Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Ignalinos r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. E. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą iš saugyklos, o būtent, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. 21 val. iki 2016 m gegužės 1 d., 01.30 val., priėjęs prie R. P. priklausančio automobilio AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, sulaužė dešinės pusės priekinių durelių spynelę, ir taip patekęs į saugyklą - automobilį, iš automobilio vidaus pagrobė R. P. priklausantį akumuliatorių „Berga“ 20 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą R. P. priklausantį 20 eurų vertės turtą.

K. S. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jį sulaikė apie 1 valandą nakties kieme prie šiukšliadėžės, pas jį rado kuprinę, policijos pareigūnai nuvežė jį į vietą, kur buvo apvogtas automobilis, vieni pareigūnai atvežė, kiti atėjo ir paprašė pastatyti koją, padaryti antspaudą, jis padarė, jie pažiūrėjo ir nuėjo, o jį nuvežė į komisariatą. Paaiškino, kad kai jį sulaikė policija, kuprinėje jis turėjo maišelius plastmasinei tarai, du kryžminius atsuktuvus, reples, metalo kirpimo reples, žiebtuvėlį. Tuo metu jis buvo neseniai išėjęs iš namų (duomenys neskelbtini) ieškoti metalo laužo, prieš tai jis ėjo Naugarduko gatve, kirto Švitrigailos gatvę, pasuko kairiau, nuėjo prie šiukšliadėžių, kur ir buvo sulaikytas, nuo jo išėjimo iš namų iki sulaikymo praėjo apie 10-15 minučių. Kuprinėje rasti įrankiai yra jo, atsuktuvai skirti televizoriams išrinkinėti, ima varį, aliuminį, laidus; replės irgi reikalingos prilaikyti laužui, turėjo kryžminį atsuktuvą, bet su tokiu atsuktuvu jis nebūtų ėjęs vogti akumuliatoriaus. Tuo metu metalo dar neturėjo. Parodė, kad metalo ieškoti eidavo naktimis, nes aplinkui pažįstami, jam dėl to gėda, paprastai kiekvieną dieną darydavo ratą - Naugarduko gatve, Birželio 23 –osios gatve, Vivulskio, kirsdavo Ševčenkos gatvę, eidavo link garažų prie Rimi, vėl kirsdavo Švitrigailos, Vivulskio gatvę, Algirdo gatve iki namų nueidavo, tokį ratą nueiti užtrukdavo apie 1,5-2 valandas. Vėliau policijos pareigūnai paėmė batus, drabužius, su kuriais buvo. Kai jį atvežė prie automobilio, jis nebuvo prie jo priėjęs, automobilyje jis nebuvo, stovėjo nuo jo gal 10 metrų atstumu, negalėjo pasakyti, kiek laiko praėjo nuo tada, kai jį sulaikė, iki kol atvežė į kiemą. Koks automobilis ten buvo, nežino, akumuliatorius į jo kuprinę nebūtų tilpęs.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. P. parodė, kad naktį paskambino pareigūnai į duris ir pasakė, kad kažkas su jo automobiliu negerai, paskambino tarp 1-2 valandos nakties, jis išėjo kartu. Nuėjus pamatė, kad priekinės keleivio pusės durelės buvo atidarytos. Kadangi iš kitos pusės atrakinti automobilio jis negalėjo, nes spyna buvo anksčiau sugadinta, teko atidaryti jau pravertas keleivio pusės dureles. Ant priekinės sėdynės buvo purvo, priekyje buvo viskas tvarkoje, į automobilį tada niekas nelipo. Kai atidarė galines tos pačios pusės dureles, pakėlė sėdynę, nes ji buvo palikta ne taip, ir pamatė, kad nėra akumuliatoriaus, kuris nebuvo prisuktas. Paaiškino, kad nurodyto modelio automobilyje akumuliatorius yra gale, dešinėje pusėje. Paaiškino, kad priekinių keleivio pusės durelių jam rakinti nereikėjo, nes jos jau buvo atidarytos, spynelė sugadinta, o galines dureles jis atidarė, paspaudęs mygtuką, nes jos buvo užrakintos, daugiau jis neužfiksavo, kad automobilyje kas nors būtų ne taip. Kai jis atėjo, jau buvo pareigūnai, kurie pasakė, kad vagį pamatė kaimynas, kuris ir iškvietė juos. Po to pareigūnai atvežė kaltinamąjį, jis stovėjo gal 15 metrų atstumu, kaltinamojo paprašė, kad jis padarytų antspaudą ir išvežė. Jis parašė pareiškimą, surašytas protokolas, kas pavogta, kokia akumuliatoriaus vertė. Ekspertas apžiūrėjo mašiną, paėmė purvo, apmušalo mėginius, pažiūrėjo, ar neliko antspaudų. Jis pasirašė dokumentus ir grįžo namo. Taip pat paaiškino, kad tą naktį truputį lynojo, aikštelėje yra žvyras, yra balandinė ir šalia to namelio stato automobilius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad naktį išėjo parūkyti, pastebėjo, kad aplink automobilius vaikšto įtartinas asmuo. Jis tą asmenį stebėjo iš 5 aukšto, matė, kad jis tūpčioja, įtarimą sukėlė, kai pradėjo tūpčioti prie vieno automobilio, asmuo pradėjo krapštyti, įlindo į automobilį, tada jis paskambino pareigūnams. Nurodė, kad matė siluetą, tai buvo aukštas, tamsiai apsirengęs, lieso sudėjimo žmogus, kai išlipo iš automobilio, jis kažką nešėsi, ar tai kuprinę, forma buvo stačiakampė, kvadratinė, daiktą nešė vienoje rankoje, ką asmuo darė automobilyje, jis nematė, berods, jis visas įlindo, įlipo į automobilį, į kurią automobilio vietą įlipo, neatsimena, nes buvo tamsu, tik vienas žibintas buvo. Jis skambino policijai prieš asmeniui įlipant į automobilį, kai jam sukėlė įtarimą, nuo paskambinimo iki asmens pasišalinimo praėjo gal 5 minutės. Asmuo pasišalino į Naugarduko gatvės pusę per kiemus. Kai atvyko pareigūnai, porą minučių jie vaikščiojo, gal per porą minučių jis pas juos nusileido ir parodė automobilį, viskas vyko gan greitai. Kai grįžo namo, pareigūnai jam paskambino už 10-15 minučių, pakvietė, jis nusileido ir jam parodė asmenį, prašė atpažinti, jis pasakė, kad iš silueto gal ir panašus, nes buvo panašus kūno sudėjimas ir liesumas, tamsi apranga, aukštas, tuo metu, kai rodė, sunku buvo pasakyti, ar tai buvo kaltinamasis. Parodė, kad po jo skambučio policija atvyko greitai, apie 5 minutes, nuo asmens pasišalinimo buvo praėję gal 3-4 minutės, tiksliai negalėjo pasakyti. Atvykus policijai, jis su pareigūnais bendravo, nusileido pas juos, parodė automobilį, buvo du pareigūnai, atvyko dar su šunimi, galbūt buvo du ekipažai. Parodė, kad nuo asmens pasišalinimo iki pareigūnai iki jo atvedė asmenį, kurį prašė atpažinti, praėjo gal 20 minučių. Taip pat nurodė, kad asmuo stovėjo su pareigūnais, jis (asmuo) prie pat automobilio nebuvo priverstas, buvo gal 2-3 metrai, oro sąlygų jis neatsiminė, aikštelėje yra išvažinėta žemė, smėlis, ten neasfaltuota, nėra žolės. M. B. taip pat patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad tada aplinkybes atsiminė geriau.

Liudytoja I. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad per radio ryšį buvo gautas pranešimas, kad kažkas pateko į automobilį ir pasišalino per kiemus, nurodė, kad asmuo buvo aukštas su kuprine. Ji su porininku dirbo pagal nurodytus požymius, įvykio vietoje jau buvo kiti, link Kauno ir Švitrigailos g. pamatė vyrą, atitinkantį pagal požymius, priėjo prie jo, nuvežė jį prie automobilio, į kurį buvo patekta. Liudytojas jį atpažino, kaip galimą įsilaužėlį, todėl jį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Parodė, kad nuo pranešimo iki kol pamatė įtartiną asmenį, praėjo apie 10 minučių, tačiau tiksliai negalėjo pasakyti. Kai jį pamatė, asmuo ėjo ramiai, užėjo už namo, ten buvo medis ar konteineris, jis turėjo kuprinę ant pečių, kuprinėje buvo replės. Toje vietoje, kur pamatė asmenį, ieškojo akumuliatoriaus, išvaikščiojo aplink sandėliukus, po krūmus, arčiau Švitrigailos gatvės irgi vaikščiojo. Sulaikytas asmuo buvo nepatenkintas, jam buvo paaiškinta, dėl ko jis sulaikomas, jis pasakė, kad tai buvo ne jis. Su asmeniu kai atvažiavo, iki pat automobilio, į kurį buvo įsibrauta, negalėjo privažiuoti, išlipo su asmeniu ir ėjo pėstute ne iki pat automobilio, gal iki 20 metrų. Kai ėjo, buvo asfaltas, automobilis stovėjo toliau, ten buvo balos, purvas. Ten, kur buvo balos ir purvas, asmuo nėjo, jis buvo stebimas, buvo netoli jų automobilio. Nurodė, kad automobilyje buvo purvo pėdsakas. Dirbant pagal požymius, kitų asmenų tą naktį nematė. Patikslindama aplinkybes dėl atvykimo į įvykio vietą (Birt ataskaitų žiūryklės duomenys, b. l. 6), nurodė, kad nurodytas jų ekipažo AP 32 atvykimo laikas nustatytas tuo metu, kai jie paspaudė mygtuką, kad atvyko prie namo, prie tos sankryžos, kur asmuo nuėjo, ir tada jie pradėjo važinėti. Nuo atvykimo iki pamatė įtartiną asmenį galėjo praeiti 5-7 minučių, daugiausia iki 10 minučių. Pagarsinus teisiamojo posėdžio metu jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, I. G. patvirtino jį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad kiek atsimena, gavo iškvietimą, kad Birželio 23-osios gatvėje vyras pateko į automobilį, buvo aukštas su kuprine, jie dirbo pagal minėtus požymius. Naugarduko gatvėje prie daugiaaukščio namo pastebėjo vyriškį, tamsiai apsirengusį, vyras pradėjo greičiau judėti. Jie vyrą pasivijo, pasakė, kad sustotų. Jis sustojo, paklausė, kas atsitiko. Jie pasakė, kad jis panašus į asmenį, įvykdžiusį vagystę. Vyro kuprinėje buvo maišai, atsuktuvas, metaliniai įrankiai. Jie asmenį privežė prie įvykio vietos, išlipo iš automobilio, paprašė, kad liudytojas patikslintų, ar tai šis vyras, jis pasakė, kad panašus, todėl buvo nutarta jį pristatyti į komisariatą. Nurodė, kad kai pastebėjo asmenį ir išlipo iš automobilio, praėjo apie 3 minutes, jį pasivijo, asmuo nebuvo uždusęs, ėjo greita eiga. Kai asmenį sustabdė, jis nebuvo labai pasipiktinęs, sakė, kad ten jo nebuvo, kad vaikšto po konteinerius, ieško daiktų, ant jo pečių buvo kuprinė. Nuo pranešimo apie įvykį iki kol pastebėjo asmenį praėjo gal 15-20 minučių. Parodė, kad kai gauna iškvietimą, važiuoja žiūrėti automobilio, paskui asmens, kaip išeina. Šiuo atveju, kai atvyko į vietą, buvo tamsu, įėjus į kiemą, jau buvo patrulis, todėl jie grįžo į automobilį ir pradėjo dirbti pagal požymius. Nurodė, kas asmens prie pat automobilio, į kurį buvo įsibrauta, nevedė, buvo sustoję apie 10 metrų nuo automobilio, neatsiminė, ant kokios vietos stovėjo – ar buvo asfaltas, ar žvyras. Paaiškino, kad tą naktį daugiau žmonių, atitinkančių požymius, nematė. Jie prie vietos, kur rado asmenį, ieškojo akumuliatoriaus.

Apžiūrėjus automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo surašytas 2016 m. gegužės 1 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad dešinės pusės priekinių durelių spynelėje matoma deformacija. Automobilio salone ant priekinės dešinės pusės sėdynės matomas šlapias gruntas. Automobilio gale, palenkus galinės sėdynės sėdimąją dalį, matyti tuščia ertmė be akumuliatoriaus (b. l. 11-12).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-959 (16), 11-1013 (16), 11-1067 (16) konstatuota, kad dirvožemis, nuimtas nuo S. E. batų padų, yra vienodas su dirvožemiu, nuimtu nuo automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies. Ant S. E. striukės ir džinsinių kelnių dirvožemio nėra. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės atlošo, nėra pluoštų iš S. E. striukės ir džinsinių kelnių. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės atlošo, rasta tepalo mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų S. E. batų tepalu. Ant S. E. striukės, džinsinių kelnių ir batų nėra pluošto, vienodo su automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynės užvalkalo pavyzdžio pluoštais. Nustatyti, ar S. E. drabužiai (striukė ir džinsinės kelnės) kontaktavo su automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės atlošu, negalima (b. l. 33-40).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1069 (16) nurodyta, kad tirti pateiktas automobilio durelių spynos volelis yra techniškai netvarkingas: deformuoti rakto kiaurymė, volelio plokštelės. Volelis spynoje buvo jėga sukamas įkištu į rakto kiaurymę pašaliniu įrankiu. Tirti pateiktas automobilio durelių spynos volelis spynoje buvo jėga sukamas ne tirti pateiktais įrankiais: atsuktuvais, replėmis, žnyplėmis (b. l. 43-47).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2016 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atlikus įtariamojo S. E. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 30 d. 00.00 val. iki 2016 m. gegužės 1 d. 14.45 val. jis telefonu nesinaudojo, todėl nustatyti, kur buvo S. E. 2016 m. gegužės 1 d. laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 02.55 val. nėra galimybės (b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

S. E. pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą. S. E. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. 21 val. iki 2016 m gegužės 1 d., 01.30 val., priėjęs prie R. P. priklausančio automobilio AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, sulaužė dešinės pusės priekinių durelių spynelę, ir taip patekęs į saugyklą - automobilį, iš automobilio vidaus pagrobė R. P. priklausantį akumuliatorių „Berga“, 20 eurų vertės.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti pagrįsta tik abejonių nekeliančiais, neginčijamais įrodymais, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Pažymėtina, kad atitinkamos išvados daromos įvertinus įrodymus – tiek atskirai, tiek ir visumoje.

Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar minėti duomenys (jų visuma) yra pakankama, įvertinus ir kitus byloje surinktus duomenis, daryti išvadą apie tai, jog S. E. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra neabejotinai nustatyta.

Specialisto išvadoje konstatuota, jog dirvožemis, nuimtas nuo S. E. batų padų, yra vienodas su dirvožemiu, nuimtu nuo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdimosios dalies. Vertinant šį įrodymą, pažymėtina, jog, kaip paaiškėjo iš apklaustų nukentėjusiojo R. P. bei liudytojo M. B. parodymų, aikštelė, kurioje stovėjo R. P. priklausantis automobilis Audi 100, į kurį buvo įsibrauta, yra neasfaltuota, ten sutrypta, išvažinėta žemė, smėlis, nėra žolės (kaip parodė M. B.), aikštelėje yra žvyras (taip nurodė R. P.). Iš kaltinamojo S. E., nukentėjusiojo R. P., liudytojų M. B., I. G. ir K. B. parodymų matyti, kad sulaikius S. E., jis buvo atvežtas iki įvykio vietos ir ten liudytojo M. B. buvo paprašyta atpažinti asmenį. Pažymėtina, kad byloje nėra neabejotinai nustatyta, kokiu atstumu nuo automobilio, į kurį buvo įsibrauta, stovėjo S. E. – M. B. parodė, kad jis stovėjo nuo automobilio gal 2-3 metrų atstumu, R. P. parodė, kad gal 15 metrų atstumu, I. G. – kad iki 20 metrų, K. B. – gal 10 metrų atstumu, S. E. nurodė, kad nuo automobilio jis stovėjo gal 10 metrų atstumu, tačiau vis dėlto šie duomenys yra pagrindas daryti išvadą, kad prie pat automobilio S. E. nestovėjo. Kita vertus, S. E. parodė, ką patvirtino ir nukentėjusysis R. P. savo parodymuose, kad jį atvežus į nurodytą vietą, vienas iš vietoje buvusių patrulių (kaip išplaukia iš kaltinamojo ir liudytojų I. G. ir K. B. parodymų – ne I. G. ir K. B.) paprašė S. E. padaryti batų antspaudą (t. y. pastatyti koją ant žemės). Taigi nepaisant to, kad, kaip nurodė I. G. (K. B. nurodė, kad aplinkybių neatsimena), asmuo buvo vedamas asfaltu, o ten kur buvo žemė, balos ir purvas, jis nėjo, visgi jau minėta aplinkybė, kad S. E. buvo paprašytas padaryti bato antspaudą ant žemės, yra pakankama daryti išvadą, jog vis dėlto jis buvo užlipęs ant netoli automobilio, į kurį buvo įsibrauta, buvusio grunto (žemės). Taigi pripažintina nustatyta aplinkybė, kad sulaikytą S. E. atvežus į įvykio vietą, jis stovėjo ant žemės (dirvožemio) netoli (kaip minėta, tiksliai nustatyti, kokiu atstumu, duomenų byloje nepakanka, pagal kaltinamojo ir liudytojų parodymus, tai galėjo būti atstumas nuo 2 iki 20 metrų) automobilio, į kurį buvo įsibrauta. Tai lemia, jog specialisto konstatuota aplinkybė, kad dirvožemis nuo S. E. batų pado ir dirvožemis nuo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienodas, nėra pakankama daryti išvadą, jog būtent S. E. buvo įlipęs į minėtą automobilį ir taip jame paliko dirvožemio nuo savo batų. Šiuo aspektu nepaneigta galimybė, jog nurodytą gruntą automobilyje galėjo palikti asmuo, vaikščiojęs minėtoje aikštelėje, todėl nustačius, kad ir S. E., jį atvežus policijos pareigūnams į įvykio vietą, buvo užlipęs su tais pačiais batais, kurie vėliau perduoti specialistui atlikti objektų tyrimą, ant to paties automobilių stovėjimo aikštelės paviršiaus, minėtas įrodymas dėl dirvožemio sutapimo negali būti vertinamas kaip besąlygiškai patvirtinantis, kad būtent S. E. ir buvo tas asmuo, kuris paliko minėtą gruntą automobilio viduje.

Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nuimtomis nuo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės atlošo, rasta tepalo mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų S. E. batų tepalu. Tačiau sprendžiant, ar minėta nustatyta aplinkybė yra pakankama (įvertinus ir kitus byloje surinktus įrodymus) spręsti apie S. E. kaltę, pasisakytina dėl kitų byloje esančių duomenų ir jų įrodomosios reikšmės.

Vertinant pastarąjį išvadą, pažymėtina, be kita ko, kad specialisto išvados dalyje „Batų tepalo ir padų plastiko mikrodalelių paieška ir tyrimas“ (b. l. 38-39) nurodyta, jog ištyrus ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės atlošo, rasto juodos spalvos plastiko mikrodaleles ir palyginus jas su S. E. batų padų plastiku, nustatyta, kad jų absorbcijos spektrų charakteristikos ir nustatyta cheminė sudėtis skiriasi, dėl ko konstatuota, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nėra tirti pateiktų S. E. batų padų plastiko mikrodalelių.

Be to, pažymėtina ir tai, kad minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota: 1) ant S. E. striukės ir džinsinių kelnių dirvožemio nėra; 2) ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio sėdynės atlošo, nėra pluoštų iš S. E. striukės ir džinsinių kelnių; 3) ant S. E. striukės, džinsinių kelnių ir batų nėra pluoštų, vienodų su automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynės užvalkalo pavyzdžio pluoštais, todėl nustatyti, ar S. E. drabužiai (striukė ir džinsinės kelnės) kontaktavo su automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio sėdynės atlošu, negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paskirta užduotis atlikti sulaikymo metu iš S. E. paimtų įrankių – dviejų atsuktuvų, replių, žnyplių, ir automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sulaužytos durelių spynos šerdelės tyrimas (b. l. 41). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1069(16) konstatuota, kad tirti pateiktas automobilio (Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) durelių spynos volelis yra techniškai netvarkingas: deformuoti rakto kiaurymė, volelio plokštelė; volelis spynoje buvo jėga sukamas įkištu į rakto kiaurymę pašaliniu įrankiu; tirti pateiktas automobilio durelių spynos volelis spynoje buvo jėga sukamas ne tirti pateiktais įrankiais: atsuktuvais, replėmis, žnyplėmis (b. l. 43-47). Taigi nustatyta, kad S. E. sulaikymo metu turėtais įrankiais nebuvo sugadinta automobilio Audi 100 spyna.

Taigi įvertinus pastarąsias specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, pastebėtina, jog atitikimai konstatuoti tik tiek, kiek tai susiję su tam tikrų pašalinių medžiagų (dirvožemio, batų tepalo mikrodalelių), nuimtų nuo S. E. batų, atitikimai su medžiagomis (mikrodalelėmis), rastomis ant automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono sėdynės atlošo. Tačiau jokių mikrodalelių ar pluoštų iš minėto automobilio atitikimų su betarpiškai ant S. E. buvusių drabužių ar batų (batų padų mikrodalelių, jo drabužių pluošto ir pan.) nenustatyta. Todėl pripažintina, jog net vertinant minėtų dviejų specialisto išvadoje Nr. 11-959 (16), 11-1013 (16), 11-1067 (16) (b. l. 33-44) nustatytų aplinkybių visumą (t. y. dėl dirvožemio nuo S. E. batų sutapimo su dirvožemiu iš automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus (įvertinus ir jau anksčiau minėtas aplinkybes dėl pastarojo įrodymo, vertinamo atskirai, galimos įrodomosios vertės) ir batų tepalo nuo S. E. batų ir mikrodalelių iš automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus sutapimas), visgi, teismo vertinimu, neradus jokių kitokių atitikimų tarp automobilio Audi 100 salone buvusių medžiagų (mikrodalelių, pluošto) ir betarpiškai S. E. vilkėtais drabužiais ir avėta avalyne, vien tik minėtų duomenų visuma nėra pakankama pašalinti abejones dėl to, ar asmuo, įsibrovęs į automobilį Audi 100 ir iš jo pagrobęs akumuliatorių, tikrai buvo S. E..

Vertinant pastarąsias abejones, būtina įvertinti ir laiko kriterijų. Iš Birt ataskaitų žiūryklės (b. l. 6, 9) nustatyta, kad M. B. bendrajam pagalbos centrui skambino, norėdamas pranešti apie įtartiną asmenį, kuris laužiasi į automobilius, 2016 m. gegužės 1 d., 01.36 val. Tiek iš pranešimo teksto, tiek ir iš jo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis skambino tuo metu, kol minėtas asmuo buvo automobilyje (laužėsi į jį), teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad nuo jo skambučio iki asmuo pasišalino, praėjo gal 5 minutės, kad policija atvyko greitai, gal per 5 minutes, nuo asmens pasišalinimo buvo praėję gal 3-4 minutės. Jo parodymus, kad nuo skambučio iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo gal 5 minutės, patvirtina ir informacija iš Birt ataskaitos žiūryklės, kad pirmojo patrulio (AP 23) atvykimo laikas – 01.41.23 val. Patrulio 32, kuriame tuo metu dirbo liudytojais apklausti I. G. ir K. B., atvykimo laikas – 01.41.31 val., tačiau teismo vertinimu, nėra pašalintos abejonės dėl to, ar nurodytas pastarojo patrulio laikas žymi atvykimą būtent į įvykio (t. y. minėtos automobilių aikštelės) vietą (taip parodė liudytojas K. B.), ar atvykimo į sankryžą, nuo kurios buvo ieškoma asmens pagal požymius (taip parodė I. G.).

Vertinant kitus duomenis laiko prasme, liudytojas M. B. nurodė, kad nuo asmens pasišalinimo iki policijos pareigūnai atvežė asmenį jam atpažinti, praėjo apie 20 minučių, liudytoja I. G. – kad nuo pranešimo apie įvykį iki kol pamatė įtartiną asmenį (t. y. S. E.), praėjo apie 10 minučių (tiksliau negalėjo pasakyti), liudytojas K. B.– kad praėjo apie 15-20 minučių. Taigi nors neabejotinai nėra galimybės nustatyti tikslaus laiko, praėjusio nuo pranešimo apie įvykį iki S. E. sulaikymo, visgi tikėtina, kad minėtas laiko tarpas galėjo būti 10 minučių (kaip parodė M. B., nuo asmens pasišalinimo iki sulaikytas asmuo buvo atvežtas, praėjo gal 20 minučių, ką iš esmės atitinka ir būtent I. G. parodymai, kad nuo įvykio iki pastebėjo įtartiną asmenį (t. y. S. E.), praėjo apie 10 minučių, įvertinus ir tai, jog po to, kai pareigūnai sulaikė S. E., minėtoje vietoje jie dar ieškojo akumuliatoriaus, be to, tam tikras laiko tarpas turėjo praeiti ir kol jie atvežė S. E. į įvykio vietą). Atstumas nuo įvykio vietos (aikštelė prie Naugarduko g. 47, Vilniuje) iki vietos, kur policijos pareigūnai pastebėjo S. E. (prie Kauno g. 25, Vilnius) (žemėlapis su pažymėtomis aktualių įvykių vietomis bei atstumais, b. l. 50), atsižvelgiant ir į liudytojo K. B. parodymus (jog atstumas tarp šių dviejų vietų yra gal 500 metrų, gal daugiau), nors tai priklauso nuo to, kokiu keliu judama, visgi pripažintina, kad atstumas yra daugiau nei 500 metų (žemėlapyje nurodytais atstumais judant – 822 metrai, b. l. 50). Taigi vertinant, ar M. B. matytas įtartinas asmuo galėjo būti S. E. šiuo aspektu, būtina pažymėtina, jog, viena vertus, per nurodytą laiko tarpą (apie 10 minučių) jis neabejotinai būtų galėjęs ramiai nueiti minėtą atstumą (M. B. nurodė, kad įtartinas asmuo nuėjo ramiai, be to, K. B. parodė, kad sulaikius S. E., jis nebuvo uždusęs), visgi būtina atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju, kadangi jį sulaikius nebuvo rastas akumuliatorius (kuris, pažymėtina, yra sunkus daiktas), be to, kaip minėta, pas S. E. nebuvo rastas ir pašalinis daiktas, kuriuo buvo jėga prasukta automobilio durelių spynos volelis, taigi per minėtą laiko tarpą jis būtų turėjęs šiuos daiktus paslėpti, objektyvi galimybė, jog nuo automobilio pasišalinęs įtartinas M. B. matytas asmuo buvo būtent S. E., teismo vertinimu, pakankamai reikšmingai mažėja.

Todėl teismas, įvertinęs minėtus įrodymus (specialisto išvadas dalyje dėl dirvožemio ir batų tepalo nuo S. E. batų sutapimo su dirvožemiu ir batų tepalo mikrodalelėmis iš automobilio vidaus, taip pat ir liudytojo M. B. parodymus, jog pagal sudėjimą ir rūbus (kaip minėta, rūbai buvo apibūdinti itin abstrakčiai, kiek buvo įmanoma pamatyti tamsiu paros metu, esant silpnam apšvietimui, stebint iš viršaus – namo penkto aukšto) S. E. buvo panašus į jo matytą įtartiną asmenį), visgi sprendžia, kad net ir visumoje šie duomenys nėra pakankami daryti neabejotiną išvadą, jog asmuo, įsibrovęs į R. P. automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo būtent S. E., atsižvelgus ir į jau minėtas aplinkybes dėl kitų įrodymų, surinktų byloje, vertinimo – tiek atstumo bei laiko aspektais, tiek ir tas aplinkybes, kad visgi jokių kitokių objektyvių duomenų, susijusių tiesiogiai su būtent S. E. asmeniu (be kita ko, jo vilkėtais rūbais, avėta avalyne), rodančių, kad jis buvo minėto automobilio viduje, byloje nesurinkta, akumuliatorius nerastas ir pan.

Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (pvz., policijos pareigūnų I. G., K. B. parodymais, jog kitų asmenų, atitikusių požymius, nurodytoje vietoje jie nematė ar pan.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad neginčijamais įrodymais nėra paneigtos kilusios pagrįstos abejonės dėl to, ar būtent S. E. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir laiku įsibrovė į saugyklą – automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vadovaujantis principu, jog bet kokios kilusios abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, spręstina, kad neįrodyta, jog atitinkamą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarė S. E.. Taigi neįrodžius, kad S. E. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

S. E. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį S. E., prašydamas atlyginti jam padarytą 35 eurų turtinę žalą, kadangi dėl vagystės buvo sugadinta 15 eurų vertės jo automobilio dešinės pusės durelių spynelė, taip pat pavogtas 20 eurų vertės akumuliatorius (b. l. 15-16, 19). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje S. E. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kadangi neįrodyta, kad S. E. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (t. y. neįrodžius, kad akumuliatorių pagrobė ir minėto automobilio spynelę sugadino S. E.), civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktų, perduotų saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (nutarimas, b. l. 48, 2016 m. rugsėjo 14 d. kvitas serija BBB Nr. 2PK002105, b. l. 49) klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. E. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. E. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. P. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kuprinę su žibintuvėliu; maišą su striuke, kelnėmis, batais; 2 atsuktuvus, reples ir žnyples (pakete) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. E.;

2. voką su lipniom juostom su mikrodalelėmis, medžiagos pavyzdį, dirvožemio pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje, iki bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.