant šaligatvio (b.l.12,-13,15,16,85).Priešingai, nei teigia apeliantas, nukentėjusiosios K. V. parodymai dėl įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir detalūs, todėl kolegija jos parodymus vertina kaip patikimą įrodymų šaltinį , pagrindo jai apkalbėti nuteistąjį nėra. Nuteistojo A. M. argumentas , kad jam inkriminuoto spyrio nukentėjusiajai į šoną nepatvirtino liudytoja B. B., nėra vada netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes iš liudytojos parodymų matyti, kad ji , būdama patalpoje- parduotuvėje, įvykio pradžios nematė , o jo likusią dalį- kai nuteistasis nukentėjusiąją tampė už plaukų , matė pro parduotuvės langą.Tai, kad nukentėjusiajai po nuteistojo spyrio jai į šoną nebuvo padaryta sužalojimų, nėra vada patikėti nuteėistuoju, kad jis to nedaręs, nes ne visi trauminiai poveikiai palieka kūne pėdsakus. Iš bylos duomneų yra žinoma, kad nukentėjusioji K. V. buvo išgėrusi įvykio metu (b.l. 4), tačiau jos parodymai atitinka kitus byloje nustatytus įrodymus, todėl nėra pagrindo apelianto argumentams, kad ji neva dėl girtumo galėjo neprisiminti įvykio aplinkybių. Tiek iš nukentėjusiosios K. V. , tiek iš liudytojos B. B. parodymų yra nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistasis betarpiškai prieš įvykį neturėjo jokio kontakto, todėl ir nuteistojo A. M. aiškinimas, kad jis užpuolė nukentėjusiąją, nes neva dėl apsirikimo ją įtaręs jo telefono vagyste, yra aiškiai išgalvotas, tai teismas vertina kaip jo siekį sušvelninti baudžiiamąją atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (veika tyčinė), panaudojant brutalų fizinį smurtą prieš moterį, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis-anksčiau teistas 3 kartus, niekur nedirba, tai rodo, kad jis išvadų nedaro, linkęs nusikalsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apelianto teistumai yra išnykę, tačiau, vertinant nuteistojo asmenybę , jo buvę teistumai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nepaisyti nustatytų socialinių normų, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo A. M. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę atsižvelgė į nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.1 d.9 p.). Lengvinančių nuteistojo A. M. aplinkybių nenustatyta.
Nepagrįstas nuteistojo A. M. argumentas, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad nukentėjusioji K. V. nuteistojo atžvilgiu būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinusi pastarąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš ją. Priešingai pats apeliantas elgėsi įžūliai, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, panaudojo brutalų fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes nuteistajam A. M. pagrįstai parinko arešto bausmę, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Arešto bausmės dydis tik truputį didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl ją švelninti, keičiant į kitą bausmės rūšį, ar mažinti jos trukmę, teisinio pagrindo nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.