Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-10-292/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
2-10-292/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-10-292/2012Procesinio sprendimo kategorija 24.1.; 25.3.; 42.1.44.1.; 114.4.; 114.11. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 27 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovei G. R.,ieškovės atstovei adv. Linai Gervelienei,atsakovės atstovei adv. Irenai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7343,47 Lt laidojimo, kapo sutvarkymo, ketvirtinių ir mirties metinių išlaidoms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė yra jos sutuoktinio I. R., mirusio (duomenys neskelbtini), motina. Sunkiai sergant jos sutuoktinio I. R. broliui A. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini), su atsakove buvo susitarta, kad pastarajai neturint pinigų sūnaus palaidojimui, brolį palaidos jos sutuoktinis ir ji, bet už patirtas išlaidas atsakovė pasiūlė jos dukros L. A. šeimai remontuoti atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą aukštą, įsirengti jį pagal poreikius bei ateiti pas ją apsigyventi visam laikui. 2007 m. vasarą dukra su savo sutuoktiniu pradėjo remontuoti namo antrą aukštą ir 2007-10-02 įsikėlė į jį gyventi.

Mirus A. R., atsakovė jos prašė kreiptis į Alytaus miesto savivaldybę dėl jo mirties liudijimo gavimo, leidimo jį laidoti kapinėse, esančiose Klevų g., bei rūpintis visais A. R. laidotuvių klausimais bei apmokėti visas išlaidas. Atsakovė pasiskundė, kad jos sąskaitoje yra tik 2 Lt, be to jai dėl senatvės sunku visur važinėti ir rūpintis laidotuvėmis, todėl ji apmokėjo visas laidojimo išlaidas, paėmė laidojimo pašalpas. Patyrė 9530,48 Lt išlaidų atsakovės sūnaus A. R. laidojimo, kapo sutvarkymo, ketvirtinių bei mirties metinių išlaidų, t.y.

- už laidotuves (šarvojimo salės nuoma, karstas, rūbai, žvakės, gėlės, katafalkas, duobkasiai, giesmininkai)- 2020 Lt;

- už giminių maitinimą šarvojimo dienomis- 300 Lt;

- kunigui už mišias Šv. Liudviko bažnyčioje, palydėjimą į kapines- 150 Lt;

- už gedulingus pietus kavinėje- 1200 Lt.

- už ketvirtinių mišias Šv. Liudviko bažnyčioje- 150 Lt;

- už ketvirtinių gedulingus pietus kavinėje- 150 Lt;

- už mirties metinių mišias Šv. Liudviko bažnyčioje-100 Lt;

- giesmininkams už mirties metinių minėjimą- 200 Lt;

- už paminklą, tvorelę bei jų pastatymą- 400,78 Lt;

- už metinių gedulingus pietus- 1260 Lt.

Jai buvo išmokėta mirusio pensijos gavėjo A. R. 1407,31 Lt laidojimo išmoka ir 780 Lt laidojimo pašalpa, kurią išmokėjo Alytaus miesto savivaldybė, todėl jos realios patirtos laidojimo išlaidos yra 7343,47 Lt.

2009-06-15 mirus jos sutuoktiniui I. R. atsakovė nesilaikė susitarimo ir iškeldino dukros L. A. šeimą iš atsakovei priklausančio gyvenamojo namo. Todėl atsakovė pažeidė žodinį susitarimą, ir privalo atlyginti jos patirtas atsakovės sūnaus laidojimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką (30-36, 59-63 b.l.) ir nurodė, kad tarp jų niekada nebuvo susiklostę prievoliniai santykiai. Jei ieškovė teigia, kad susitarimas buvo, tai susitarimas turėjo būti rašytinis, kai sandorio sudarymo suma yra didesnė nei 5000 Lt. Ji neigianti tokio susitarimo, kad ji leido jos name apsigyventi anūkei, už jos sūnaus A. palaidojimą, buvimą. Sūnus A. mirė (duomenys neskelbtini). Anūkė L. A. dėl konflikto su motina- ieškove, pati paprašė leisti jai su šeima laikinai apsigyventi jos name ir ji apsigyveno dar sūnui A. esant gyvam ir neturint duomenų, kad jis gali mirti ir kad bus reikalingos išlaidos jo laidojimui, t.y. dar 2007 m. pavasarį. Todėl ieškovės nurodytam susitarimui sudaryti nebuvo pagrindo.

Be to įstatymai konkrečiai nereglamentuoja, kas privalo laidoti konkretų asmenį ir patirti laidojimo išlaidas. Pagal šalyje susikloščiusias tradicijas šią pareigą atlieka artimiausiais kraujo ryšiais susiję asmenys ar mirusiojo sutuoktinis. Todėl A. R. laidojimo išlaidas patyrė jo jam artimiausi asmenys- ji ir A. brolis, atsakovės sutuoktinis I. R.. A. laidotuvėms surengti ji davė 2000 Lt, nes turėjo santaupų, kurių dalį ji paskyrė savo vaiko laidotuvėms, paminklo jo kapavietėje pastatymui. Materialinės paramos iš ieškovės ji neprašė, visus laidojimo reikalus ji tvarkė su sūnum I., kuris jai padėjo žodžiu. Jis jautė moralinę pareigą padėti palaidoti brolį. Ir teisine prasme ieškovė negali reikalauti, kad ji atlygintų jos sutuoktinio patirtas brolio laidojimo išlaidas, nes I. moralinės pareigos įvykdymas nesukuria tokių civilinių teisinių pasekmių, kurias galima būtų sieti su prievolinių santykių atsiradimu. Be to, apmokėti visas laidojimo išlaidas ieškovė neturėjo finansinių galimybių, nes dirbo valytojos darbą, kuris buvo apmokamas minimaliu darbo užmokesčiu. Sūnus I. turėjo gerai apmokamą darbą, turėjo dideles pajamas, iš kurių pasistatė namą sau ir vaikams, todėl jis geranoriškai prisidėjo prie brolio laidojimo lėšomis, kurias ne skolino, o paaukojo brolio atminimui.

Neginčija, jog ieškovė kartu su ja tvarkė dokumentus, tačiau po sūnaus mirties jai pablogėjo sveikata, todėl ją lydėti pasisiūlė ieškovė, kuri ir tvarkė visus dokumentus. Ji negalėjo tikėtis, kad vėliau, mirus kitam sūnui I., ieškovė sieks prisiteisti išlaidas, kurias patyrė ne ji, o ji kartu su sūnumi I..

Ieškovės reikalavimas nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina įrodymai. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas neatlyginama. 2020 Lt už šarvojimo salės nuomą, karstą, rūbus, žvakes, gėles katafalką, duobkasių, giesmininkų darbą buvo sumokėta iš jos ir valstybės tam skirtų pinigų.

Už giminių maitinimą šarvojimo dienomis, kadangi žmonių buvo nedaug, jie buvo vaišinami kava, arbata, išlaidos siekė ne daugiau kaip 100 Lt, bet ne 300 Lt.

Su kunigu už mišias ir palydėjimą į kapines atsiskaitė ji iš savo lėšų. Ieškovei niekas netrukdė lėšas bažnyčiai aukoti savo noru, tačiau ji neturi pareigos atlyginti jos paaukotų pinigų.

Ieškovė neįrodė, kad turėjo 1200 Lt išlaidų, sumokėdama už gedulingus pietus. Išlaidos buvo iki 360 Lt, ir jas apmokėjo ji. LAT, aiškindamas ir taikydamas įstatymo normą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, pasisakė, kad prie jų nepriskiriamos išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams. Be to, šias išlaidas patyrė ne ieškovė, o jos sūnus I., kuris geranoriškai prisidėjo prie brolio atminimo paminėjimo.

Ieškovė už paminklą ir tvorelę bei jų pastatymą reikalauja 4000,78 Lt. Tačiau prieš sūnaus A. mirties metinių minėjimą ji sūnui I. davė 2000 Lt paminklo pirkimui ir jo sumontavimui. Už paminklą buvo sumokėta jos ir sūnaus I. lėšomis. A. mirties metinių dieną paminklas jau buvo pastatytas, todėl ieškovė klaidingai teigia, kad paminklas buvo pirktas išsimokėtinai. Ieškovės pateiktas 2009-07-01 kasos pajamų orderio kvitas galimai patvirtina išlaidas ne už A. paminklo pastatymą, o už I..

Ieškovės ji neprašė surengti A. R. mirties ketvirtinių bei metinių. Jas rengė su sūnumi I., jo ir jos lėšomis.

Ieškovės ieškinys prieštarauja gerai moralei. Kai sūnus I. buvo gyvas, ji jo šeimai padovanojo žemės sklypus Alytaus mieste, ant kurių I. pasistatė du namus: vieną sau, kuriame gyvena ieškovė, kitą- dukrai J..

Anūkę L. A. su šeima leido apsigyventi jai priklausančiame name laikinai, iki atsistatys jos santykiai su ieškove. Ieškovei jos sūnus A. R. buvo svetimas asmuo, jam esant gyvam ieškovė su juo nebendravo, vertino kaip asocialų asmenį.

Šalies argumentai

Ieškovė praleido įstatymu nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę ir reikalauja atlyginti nuostolius (žalą), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Senaties terminas dėl laidojimo išlaidų atlyginimo prasidėjo A. R. laidotuvių dieną, t.y. 2007-07-03.

Ieškinys.

Ginčo esmė.

Ieškovė G. R. iš atsakovės R. R., mirusiojo A. R. motinos, prašo priteisti jai 7343,47 Lt A. R. laidojimo, kapo sutvarkymo, ketvirtinių ir mirties metinių išlaidų. Ieškovė yra mirusiojo A. R. brolio I. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Reikalavimą grindžia susitarimu tarp šalių, kad už A. R. palaidojimą, atsakovė leis ieškovės dukros L. A. šeimai remontuoti jai priklausančio gyvenamojo namo dalį- antrą aukštą, įsirengti pagal savo poreikius ir apsigyventi visam laikui. Atsakovei iškeldinus vaikaitę iš namo, ieškovė mano, kad atsirado pagrindas reikalauti laidojimo išlaidų iš atsakovės, kaip pažeidusios susitarimo sąlygas.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę ir atlyginti žalą, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra numatytas sutrumpintas 3 metų terminas.

Iš bylos esmės ir prašomų taikyti materialinių normų, nustatyta, kad ginčas yra ne dėl žalos atlyginimo, o kildintinas iš sutartinių santykių, todėl sutrumpintas ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Dėl sandorio.

Ieškovei ieškinį grindžiant sutartiniais reikalavimais, o atsakovei neigiant tokio susitarimo buvimą, būtina nustatyti ar apskritai toks susitarimas buvo ir kokios buvo šio susitarimo sąlygos.

A. R. mirė 2007-07-03 (8 b.l.). Todėl susitarimas dėl jo laidojimo galėjo vykti tik jam mirus. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų L. A., A. D., A. K. parodymų, rašytinių įrodymų – medicininių dokumentų išrašo (82-84 b.l.) nustatyta, kad A. R. dar 2007 m. pavasarį buvo paguldytas į Alytaus ligoninės reanimacijos skyrių, apie tris mėnesius iki mirties gulėjo Alytaus ligoninės slaugos skyriuje ir jo mirtis dėl sveikatos būklės buvo tikėtina. Todėl taip pat tikėtina, kad susitarti dėl laidojimo išlaidų atlyginimo galima buvo ir iki A. R. mirties, jo sirgimo metu.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad jų dukra L. A. su sutuoktiniu atsakovei priklausančio namo 2-ą aukštą pradėjo remontuoti 2007 m. vasarą, o 2007-10-02 įsikėlė su šeima gyventi į suremontuotą būstą. Kad patalpų remontas buvo pradėtas po A. R. mirties patvirtina ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-423-652/2010 esantys įrodymai, ieškovės G. R. paaiškinimai, liudytojų L. A., J. K. parodymai, todėl įrodinėjant susitarimo sąlygas, nėra svarbu, kada iš tikro atsakovės namuose apsigyveno jos anūkė, o svarbu, kada buvo pradėtas remontas, t. y. pradėta vykdyti viena iš susitarimo sąlygų. Pažymėtina, kad ieškove nurodytoje byloje buvusi L. A. ir ieškovė šioje byloje, o minėtoje civilinėje byloje buvusi liudytoja G. R., visada buvo nuoseklios ir nurodė tas pačias namo dalies remonto pradėjimo sąlygas- leido antrą aukštą remontuoti ir apsigyventi L. A. su šeima, jei G. ir I. R. šeima palaidos atsakovės sūnų A. R.. Apie tokį susitarimą tarp šalių tvirtina ir atsakovės testamentas, surašytas 2008-02-25 I. R. dėl namo paveldėjimo po atsakovės mirties (89 b.l.). Testamentas surašytas po namo dalies suremontavimo ir L. A. šeimos apsigyvenimo name, tikėtina, kad taip pat vykdant susitarimo sąlygas. Testatorė A. R. pergyveno savo sūnų I. R.. Pažymėtina, kad ginčas vyksta tarp artimų giminaičių, tarp kurių santykiai iki L. A. šeimos iškraustymo buvo labai geri, paremti tarpusavio pasitikėjimu. Susitarimai nebuvo įforminami rašytinėmis sutartimis. Rašytinės sutarties formos, tokiam susitarimui įstatymas ir nereikalauja. Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad galioja tokio turinio sutartis, kokios siekė jos šalys. Esminis sutarties, kaip sandorio požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Todėl turi būti įrodinėjamos susitarimo sudarymo aplinkybės bei faktiniai šalių norai bei ketinimai šio sandorio sudarymo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, o tai reiškia, kad išvada daroma ir tada, kai abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Todėl įvertinus įrodymų visumą, daugiau tikėtina, susitarimo, kad G. ir I. R. šeimai palaidojus A. R., jų dukros L. A. šeima galės remontuoti atsakovei priklausančio namo dalį ir jame apsigyventi visam laikui, faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, turi įrodyti tą teisę paneigiančius faktus. Atsakovė neįrodė, t.y. nepaneigė, kad tokio susitarimo nebuvo.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Pripažinus, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl A. R. palaidojimo, pripažintina ir, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, atsakovei pažeidus susitarimo sąlygą leisti ieškovės dukrai gyventi atsakovei priklausančiuose namuose.

Dėl ieškovės patirtų laidojimo ir kitų išlaidų.

Šalys susitarė dėl A. R. laidojimo išlaidų, jų nekonkretizuodamos.

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. CK 6.291 str. (deliktas) įtvirtinta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Ieškovė neneigia, kad mirus pensijos gavėjui A. R., 2007-07-04 VSDFV Alytaus skyrius jai išmokėjo 1407,31 Lt laidojimo išmoką, ir 2007-07-04 Alytaus miesto savivaldybės administracija- 780 Lt laidojimo pašalpą (14-15 b.l.) (tai taip pat vienas iš įrodymų, apie susitarimo tarp šalių buvimą). Ieškovė taip pat nurodė, kad šios lėšos buvo panaudotos laidotuvėms (šarvojimo salės nuomai, karstui, rūbams, žvakėms, gėlėms, katafalkui, duobkasiams ir giesmininkams). Kadangi pagal UAB „Skausmo užuovėjos“ čekį (11 b.l.) už šias paslaugas buvo sumokėta 2020 Lt, todėl išlaidos už šias paslaugas yra tik 167,31 Lt. Išlaidas padengė ieškovė (53 b.l.).

Įrodymų, patvirtinančių gedulingų pietų išlaidas (1200 Lt), ieškovė nepateikė. Jau minėta, kad atlyginamos tik tos išlaidos, kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Liudytojų parodymai abstraktūs, nepatvirtinantys šių išlaidų sumos.

Už giminių maitinimą šarvojimo dienomis ieškovės teigimu išleista 300 Lt, tačiau rašytinių įrodymų nėra išlikę. Liudytoja J. K. nurodė, kad mama sumokėjo už prekes, tačiau nurodė tik apytikslę sumą. Atsakovė teigia, kad taip pat pirko maisto bei maitino į laidotuves atvykusius giminaičius. Sprendžiant apie šių būtinumą ir pagrįstumą, tai teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikytinas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga, neįrodytas išlaidų dydis, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Atmestinas ir reikalavimas priteisti 150 Lt, sumokėtus kunigui už mišias, Šv. Liudviko bažnyčioje, palydėjimą į kapines bei 150 Lt už keturnedėlio mišias bažnyčioje ir 100 Lt už mirties metinių mišias Šv. Liudviko bažnyčioje. Auka bažnyčiai yra savanoriškas aktas, juolab, kad iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ir ji taip pat aukojo bažnyčiai.

Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias laidojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.291 str.), bei atsižvelgiant į teismų praktiką, tai prie laidojimo išlaidų nepriskiriamos išlaidos metinėms ir kitiems paminėjimams. Tačiau vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp šalių buvo susitarta tik dėl laidojimo išlaidų, tai, kad reikalauti patirtų išlaidų metinėms ir kitiems paminėjimams, ieškovė turėjo įrodyti, koks buvo susitarimas tarp šalių, kad ji galėtų reikalauti šių išlaidų atlyginimo, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė prašė, jog būtų surengtos metinės ir ketvirtinės, ieškovė ir jos šeima jas surengė gera valia, tačiau pagrindo reikalauti grąžinti šias lėšas, nėra.

Iš atsakovės priteistinos kapavietės sutvarkymo išlaidos.

Iš 2009-07-01 kasos pajamų orderio kvito (9 b.l.) matyti, kad ieškovė G. R. UAB „Dzūkijos granitas“ už paminklą, tvorelę ir jų sumontavimą sumokėjo 4000,78 Lt. Atsakovei kelia abejonių ta aplinkybė, kad už paminklą buvo sumokėta po ieškovės vyro I. R. mirties (duomenys neskelbtini), ir, galbūt, ieškovė sumokėjo už I. kapavietės sutvarkymą. Tačiau šios abejones paneigia įmonės direktoriaus ir G. R. susitarimas dėl mokėjimo atidėjimo (55 b.l.) bei kita surinkta byloje medžiaga- ieškovė pateikė kvitą apie sutuoktinio kapavietės sutvarkymą (54 b.l.) Atsakovė neįrodė, kad lėšomis prisidėjo prie sūnaus A. R. kapavietės sutvarkymo. Bankų išrašai (64-69 b.l.) nepatvirtina A. R. laidojimo laikotarpiu kokių nors judėjimų sąskaitose, o liudytojų N. S. ir A. K. parodymai patvirtina, kad atsakovė iš jų skolinosi pinigus, tačiau ar sūnaus laidojimo išlaidoms jie buvo panaudoti, nenustatyta. Pripažintina, kad kapavietės sutvarkymo išlaidos yra įprastos, vidutinės, ne prašmatnaus paminklo ir tvorelės pastatymo išlaidos. Paminklą sūnui parinko pati atsakovė, nes atsakovė pati pageidavo būti palaidota šioje kapavietėje, tai patvirtina ne tik byloje esanti medžiaga, bet ir jos teisme užvesta byla dėl juridinio fakto nustatymo (155-156 b.l.). Ieškovės šeima turi savo kapavietę (56 b.l.). Kadangi ieškovė kapavietės sutvarkymo išlaidas patyrė jau po savo sutuoktinio mirties, tai kapavietės sutvarkymo išlaidos atlygintinos pilna apimtimi. Nors išlaidos buvo dengiamos iš bendrų santuokinių lėšų, tačiau mirus I. R., palikimą priėmė ieškovė.

CK 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (CK 6.210 str. 1 d. ) numato 5 procentų dydžio metines palūkanas. Kadangi atsakovei R. R. civilinė byla iškelta 2011-08-01 (1 b.l.), tai procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šios datos.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. R. G. R. 4168,09 laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, 125,04 Lt žyminį mokestį ir 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 5393,13 Lt.

Priteisti iš R. R. G. R. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4168,09 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. R. 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė