Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda,-

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. įsibraudamas į saugyklą pagrobė svetimą turtą. Jis 2015 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 9.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atstūmęs A. K. priklausančio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį stiklą, įsibrovė į vidų ir pagrobė magnetolą, 200 eurų vertės, piniginę, 50 eurų vertės, kurioje buvo 300 eurų grynųjų pinigų, 2500 rublių, kas sudaro 30 eurų, vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. K. vardu, automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną, viso padarydamas nukentėjusiajam A. K. 580 eurų žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 str., baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis vengia atvykti į teismą ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. B. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. liepos 5 d., apie 05.00 val. ryto iš draugės ėjo pėsčiomis namo. Buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, viename iš kiemų pastebėjo stovintį automobilį Peugeot, kuriame buvo pradarytas dešinės pusės galinis langas. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad automobilio viduje tarp sėdynių guli piniginė. Jam kilo mintis iš automobilio pavogti piniginę. Pro atvirą langą įkišo savo ranką ir iš vidaus atidarė lango užraktą ir tokiu būdu pateko į automobilio vidų. Iš vidaus paėmė vyrišką piniginę, o taip pat iš priekinės panelės magnetolą. Magnetolą ištraukė rankomis, jokių įrankių nenaudojo. Išlipęs iš automobilio, uždarė automobilio dureles. Nuėjęs toliau, jis apžiūrėjo piniginę ir joje radęs pasiėmė pinigus. Kiek prisimena, ten buvo 120 eurų ir 1300 rublių. Piniginę ir magnetolą, tiksliau jos priekinę dalį, kažkur išmetė. Pinigus pasiliko. Kodėl ėmė automagnetolos priekį, paaiškinti negali, nes tuo metu buvo išgėręs (b. l. 51, 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2015 m. liepos 5 d. naktį, apie 02.00 val., grįžo namo ir (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko techniškai tvarkingą. Apie 09.30 val., atėjęs prie automobilio, pastebėjo, kad automobilis yra apvogtas. Buvo atstumtas dešinės pusės galinis stiklas ir iš vidaus pavogta gamyklinė magnetola. Taip pat iš automobilio vidaus buvo pavogta piniginė, gulėjusi tarp priekinių sėdynių. Piniginėje buvo 350 eurų, 2500 rublių, vairuotojo pažymėjimas, išduotas jo vardu, automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas. Radęs apvogtą automobilį, iškvietė policijos pareigūnus. Viso jam padaryta 660 eurų turtinė žala (b. l. 27).

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis A. K. patikslino, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Ieškinį sudaro pagrobtos magnetolos vertė - apie 200 eurų, tikslios jos kainos nežino, ne nauja buvo, ji buvo išplėšta. Taip pat buvo pavogta piniginė, kurios vertė 50 eurų. Kiek piniginėje buvo pinigų tiksliai neprisimena, ieškinį rašė kartu su tyrėja. Gali patvirtinti, kad tikrai buvo 300 eurų, ir 2500 rusiškų rublių, apskaičiavo rublių kursą. Buvo ką tik grįžęs iš Maskvos ir gerai žinojo kiek rublių buvo piniginėje.

Įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint automobilį, buvo paimti rankų pirštų pėdsakai (b. l. 12-13).

2015 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4798)-IS1-5841 nurodyta, kad: 1) šeši rankų pėdsakai ant pateiktų tirti trijų daktiloskopinių plokštelių, rasti ir paimti 2015 m. liepos 5 d. įvykio vietos tyrimo metu apžiūrint automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui identifikuoti tinka. Taip pat ant pateiktų tirti daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti; 2) vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas nukentėjusiojo A. K. dešinės rankos bevardžiu pirštu. Penki delnų pėdsakai yra palikti ne nukentėjusiojo A. K., o kito asmens (kitų asmenų) rankomis (b. l. 18-20).

2015 m. lapkričio 2 d. iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro gautas išrašas, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad rankų pėdsakai sutampa su rankų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).

2015 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1216)-IS1-1029 nurodyta, kad penki delnų pėdsakai, rasti ir paimti 2015 m. liepos 5 d. įvykio vietos tyrimo metu apžiūrint automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra palikti J. B. kairės ir dešinės rankų delnais (b. l. 44-46).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo J. B. kaltė įsibrovus į transporto priemonę ir pagrobus svetimą - A. K. priklausantį turtą – magnetolą, piniginę ir joje buvusius pinigus - įrodyta. J. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje per automobilio Peugeot pravirą langą įkišo savo ranką ir iš vidaus atidarė lango užraktą, tada iš vidaus paėmė vyrišką piniginę, kurioje buvo eurai ir rusiški rubliai, o iš priekinės panelės - magnetolą. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius šią nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo A. K. parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai - specialisto išvadose Nr. 140-(4798)-IS1-5841 ir Nr. 140-(1216)-IS1-1029 nustatytos aplinkybės bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išrašo duomenys.

Nors kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pagrobtoje piniginėje, kiek jis prisimena, buvo 120 eurų ir 1300 rublių, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. K. duotais paaiškinimais dėl pagrobto turto vertės. Tuo tarpu J. B., pats pripažino, kad darydamas nusikaltimą buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl to, teismo vertinimu, jo paaiškinimai dėl pagrobto turto vertės negali būti laikomi patikimais, nes jis galėjo netiksliai apskaičiuoti pagrobtų pinigų sumą. Nukentėjusysis A. K., apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad iš jo automobilio Peugeot pagrobtoje piniginėje tikrai buvo 300 eurų, tačiau negalėjo patvirtinti, kad joje buvo 350 eurų, kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė tiksliai žinojęs kiek rusiškų rublių buvo jo piniginėje, nes prieš pat nusikaltimą buvo Maskvoje. Vertindamas visas abejones dėl pagrobto turto vertės, kurių nagrinėjant bylą nepavyko pašalinti, kaltinamojo naudai, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. B. įsibrovęs į automobilį, iš nukentėjusiojo piniginės pagrobė ne 350, bet 300 eurų, todėl šioje apimtyje kaltinimas tikslintinas.

Teismų praktikoje laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-534/2011). Šiuo atveju, automobilis buvo užrakintas, o kaltinamasis J. B. užraktą atidarė įkišęs ranką pro pravirą langą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes jis svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į saugyklą.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 660 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis dėl civilinio ieškinio buvo apklaustas teisme ir iš jo parodymų nustatyta, kad turtinę žalą jis patyrė dėl magnetolos, piniginės ir joje buvusių pinigų pagrobimo iš automobilio. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažino įrodyta, kad J. B. iš A. K. automobilio pagrobė 200 eurų vertės magnetolą ir 50 eurų vertės piniginę, be to, iš piniginės pasisavino ne 350 kaip nurodyta kaltinime, bet 300 eurų bei 2500 rusiškų rublių (kas sudaro 30 eurų). Likusioje dalyje nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo ieškinio nepagrindė, todėl jo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo J. B. priteistina atlyginti bendra 580 eurų dydžio turtinė žala.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į pagrobto turto vertę. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas tyčinis, baigtas, nukentėjusiajam padaryta žala neatlyginta. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – J. B. praeityje teistas 1 kartą, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. B. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas – naikintina, kaltinamojo paieška nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Priteisti iš kaltinamojo J. B. 580 eurų nukentėjusiojo A. K. naudai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti. Kaltinamojo paiešką nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamojo gynėjui – nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 438 str., turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.