Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z.M., jos atstovui advokatui Romualdui Juščiui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei skyrusios administracinę nuobaudą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui Lesnickui, nukentėjusiajam V.D., 2010 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z.M. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010-02-10 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. vasario 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. apie 23.45 val. Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Z.M., nešdama maisto voljere buvusiam šuniui, neužtikrino, kad šuo neištrūks iš voljero. Ištrūkęs iš voljero šuo išbėgo į gatvę ir užpuolė (duomenys neskelbtini) namo kieme buvusį kaimyną V.D., kuriam sužalojo abi rankas ir krūtinę. Tokiais veiksmais Z.M. pažeidė Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 15 d. patvirtintų Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisyklių 6, 17, 20 punktų reikalavimus. Nesilaikydama reikalavimų padarė žalos asmens sveikatai, todėl veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.

2010 m. vasario 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu Z.M. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 550 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Atstovas pažymi, kad atsakomybėn gali būti traukiamas tik šuns savininkas, tačiau byloje nėra nustatyta, kad Z.M. yra šuns savininkė.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus atstovas prašo skundo netenkinti, nes pateikti įrodymai patvirtina pažeidimo faktą. Analogiška pozicija išdėstyta ir Institucijos atsiliepime (b.l. 56).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl administracinio teisės pažeidimo

Z.M. 2010 m. vasario 10 d. nutarimu (b.l. 47) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 550 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn ji patraukta už tai, kad 2009 m. gruodžio 31 d. apie 23.45 val. Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, nešdama maisto voljere buvusiam šuniui, neužtikrino, kad šuo neištrūks iš voljero. Ištrūkęs iš voljero šuo išbėgo į gatvę ir užpuolė (duomenys neskelbtini) namo kieme buvusį kaimyną V.D., kuriam sužalojo abi rankas ir krūtinę. Tokiais veiksmais Z.M. pažeidė Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 15 d. patvirtintų Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisyklių 6, 17, 20 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už šios veikos įvykdymą, jei padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Byloje būtina nustatyta, ar Z.M. pažeidė Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisyklių reikalavimus ir ar minėtu pažeidimu buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikta gyvūno savininko sąvoka. Gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

2009 m. gegužės 15 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 6 punktas nustato, jog savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas nekels grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, laikytis sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimai <...>. Taisyklių 17 punktas nustato, jog uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti (šuo už valdos ribų negali ištrūkti), tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakintas (prie įėjimo turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas – baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, ir užrašas – „Palaidas šuo“). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas. Taisyklių 20 punktas numato, jog šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais (galima iki 5 m ilgio). Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams <...>.

Teismas pripažįsta nepagrįstu Z.M. teiginį, jog ji nėra šuns, sužalojusio nukentėjusįjį, savininkė. 2010 m. sausio 14 d. paaiškinime Z.M. nurodė, kad šuo yra jos sūnaus, išvykusio į Angliją. Neturėdama sąlygų laikyti šunį, paprašė jį priglausti (duomenys neskelbtini), nes čia yra voljeras (b.l. 40). 2010 m. sausio 25 d. paaiškinime Z.M. šunį įvardija kaip savo (b.l. 41). Bylos medžiaga nustatyta, kad šiuo adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, gyvena Z.G. – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sugyventinio motina. 2010 m. sausio 7 d. paaiškinime Z.G. (b.l. 28) nenurodė, kad šuo būtų perduotas nuolat ar laikinai auginti jai. Minėtame paaiškinime Z.G. pažymėjo mananti, kad viskas įvyko dėl Z.M. kaltės, kai ji nešė kaulus šuniui į aptvarą. Teismui 2010 m. vasario 20 d. pateiktame skunde (b.l. 5-7) Z.M. taip pat neteigė, jog ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl to, jog nesanti šuns savininkė. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog Z.M. atitinka gyvūno savininko sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinta šuns savininke, atsakinga už Taisyklėse nurodytų reikalavimų laikymąsi.

Iš skundo motyvų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog teisės pažeidimas ginčijamas motyvuojant tuo, kad šuo išbėgo pro prasivėrusius voljero vartelius dėl nukentėjusiojo spardymo į voljerą. Šį teiginį Z.M. grindžia fotonuotraukomis (b.l. 10), kuriose, jos teigimu, šalia voljero matosi kraujo dėmės, įrodančios pažeidimo vietą.

Nukentėjusysis V.D. tiek 2010 m. sausio 4 d. paaiškinime (b.l. 18), tiek teismo posėdyje nuosekliai teigia, jog šuns užpultas ir sukandžiotas buvo savo namo kieme, o ne kaimynų kieme. Nukentėjusiojo paaiškinimu nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. apie 23.55 val. išėjo į kiemą pažiūrėti fejerverkų. Prie kaimynų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), laiptelių pamatė Z.M. su palaidu šunimi, kuris atbėgęs ėmė jį užpuolė. Šuo sužalojo krūtinę, rankas. Atbėgusi Z.M. bandė šunį nuvyti, tačiau pastarasis jos neklausė. Dėl patirtų sužalojimų greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Tauragės apskrities ligoninę, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau Z.M. jų neįsileido. Susidūrimo su šunimi vietoje ji pametė mobilųjį telefoną, kuris buvo perduotas policijos pareigūnams.

Nukentėjusysis rastą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mobilųjį telefoną perdavė policijos pareigūnas ir šią faktinę aplinkybę patvirtina 2010 m. sausio 11 d. poėmio protokolas (b.l. 39).

Liudytoja I.D. parodė, kad prieš vidurnaktį šeima ruošėsi eiti į kiemą pažiūrėti fejerverkų. Sutuoktinis išėjo pirmasis, o ji su sūnumi dar rengėsi. Pro langą pamatė, kaip prie savo namo kieme stovinčio sutuoktinio pribėgo šuo ir puolė jį draskyti. Išbėgusi į kiemą, pamatė atskubančią šuns savininkę Z.M., kuri bandė šunį nuvyti, tačiau šuo jos neklausė. Jokių kitų žmonių jų kieme ir kaimynų kiemuose nebuvo. Sūnus liepė kviesti policiją ir ji tai padariusi. Vykdama kartu su sutuoktiniu greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę, matė į kaimynų kiemą atvykusius policijos pareigūnus.

Liudytoja M.R. parodė, kad jos žentą V.D. savo namo kieme užpuolė ir sužalojo kaimynų šuo.

Tokios pat faktinės aplinkybes šios liudytojos nurodė savo paaiškinimuose (b.l. 17, 30).

Teismui nėra pagrindo abejoti jų parodymų tikrumu, nes tai, jog nukentėjusysis buvo užpultas savo namo kieme patvirtina objektyvūs įrodymai. Iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad Z.M. mobilusis telefonas (b.l. 20) buvo pamestas nukentėjusiojo kieme. Nukentėjusysis ir liudytojos I.D. bei M.R. parodė, jog būtent šioje vietoje šuo užpuolė V.D. 2010 m. vasario 10 d. pakvitavimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino atsiimanti savo mobilųjį telefoną „Nokia“, rastą (duomenys neskelbtini), sklype (b.l. 44).

Institucijos atstovo paaiškinimu nustatyta, kad pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai D.V. ir R.S. nebuvo įleisti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), t.y. ten, kur tuo metu buvo Z.M.

Pateikta rašytinė bylos medžiaga (b.l. 104-105) įrodo, jog 2010 m. sausio 1 d. 0 val. 4 min. Tauragės policijoje buvo užfiksuotas I.D. pranešimas apie tai, kad kaimynų kovinis šuo pabėgo iš aptvaro ir užpuolė jos vyrą.

Objektyvia bylos medžiaga nėra patvirtinta, jog šalia voljero esančios raudonos dėmės yra kraujo dėmės, atsiradusios dėl nukentėjusiojo sužalojimo šioje vietoje. Liudytojo A.G. parodymai apie tai, kad nukentėjusįjį šuo užpuolė prie voljero, vertintinas kritiškai, nes jis Z.M. sugyventinis, todėl suinteresuotas duoti jai palankius parodymus. Pažymėtina tai, jog liudytoja Z.G. (liudytojo A.G. motina) 2010 m. sausio 7 d. paaiškinime nurodė, kad sūnus apie vidurnaktį išsimaudė ir nuėjo miegoti (b.l. 28), todėl kelia abejones, ar jis matė įvykio aplinkybes, nes ir nukentėjusiojo bei jo prašymu teismo posėdyje apklustų liudytojų parodymais nustatyta, jog kieme jokių kitų asmenų nebuvo. Z.M. paaiškino, kad jos prašomi iškviesti liudytojai A.N. ir J.G. atsisakė vykti į teismą ir patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes ir ji prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant minėtiems liudytojams.

V.D. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje nurodyta, kad į ligoninę jis atvyko 2010 m. sausio 1 d. 00.15 val.; nustatytos abiejų plaštakų ir dilbių daugybinės kastinės žaizdos bei kastinė žaizda krūtinės srityje. Žaizdos susiūtos, dalinai amputuotas dešinės rankos nykštys, uždėtas įtvaras (b.l. 34-36). Aptarti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo sveikatai padarytą žalą.

Z.M., neužtikrindama, kad laikomas šuo neištrūktų iš voljero bei nepadarytų žalos žmonių sveikatai nesilaikė aukščiau aptartųjų Taisyklių nuostatų ir įvykdė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, kuris numato administracinę atsakomybę už gyvūnų laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimą, padariusį žalą asmens sveikatai.

Dėl procesinių pažeidimų

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia procesinių teisių pažeidimu, pasireiškusiu tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tą pačią dieną, t.y. 2010 m. vasario 10 d., nesuteikiant jai galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui bei pasinaudoti advokato pagalba.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vieningą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi (paskelbtoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos, tai bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Z.M. dalyvauja teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas jos skundas; ji pateikė paaiškinimus, teikė įrodymus (jos prašymu teismo posėdyje apklaustas liudytojas), susipažino su bylos medžiaga, jos interesams atstovauja advokatas, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo suvaržytos jos teisės ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, šis pažeidimas yra pašalintas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 iki 1 000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Institucija, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė Z.M. sankcijoje numatytos baudos minimumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui 2005 metais buvo taikyta administracinė atsakomybė (b.l. 38), tačiau atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), laikytina, kad šios nuobaudos yra negaliojančios, todėl nutarimo priėmimo metu pagrįstai neinkriminuotos kaip atsakomybę sunkinančios. Administracinė nuobauda jai paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, Z.M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

2010 m. vasario 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą, kuriuo Z.M. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 500 (penkių šimtų) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.