Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-827-861/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
e2A-827-861/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25251-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
I. M.
Kategorijos
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-827-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25251-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; (S) 3.3.1.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5657,536 Eur negrąžinto kredito, 429,62 Eur palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.), 44,79 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 11 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 352,29 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. spalio 11 d.); 21,87 Eur ikiteismines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo ( 2022 m. gegužės 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 469 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės I. M. 5657,53 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 53 ct) negrąžinto kredito, 429,62 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis Eur 62 ct) mokėjimo palūkanas, 22,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-09-20) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025-10-11), nuo pagal tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, nurodytos 2021-02-10 Priedo prie Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-02-10 Mokėjimo grafike po įmokų atidėjimo prie Vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir neviršijant 1988,52 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių Eur 52 ct) sumos, 44,79 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 79 ct) tarpininkavimo mokestį, 21,87 Eur (dvidešimt Eur 87 ct) ikiteismines kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6153,81 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 406,70 Eur (keturis šimtus šešis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „NEO Finance“ naudai. Teismas kitoje dalyje ieškinį nusprendė atmesti. Taip pat grąžino ieškovui 33,00 Eur (trisdešimt tris Eur) žyminio mokesčio permoką ir priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių. Teismas nusprendė priteisti ieškovei 5657,53 Eur negrąžinto kredito ir 429,62 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2022 m.rugsėjo 20 d.), 22,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-09-20) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025-10-11), 44,79 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 79 ct) tarpininkavimo mokestį, 21,87 Eur (dvidešimt Eur 87 ct) ikiteismines kompensacines palūkanas, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo; tai reiškia, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl 352,29 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. spalio 11 d.) priteisimo, atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungoje vartotojų teisių priežiūra ir didesnė vartojimo sutarčių kontrolė yra kartu ir viešas interesas, todėl teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (ex officio) kontroliuoti, kad vartotojo teisės nebūtų pažeistos tenkinant nepagrįstus reikalavimus. Nurodė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 p. nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei, jis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pastebėjo, kad iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkto vidutiniškai apdairus, atidus ir rūpestingas vartotojas suprastų tarpininkavimo mokestį kaip vartotojo mokėtiną tam tikrą pinigų sumą už sutarties sudarymą, priežiūrą, tačiau ne kaip paskolos davėjo pajamas. Teismas vadovavosi išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, kuomet pripažįstama, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Numatytos patirti išlaidos sutarčiai administruoti ir atsakovo mokumui įvertinti nėra pajamos, be to ieškovas nedetalizavo, kokius jis su Sutarties administravimu, tarpusavio skolinimo platformos administravimu, atsakovo mokumo įvertinimu susijusius „nuostolius“ patiria nutraukus Sutartį. Be to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką nustatė, kad pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 352,29 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-09-20) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025-10-11) priteisimo iš atsakovės.

5. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (95,85 proc.) ieškovei iš atsakovės priteisė 406,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po Sutarties nutraukimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 352,29 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. spalio 11 d.), o sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į prašomą pakeisti sprendimo dalį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt.;

6.2. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomi ribojimai. Pagal šią teisės normą ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui, iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis yra atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį;

6.3. ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį sumokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Taip ieškovė išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą;

6.4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos. Pagal Lietuvos banko išaiškinimą toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus. Taigi ieškovė turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui;

6.5. nepagrįstas teiginys, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr. e2A-2393-653/2021 nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovei už teikiamas paslaugas. Jo netaikant, ieškovė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną;

6.6. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkė arba platformos operatorė (ieškovė) ir paskolos gavėjas (atsakovas). Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams;

6.7. nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Dėl to ieškovė prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Tuo tarpu ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Priteistos netesybos taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl to ieškovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo;

6.8. sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvieno mėnesio įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės ieškovės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

6.9. tarpininkavimo mokesčio sąvoka VKĮ nenumatyta. Pagal Sutarties 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Pagal bendrųjų Sutarties sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas kaip specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal specialiąsias Sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėja turės sumokėti, yra 12394,14 Eur (7130,00 Eur suteikta paskola, 4685,20 Eur visos mokėtinos palūkanos ir 578,94 Eur tarpininkavimo mokestis). Dėl to tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą. Atsakovei vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 352,29 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatytos Sutarties pabaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2020 m. liepos 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. vasario 10 d. buvo sudarytas Priedas prie sutarties dėl įmokų atidėjimo. Ieškovė suteikė atsakovei 7130 Eur dydžio kreditą 63 mėnesių terminui. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.

10. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir Sutarties sąlygas ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės tik 44,79 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos 2022 m. rugsėjo 20 d. Tuo tarpu ieškovės reikalavimą priteisti 352,29 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki Sutartyje numatyto jos termino pabaigos 2025 m. spalio 11 d. pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, taiga šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

11. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su jos pareigų vykdymu iki Sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta. Pagal teisinį reguliavimą tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Kadangi pagal įstatymus ieškovei draudžiama visą užmokestį gauti sutarties sudarymo metu, šis užmokestis išdėstomas dalimis, siekiant vartotojo interesų pusiausvyros. Netesybos ir palūkanos tenka paskolos davėjams, o ieškovė negauna jokio nuostolių atlyginimo. Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, kadangi pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, taiga pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punktą vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Tuo tarpu vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Akivaizdu, jog šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius.

13. Nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumą, turi su atsakove sudarytos Sutarties sąlygos. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 4,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 578,94 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 12394,14 Eur. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.28 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, atlikti priežiūrą, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams. Tačiau Sutarties sąlygose šie ieškovės veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti, ką savo sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normų, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartimi.

14. Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovės skolos būtų kreipusis į skolos išieškojimo įmonę ir dėl to būtų patyrusi išlaidų.

15. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl Bendrovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos Bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias Bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti. Nurodytuose Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.6 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjos atsakomybė ir ieškovės nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir 15 proc. dydžio procesinės palūkanos, bei negautų pajamų, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminas. Tuo tarpu tarpininkavimo mokestį atsakovė turi mokėti tik už Sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, Sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovės negautas pajamas.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad aptartose Sutarties sąlygose nurodyta, jog būtent ieškovei vartojimo kredito gavėja (atsakovė) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovei yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, yra nepagrįstas.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaDonata Kravčenkienė