- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2-8189-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03298-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.6.21pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. D. 320,04 Eur skolos, 536,30 Eur palūkanų, 59,08 Eur delspinigių, 96,53 Eur palūkanų delspinigius, 25 procentų sutartines palūkanas už negrąžintą 320,04 Eur pagrindinę skolos sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovei ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys nekelbtini), tačiau procesinių dokumentų įteikti atsakovei nepavyko. Sodros duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu - (duomenys nekelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovei skirti procesiniai dokumentai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė 2012 m. balandžio 6 d. sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys nekelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 289,62 Eur (1 000,00 Lt) kredito limitą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė pareigos atsiskaityti su AB „Swedbank“ tinkamai nevykdė, todėl sutartis 2013 m. birželio 26 d. buvo nutraukta. AB ,,Swedbank“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovės visų sutartyje numatytų sumų sumokėjimo. Bylos duomenimis galutinė atsakovės skola dėl kredituotų banko mokesčių sudaro 320,04 Eur.
AB „Swedbank“ reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties, reikalavimo perleidimo sutartimi 2012 m. gruodžio 6 d. perleido ieškovei UAB „Gelvora“. Iš 2013 m. birželio 26 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys nekelbtini) matyti, kad reikalavimo teisė perleista būtent į atsakovę. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė išsiuntė atsakovei 2013 m. liepos 10 d. Taigi atsakovė yra informuota apie tai, kad AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti AB „Swedbank“ pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi suteikto kredito – 320,04 Eur. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų ir skolos dydžio neginčija. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas dėl 320,04 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei negrąžinus kredito sutartyje nustatytu terminu, šalys buvo susitariusios, kad atsakovė mokės kreditorei mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki realaus (faktinio) kredito grąžinimo (sutarties 10.1 punktas, CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki šios dienos nėra grąžinusi jai suteikto kredito. Taigi atsakovė toliau neteisėtai naudojasi jai nepriklausančiomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 536,30 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, apskaičiuotos už laiku negrąžintas sumas pagal Sutartį (CK 6.874 straipsnis).
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 25 procentų sutartinės palūkanos už pagrindinę skolos sumą (320,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 59,08 Eur delspinigių (1,47 Eur paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo ir 57,61 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 4 d.), taip pat 96,53 Eur palūkanų delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 4 d. Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pagal Sutarties sąlygas atsakovė – prievolių vykdymo termino praleidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė laiku negrąžino jai suteikto kredito, ieškovės reikalavimai dėl 59,08 Eur delspinigių ir 96,53 Eur palūkanų delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkinami.
Įvertinus tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti kreditą ir ji toliau daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo grąžinti ieškovei, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 011,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 320,04 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų ir 4 ct) skolos, 536,30 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 30 ct) palūkanų, 59,08 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 8 ct) delspinigių, 96,53 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 53 ct) palūkanų delspinigių, 25 procentus sutartinių palūkanų už pagrindinę skolos sumą (320,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 011,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.