Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B. (O. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

2008 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpyje nuo 18.00 iki 22.00 val. vakaro, kaltinamieji O. B. ir E. A., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, prieš nepilnamečio nukentėjusiojo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), valią, nusivedė jį į apleistą namą, esantį Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). Taip atėmę jam laisvę, kaltinamieji tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo vertė jį muštis su kitu nepilnamečiu S. Ž.. Po to kaltinamajam O. B. rankos delnu sudavus tris kartus A. A. į veido sritį, koja spyrus į kaktos sritį, abu kaltinamieji smūgiavo rankomis į įvairias jo kūno vietas, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Naudojamo smurto metu E. A. ir O. B. be teisėto pagrindo atvirai pareikalavo iš A. A. savaitės laikotarpyje perduoti jų naudai 100 Lt, O. B. paėmė nuo žemės iš nukentėjusiojo kišenės iškritusį jo mobilaus ryšio telefoną „Black Berry“, 400 Lt vertės, su jame buvusia beverte SIM kortele ir, abu grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, jei A. A. neįvykdys jų reikalavimo ar kam nors praneš apie įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, pagrobdami svetimą turtą – telefoną „Black Berry“.

Kaltinamasis O. B. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino. Jis paaiškino, jog 2009-08-03 kartu su E. A. gėrė apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Per vakarą buvo išgerta apie du butelius degtinės. Begerdamas jis buvo užmigęs, o kai atsibudo, tame pačiame name antrame aukšte buvo A. A., paskui atsirado ir S. Ž.. Per tą laiką kaltinamasis niekur iš namo nebuvo išėjęs. Prisiminė, kad kurstė abu nepilnamečius muštis, pyko, kad jie nenorėjo to daryti. Aiškina, jog abu su E. A. mušė A. A., nes norėjo jį padaryti tikru vyru. Kokiu būdu jis mušė, kur ir kuo sudavė vaikinui, negali prisiminti. Patvirtino, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu sakė tiesą, kad vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kaktą ir tris kartus sudavė ranka į veido sritį, o po to abu smūgiavo į įvairias kūno vietas (t.1, b. l. 102). Kaltinamasis pripažįsta, kad jis ir E. A. reikalavo iš nukentėjusiojo savaitės bėgyje atnešti jiems 100 Lt, grasino priešingu atveju jį vėl primušti. Kaltinamasis aiškina, jog pinigų reikalavo, nes pyko, kad nukentėjusysis mušdamasis pralaimėjo, telefoną pasiėmė kaip užstatą, be to nebuvo darbo, trūko pinigų. Muštynių metu sudužo telefono stiklas. Po įvykio kaltinamasis sužinojo, jog brangiau kainuos telefono remontas, nei jis gautų jį pardavęs, todėl buvo sugalvojęs telefoną grąžinti A. A.. Teigia, jog A. A. telefoną paėmė, nes pastarasis jį metė į kaltinamąjį. Nors nukentėjusysis prašė telefoną grąžinti, O. B. suprato, jog telefonas pastarajam nereikalingas. O. B. parodė, jog jis neprisimena, kad, paėmęs telefoną, būtų kam nors skambinęs ir teiravęsis dėl jo pardavimo. Kaltinamasis tvirtino, jog neprisimena, kad išeidami jie su E. A. būtų grasinę sumušti nukentėjusįjį, jei šis kam nors prasitars apie įvykį ar savaitės laikotarpyje neatneš jiems 100 Lt.

Kaltinamasis E. A. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2009-08-03 apie 16-18.00 val. su savo draugu kaltinamuoju O. B. gėrė degtinę apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu buvo išgėrę vieną butelį degtinės, kai, eidami namo, šalia namo susitiko pažįstamą A. A., kuris mokėsi su juo vienoje mokykloje, tačiau žemesnėje klasėje. Abu kaltinamieji pradėjo jį kviesti į minėtą namą išgerti, tačiau vaikinas priešinosi, sakydamas, kad nenori ten eiti. Tuomet E. A. suėmė jį už rankų ir nusivedė per prievartą. Antrame namo aukšte kaltinamieji, begerdami antrą degtinės butelį, pradėjo priekaištauti A. A., kad jis yra silpnas, vengia bendravimo su taip vadinamais „pacanais“. Po to E. A. pasiūlė visiems nueiti prie tvenkinio išsimaudyti. A. A. tam neprieštaravo, ir visi trys nuėjo prie tvenkinio išsimaudyti. Eiti atgal į seną namą nukentėjusysis jau nenorėjo, todėl kaltinamieji jį vedėsi per prievartą. Pakeliui jis sutiko S. Ž., kurį taip pat pasiėmė su savimi. Vaikinai abu nenorėjo eiti į namo vidų, o kaltinamieji juos įkalbinėjo, sakydami, kad juos geruoju paleis, jei pastarieji palydės į namo antrą aukštą. Kai visi užlipo į antrą aukštą, kaltinamasis E. A. užstojo duris ir jų jau išeiti nebeišleido. Tada abu kaltinamieji, stovėdami vienas prie vieno vaiko, kitas prie kito, juos ragino tarpusavyje muštis. Kadangi jie tam priešinosi, kaltinamieji sudavė rankomis po kelis kartus vaikinams į veido sritį ir pagrasino patys juos primušti. Tik tuomet pastarieji sudavė vienas kitam smūgius ir pargriuvę pradėjo ristis ant žemės. Laimėjo S. Ž.. Tada O. B. pastūmė A. A. ant lovos, atsisėdo šalia jo iš kairės, o E. A. atsitūpė iš priekio. S. Ž. kažkur dingo, o kaltinamieji pradėjo mušti A. A., t.y. rankomis abu smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Tuo metu jie pareikalavo, kad nukentėjusysis už tai, kad pralaimėjo prieš S. Ž., per savaitę atneštų jiems 100 Lt, jei nenori, kad kas kartą būtų mušamas. A. A. buvo labai išsigandęs ir nesipriešino. Kaltinamasis E. A. pritarė šiam pinigų reikalavimui, nes suprato, kad pinigai būtų buvę jiems abiems. Tuo pat metu O. B. paėmė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Vogti telefoną jie su O. B. nesitarė, tačiau jis tam nesipriešino, nors nukentėjusysis ir prašė telefoną grąžinti. E. A. ir O. B. išeidami prigrasino, kad jam bus blogai, jei nukentėjusysis kam nors prasitars apie įvykį. Liepė jam visiems sakyti, kad jis pats susimušė su mokyklos draugu.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2009-08-03 apie 18.00 val. iš namų jis ėjo pas savo draugą. Pakeliui prie apleisto sodo namo sutiko neblaivius kaltinamuosius: E. A. ir O. B.. Pastarieji jį pradėjo kviesti užeiti į vidų pasikalbėti. Nors jis nenorėjo ten eiti ir visaip atsikalbinėjo, tačiau ištrūkti iš jų jau nebegalėjo. Kaltinamieji jį nusivedė į antrą namo aukštą ir liepė sėdėti ant lovos. O. B. pasiūlė išgerti degtinės, tačiau nukentėjusysis atsisakė tai daryti. Tada kaltinamieji pradėjo jį įžeidinėti, tyčiotis, sakydami, kad nukentėjusysis yra nevykėlis, nors turėtų būti tikru „pacanu“. Po to abu pasiūlė eiti prie tvenkinio. Nors nukentėjusysis nenorėjo ten eiti, tačiau nesipriešino, nes tikėjosi turėsiąs galimybę nuo jų kaip nors pasprukti. Tokia galimybė nukentėjusiajam nepasitaikė, nes arti nebuvo žmonių, kurių pagalbos jis būtų galėjęs tikėtis. Visiems trims grįžtant atgal į apleistą namą, pakeliui pasitaikė S. Ž.. Kaltinamieji pareikalavo, kad su jais kartu eitų ir pastarasis. Nors S. Ž. nenorėjo eiti, tačiau ir jį privertė paklusti. Kaltinamieji pažadėjo paleisti abu jaunuolius, jei jie kaltinamuosius palydės į antrą namo aukštą. Kai visi užlipo į antrą aukštą, E. A. užstojo duris ir nieko nebeišleido. Kaltinamieji pradėjo versti nukentėjusįjį muštis su S. Ž.. A. A. atsisakė muštis. Tada kaltinamieji pradėjo sudavinėti smūgius ir grasinti, kad jie patys tada abu primuš. Nukentėjusysis ir S. Ž. bijojo kaltinamųjų, todėl abu susikabinę stengėsi imituoti muštynes, o A. A., norėdamas viską nutraukti, pasidavė. Tuo metu S. Ž. sugebėjo pasprukti. Kaltinamieji abu pradėjo tyčiotis iš A. A., kad jis pralaimėjo muštynes, ir liepė sėstis ant sofos. E. A. ir O. B., prisėdę vienas iš vienos, o kitas iš kitos nukentėjusiojo pusės, smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Tuo metu A. A. susirietė, užsidengė rankomis galvą, norėdamas apsisaugoti nuo suduodamų smūgių, todėl negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų ir su kuo, į kurią kūno vietą sudavė. Jautė, kad buvo mušamas iš abiejų pusių. Tai truko apie 5 minutes. Iš nosies stipriai kraujavo. Dėl to sušlapo visi marškiniai. Nukentėjusysis pastebėjo, kad vienu metu kaltinamieji kažką pasišnibždėjo. Iškart po to O. B. pareikalavo, kad A. A. iš kur nori paimtų ir atneštų jiems 100 Lt. Jis nurodė, kad tai reikia padaryti ne vėliau, kaip per savaitę. E. A., būdamas šalia, tam reikalavimui pritarė. Jie abu grasino, kad, priešingu atveju, nukentėjusysis bus ir toliau mušamas. Kai kaltinamieji A. A. atžvilgiu smurtavo, iš jo kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas. Tada jį paėmęs O. B. pasakė, kad telefonas dabar bus jų. E. A. stovėjo šalia, o O. B. kažkam paskambino ir pasiūlė pirkti telefoną už 100 Lt. Gavęs teigiamą atsakymą, jis pasakė E. A., kad viskas yra gerai, nes dabar jiedu turės už ką nusipirkti degtinės. Nors nukentėjusysis prašė grąžinti telefoną, tačiau O. B. atsakė, kad tai neįmanoma, nes telefonas dabar priklauso jiems. Po to kaltinamieji prigrasino, kad nukentėjusysis niekam nedrįstų pasakoti apie įvykį. Priešingu atveju, jie žadėjo primušti taip, kad nukentėjusysis verks visą gyvenimą, ir išeidami priminė, kad po savaitės lauks pinigų. Tada nukentėjusysis truputį palaukė ir pats vienas nuėjo atgal prie tvenkinio. Jis nusprendė apsiprausti kraują, nes buvo visas kruvinas, todėl bijojo išgąsdinti savo motiną. Netrukus prie tvenkinio su šunimi atėjo ir E. A., kuris motinai liepė sakyti, kad nukentėjusysis susimušė su savo draugais. Kai A. A. tą vakarą grįžo namo, jau buvo 23.00 val. Nors motina klausė, kas jam nutiko, tačiau jis buvo labai išsigandęs ir iš baimės nieko jai nepasakojo. Rytojaus rytą jam labai skaudėjo galvą ir visą veidą, todėl neištvėręs jis motinai papasakojo visą tiesą. Tuomet ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Kadangi niekas nesiuntė pas teismo medicinos ekspertą, nukentėjusiojo motina 2009-08-04 pati jį nufotografavo, ir nuotraukos šiuo metu yra baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis tvirtina, jog šis įvykis psichologiškai jį labai paveikė. Jis dažnai jaučia nerimą, bijo vienas išeiti į lauką. Iš baimės dažnai praleidžia autobusą, dėl ko priverstas skambinti mamai, kad jį parsivežtų iš mokyklos namo.

Įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė Al. A. parodė, kad 2009-08-03 vakare jos sūnus A. A. išėjo pas savo draugą ir žadėjo tuoj grįžti, tačiau ėjo laikas, o jis negrįžo. Apie 23.00 val. A. A. parėjo namo visas sumuštas. Jis taip buvo ištinęs, kad sunku buvo atpažinti. Sūnus pasakė tik tiek, kad susimušė su draugais, ir nuėjo miegoti. Iš jo nesijautė jokio alkoholio kvapo. Rytojaus dieną A. A. pasiskundė, kad jaučiasi labai blogai ir tik tuomet papasakojo, kad jį sumušė E. A. su kitu savo draugu. Al. A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir pranešė policijai. Jos sūnus 3 dienas buvo gydomas stacionariai. Kadangi iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų iš karto negavo siuntimo pas ekspertą, ji pati nufotografavo savo vaiką, galvodama, kad gal šios nuotraukos kam nors pravers. Tai ji padarė 2009-08-04, valandos dabar tiksliai neprisimena. Vėliau šias nuotraukas ji pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjams. Al. A. tvirtina, kad nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta turtinė žala, nes 55,74 Lt sumokėjo už vaistus, važinėjo į gydymo įstaigą, samdė vairuotoją, kuriam sumokėjo 400 Lt. Be to turėjo 1800 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu. Todėl prašo ieškinyje nurodytą 2255,74 Lt sumą priteisti. Be to ieškovė prašo priteisti 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ji paaiškino, kad įvykis jos sūnui sukėlė didelius išgyvenimus, jis jaučia nerimą, vienas bijo išeiti iš namų. Be to po įvykio jos sūnus pradėjo jausti klausos sutrikimus, dėl to jam buvo paskirtas gydymas. Gydytojai paaiškino, jog taip galėjo įvykti dėl sumušimo, tačiau nurodė, jog šis sutrikimas yra laikinas, todėl, pavartojus vaistus, turi išnykti.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad 2009-08-03 gerokai po pietų, apie 19-20.00 val., (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, prie tvenkinio, jis susitiko E. A., O. B. ir A. A.. O. B. ir E. A. pradėjo reikalauti, kad jis eitų kartu į apleistą namą. Nei A. A., nei liudytojas nenorėjo ten eiti, tačiau kaltinamieji suėmė stipriai už rankų ir nusivedė į vidų. Antrame aukšte kaltinamieji pradėjo reikalauti, kad jis ir A. A. tarpusavyje muštųsi. Tada liudytojas ir nukentėjusysis bandė pabėgti, tačiau nepavyko, nes prie durų stovėjo E. A., o O. B. priėjo prie A. A. ir pradėjo daužyti jį per veidą, taip skatindamas jį muštis. Per veidą pastarajam jis sudavė apie 20 kartų, tačiau nukentėjusysis pasakė, jog jis nesimuš. Tuomet E. A. su O. B. pradėjo jį stumdyti į įvairias puses ir grasino, jog priešingų atveju jie jį sumuš. A. A. buvo išsigandęs, todėl priėjo prie liudytojo ir sudavė keletą smūgių. Tačiau tie smūgiai buvo nestiprūs. Tada S. Ž. paėmė jį už kaklo ir, pargriovęs ant žemės, paklausė, ar nori atsistoti. Nukentėjusiojo akyse buvo ašaros, jis pasakė, kad taip, ir jie atsistojo, o A. A. nuėjęs toliau atsisėdo. Prie jo priėjo O. B. ir vėl pradėjo kabinėtis. Šalia jo buvo ir E. A.. Liudytojas pasinaudojo proga ir pabėgo namo. Apie tai, kas įvyko apleistame name, jis niekam nepasakojo, nes buvo labai išsigandęs ir pirmiausia bijojo dėl savęs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis buvo 2009-08-03 apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Antrame aukšte, kambaryje ant grindų buvo rastos dėmės, panašios į kraują. Ant stalo stovėjo du buteliai, iš kurių jautėsi alkoholio kvapas (t.1, b. l. 7-12).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 3794(0901) matyti, kad kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu A. A. buvo padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Šis sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3794(0901) tvirtina ir tai, kad A. A. nuo 2009-08-04 19 val. iki 2009-08-06 buvo gydomas VUVL vaikų neurochirurgijos skyriuje. Galutinė diagnozė – galvos, nosies, viso kūno sumušimas. Sutinęs veidas ir nosis, sumušimai nustatyti: galvos plaukuotoje dalyje, nugaros, kojų, rankų srityse. (t.1, b. l. 21).

Šiems faktiniams duomenims neprieštarauja byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti aprašyto pobūdžio sužalojimai. Nukentėjusysis ir jo motina Al. A. teisme patvirtino, jog savo sūnų ji nufotografavo kitą dieną po įvykio.

Teismo medicinos ekspertas Jonas Paliulis paaiškino, jog šios nuotraukos ekspertei pateiktos nebuvo. Be to medicininiuose dokumentuose minimi sužalojimai nebuvo aprašyti. Todėl ekspertė, remdamasi medicininiais dokumentais, neturėjo galimybės nurodyti kitų sužalojimų pobūdį. Specialisto išvados buvo pareikalauta praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, todėl daugelio sužalojimų požymiai jau buvo išnykę. Ekspertas patvirtino, jog A. A. nuotraukose (t. 1, b. l. 50-64) matomi sužalojimai pagal jų išvaizdą galėjo būti padaryti vienos paros laikotarpyje iki jų padarymo momento. Veido srityje matomi sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trim trauminiais poveikiais. Specialisto išvadoje minimi sumušimai plaukuotoje galvos dalyje, tačiau nuotraukose jie neužfiksuoti, todėl nustatyti tikslų poveikių į galvą skaičių nėra galimybės. Sužalojimai matomi kitose kūno srityse galėjo būti padaryti mažiausiai dar devyniais poveikiais. Pagal sužalojimų pobūdį labiausiai tikėtina, jog jie padaryti suduodant smūgius rankomis ar kojomis. Tiksliau pasakyti nėra galimybės. Negalima atmesti, kad sužalojimai kojų srityje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam krintant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas, parodymo atpažinti protokolas patvirtina, jog iš kaltinamojo O. B. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Black Berry“. A. A. šį telefoną atpažino kaip tą, kuris iš jo buvo pagrobtas įvykio metu (t.1, b. l. 35-42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, t. y. kaltinamųjų aiškinimą, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus apie įvykio aplinkybes, specialisto išvadas ir paaiškinimus teisme, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad O. B. ir E. A., atėmę nukentėjusiajam laisvę ir panaudodami fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė A. A. perduoti ateityje jiems turtą – 100 Lt, priešingu atveju, grasindami toliau jo atžvilgiu smurtauti. Taigi kaltinamieji, mušdami nukentėjusįjį, įvykio metu sukūrė situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį bijoti, jog jų grasinimas yra realus, nes neįvykdžius reikalavimo, jam vėl gali atsirasti žalingos pasekmės, jis gali būti sužalotas. Šie kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., nes jie, prievartaudami turtą, atėmė nukentėjusiajam laisvę ir panaudojo fizinį smurtą. Tai jų nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės.

Nors O. B. tvirtino, jog jis miegojo, kai į apleistą namą buvo atvestas A. A., tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, kad į namo vidų jį privertė eiti abu kaltinamieji. Nors E. A. teisme iš pradžių tvirtino, jog vienas privertė A. A. eiti kartu, tačiau, perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis aiškino, kad nukentėjusįjį jie nusitempė abu (t.1, b. l. 130), patvirtino, jog tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Be to liudytojas S. Ž. parodė, kad abu kaltinamieji privertė juos su nukentėjusiuoju būti apleistame name, neleido išeiti, reikalavo vienam kitą mušti, stumdė nukentėjusįjį ir jam smūgiavo. Taigi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad abu kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais atėmė iš nukentėjusiojo laisvę pasirinkti savo buvimo vietą.

Minėto smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo metu O. B. paėmė nukentėjusiajam iš kišenės iškritusį telefono aparatą, ir abu kaltinamieji, pagrasinę sumušti nukentėjusįjį, jei pastarasis kam nors prasitars apie jų nusikalstamus veiksmus, išeidami ir išsinešdami telefoną, jį užvaldė. Šie O. B. ir E. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaip svetimo turto plėšimas, nes telefoną kaltinamieji pagrobė įvykio metu prieš nukentėjusįjį panaudodami fizinį smurtą ir atimdami jam galimybę priešintis.

E. A. ir O. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. pareikštame kaltinime inkriminuota, jog kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, naudodami fizinį smurtą ir grasindami panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, jei šis kam nors prasitars apie kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus. T.y. grasino ne tuoj pat smurtauti, kaip numato minėto baudžiamojo įstatymo dispozicija, o ateityje. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, sumušę nukentėjusįjį, jam grasino išeidami iš įvykio vietos su pagrobtu telefonu, t.y. jo užvaldymo stadijoje. Todėl teismas kaltinamųjų tokius veiksmus BK 180 straipsnio prasme vertina ne kaip grasinimą panaudoti fizinį smurtą, o kaip psichologinio poveikio darymą, tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis.

E. A. ir O. B. turto prievartavimą ir plėšimą padarė, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami to paties nusikalstamo rezultato – svetimo turto užvaldymo. Jie reikalavo nukentėjusiojo per savaitę perduoti 100 Lt ir abu užvaldė A. A. telefono aparatą. Turto prievartavimo metu jų padarytą plėšimą teismas vertina kaip nusikalstamų veiksmų idealią sutaptį, nes, pareikalavę perduoti konkretų turtą – 100 Lt – ir jo dar negavę, kaltinamieji vartojamo smurto metu patys paėmė kitokį turtą, t.y. mobilaus ryšio telefoną. Tiek turto prievartavimo metu, tiek plėšimo metu abu kaltinamieji veikė kaip šių nusikaltimų bendravykdytojai: jie grasino nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir jį naudojo, išsakė reikalavimą perduoti jiems 100 Lt ir, išnešdami iš įvykio vietos, pagrobė A. A. mobilaus ryšio telefoną su jame buvusia SIM kortele.

Abu kaltinamieji aiškino, jog pinigų iš nukentėjusiojo reikalavo nerimtai, smurtavo jo atžvilgiu dėl girtumo ir dėl to, kad pastarasis pralaimėjo muštynes, norėdami jį padaryti tikru vyru, o telefoną atimti iš viso nesitarė. Tačiau toks jų aiškinimas prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, kad kaltinamieji, jį bemušdami pasitarė ir abu pradėjo reikalauti per savaitę jiems perduoti 100 Lt. Taigi šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog O. B. ir E. A. nusikalstami veiksmai iš neteisėto laisvės atėmimo peraugo į turto prievartavimą. Abu kaltinamieji veikė susitarę bendrininkų grupėje. Jie puikiai suprato, jog nukentėjusysis neturi už nieką mokėti, tačiau, naudodami smurtą ir grasindami toliau jį naudoti, jei pastarasis reikalavimo nevykdys, be jokio teisinio pagrindo reikalavo jiems ateityje perduoti pinigus. Šį nusikalstamą sumanymą jie įgyvendino, tai išreikšdami žodžiais ir veiksmais.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai aiškino, jog, kaltinamiesiems jį mušant, iš kišenės iškrito telefonas, kurį paėmė O. B., sakydamas, jog telefonas dabar jau kaltinamųjų. Jis kažkam paskambino ir paklausė, kokios yra galimybės telefoną parduoti, o pakalbėjęs, šalia buvusiam E. A. pasakė, jog dabar jie turės už ką nusipirkti degtinės. Paskui abu kaltinamieji, grasindami nukentėjusiajam jį sumušti, jei šis kam nors papasakos apie jų nusikalstamus veiksmus, išėjo. Nukentėjusiojo A. A. nurodytos įvykio aplinkybės rodo, jog turto prievartavimo metu kaltinamieji bendrais veiksmais padarė ir plėšimą. Nors telefoną atėmė O. B., tačiau šalia buvo ir E. A., kuris smurtavo prieš nukentėjusįjį, viską matė, tam neprieštaravo ir pats nukentėjusiajam grasino, t.y. jis pritarė O. B. nusikalstamam sumanymui – tuoj pat užvaldyti svetimą turtą – ir įgyvendino dalį plėšimo dispozicijoje numatytų veiksmų. Plėšimo metu jie veikė bendrininkų grupėje.

O. B. teisme aiškino, kad nukentėjusiojo telefoną jis paėmė, nes manė, jog pastarasis jam nereikalingas, kadangi A. A. telefoną metė į jį. Toks kaltinamojo aiškinimas prieštarauja jo, kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiojo parodymams, kad A. A. prašė telefoną grąžinti jam. Be to abu kaltinamieji aiškino svarstę telefoną paimti kaip užstatą, kol nukentėjusysis atneš jiems reikalaujamus pinigus. Toks kaltinamųjų aiškinimas prieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Visų pirma pats O. B. teisiamajame posėdyje pripažino, jog telefoną pagrobė, nes neturėjo pinigų. Tam neprieštarauja A. A. parodymai, kad O. B. iš karto pasakė, jog telefonas dabar jau kaltinamųjų, ir ėmėsi veiksmų, siekdamas iš karto jį parduoti, kad galėtų nusipirkti degtinės. Be to pats kaltinamasis teisme patvirtino, jog jis po įvykio išsiaiškino, jog parduoti telefoną jam neapsimokės, nes įvykio metu sudaužytas jo stikliukas ir jo remontas kainuos brangiau. Tai rodo, jog ir po įvykio nebuvo atsisakyta sumanymo realizuoti svetimą turtą. Taigi kaltinamieji, išsinešdami telefoną, elgėsi su juo savo nuožiūra, t.y. jį pagrobė.

O. B. ir E. A. teisme paaiškino, jog įvykio metu buvo išgėrę apie du butelius degtinės ir jautėsi gerokai apsvaigę. Nukentėjusysis A. A., liudytojas S. Ž. patvirtino, jog kaltinamieji įvykio vietoje gėrė degtinę ir buvo apsvaigę. Tai buvo matyti iš jų judesių ir elgesio. Teisiamajame posėdyje abu kaltinamieji tvirtino, jog būdami blaivūs taip nukentėjusiojo atžvilgiu nebūtų pasielgę. Teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, daro išvadą, jog E. A. ir O. B. nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų padarymui. Tai jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jų atsakomybę sunkina ir tai, kad jie nusikaltimus padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Abu kaltinamieji prisipažino, paaiškindami esmines įvykio aplinkybes, gailisi. Tai teismas pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems E. A. ir O. B., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, į pasekmes.

Kaltinamieji padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, abu teisiami pirmą kartą. Jie yra jauno amžiaus. E. A. nusikaltimo padarymo metu buvo vos aštuoniolikos metų amžiaus, yra (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis. Kaip matyti iš bylos faktinių duomenų, O. B. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų neatstatomos pasekmės neatsirado, tačiau A. A. patyrė dėl to fizinį skausmą, pažeminimą, psichologinius išgyvenimus.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, E. A. ir O. B. skirtinos baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant, kad yra dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad E. A. ir O. B. anksčiau neteisti, abu paaiškino esmines įvykio aplinkybes, gailisi, jiems skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmė nuo vidurkio mažintina. Be to E. A. – labai jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu jis buvo ką tik sulaukęs pilnametystės. Nors nėra pagrindo abejoti jo socialine branda, tačiau, jam nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į labai jauną jo amžių ir mažesnę gyvenimišką patirtį. Todėl jam skirtina kiek mažesnė bausmė nei O. B..

Kadangi kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sudaro plėšimo ir turto prievartavimo idealią sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, pareikštas 771,61 Lt sumai, nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidoms padengti, yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t.1, b. l. 75-77), todėl tenkintinas pilnai. Kadangi nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta dėl bendrų O. B. ir E. A. nusikalstamų veiksmų, minėtos gydymo išlaidos priteistinos solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Civilinės ieškovės Al. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštas 455,74 Lt sumai, pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t.1, b. l. 67-68), todėl tenkintinas pilnai. Ši suma priteistina taip pat solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Al. A. aiškina, jog E. A. ir O. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 30000 Lt. neturtinė žala, todėl prašo šią sumą priteisti iš kaltinamųjų.

Al. A. paaiškino, jog jos sūnus visad buvo drausmingas, gerai besimokantis, nekeliantis jokių problemų vaikas. Įvykio metu kaltinamieji jį labai išgąsdino, sumušė taip, kad pastarasis turėjo gulėti ligoninėje, kurį laiką vaikščioti sutinusiu veidu. Nukentėjusysis paaiškino, jog po įvykio jis jaučia baimę būti vėl sumuštas, todėl vienas vengia iš mokyklos važiuoti namo ar vaikščioti savo gyvenvietėje. Kadangi po įvykio pablogėjo jo klausa, nukentėjusysis mano, jog tai yra jo sumušimo pasekmė. Al. A. patvirtino, jog dėl pablogėjusios klausos nukentėjusysis kreipėsi pas gydytoją, kuris paskyrė vaistus ir patikino, jog klausa nuo vaistų atsistatys. Teismo medicinos ekspertas Jonas Paliulis patvirtino, jog byloje esanti gydytojo pažyma rodo, kad nukentėjusiojo klausa šiek tiek pablogėjusi, tačiau nėra pakankamo objektyvaus pagrindo šį sutrikimą sieti su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais A. A. atžvilgiu.

Teismas, vertindamas šiuos ir kitus byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, patvirtinančius byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Visų pirma, A. A. yra nepilnametis, jautriame paauglystės laikotarpyje, todėl kaltinamųjų nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiojo valią verčiant jį muštis su kitu nepilnamečiu, sumušant jį patį, pastarajam be jokios abejonės sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei diskomfortą, nes apie įvykį sužinojo draugai, jam reikėjo gulėti ligoninėje, vaikščioti su sutinusiu veidu. Iki šiol nukentėjusįjį persekioja nesaugumo jausmas. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas. Al. A. patvirtino, jog jos sūnus mokykloje neturi jokių problemų, mokosi gerai, o trumpalaikio klausos sutrikimo priežastinis ryšys su įvykio metu jo patirtais sužalojimais neįrodytas. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog sunkios ilgalaikės pasekmės nusikalstamais veiksmais nebuvo sukeltos. Be to teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertina ir pačių kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų realią galimybę ją atlyginti. Kaltinamasis O. B. neturi jokio turto ir realaus pragyvenimo šaltinio, o E. A. yra labai jauno amžiaus, moksleivis. Iš abiejų kaltinamųjų jau priteista nemaža pinigų suma gydymo išlaidoms padengti. Taigi, esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam A. A. priteisiant 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Be to Al. A. paaiškino, jog ji turėjo 1800 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, todėl prašo šią sumą išieškoti iš kaltų asmenų. Prašymas pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t.1, b. l. 69-70), todėl tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 308 str.,

n usprendė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-08-04 iki 2009-08-06.

Bausmės pradžia – nuosprendžiui įsiteisėjus, jo pradėjimo vykdyti diena.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir nuteisti dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-08-04 iki 2009-08-06.

Bausmės pradžia – nuosprendžiui įsiteisėjus, jo pradėjimo vykdyti diena.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Priteisti iš kaltinamųjų O. B. ir E. A. solidariai 771,61 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, A. A. gydymo išlaidoms padengti.

Priteisti iš kaltinamųjų O. B. ir E. A. solidariai 455,74 Lt Al. A. naudai turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt A. A. naudai jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš kaltinamųjų O. B. ir E. A. po 900 Lt Al. A. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.