- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- AN2-93-879/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00032-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pažeidėjas
- A. B., Nukentėjusiajai L
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. gim. (duomenys neskelbtini) ( toliau-Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-04-30 nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.Panevėžio apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato ( toliau-Institucija) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. 2019 m. vasario 18 d., nutarimu Nr. 54-ANR_N-250-2019 A. B. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso ( toliau-ANK) 115 straipsnio 1 dalį nubaudė administracine nuobauda -50 EUR bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino L. L. namo virtuvės durų rankeną ir spyną, t. y. jai priklausantį turtą, kurio vertė 60 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo netenkintas ir paliktas galioti 2019 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį. Skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik 2019-02-13 policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu ir L. L. parodymais, kuriais negalima tikėti. Institucija nesurinko objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, nebuvo apklausti visi liudytojai, kurie patvirtintų turto nuosavybės teisę ir žalos dydį. Teismas rėmėsi nenuosekliais liudytojų parodymais, nagrinėjant bylą teisme nebuvo pašalinti visi neaiškumai, teismas savo išvadas grindė tik prielaidomis dėl tarp pareiškėjo ir nukentėjusios esančio konflikto, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėjas prašo apklausti liudytojus V. T. ir V. T..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
5. Teismo posėdžio metu A. B. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuketėjusioji L. L. bei jos atstovas palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
6.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijama pareiškėjui skirta 50 Eur administracinė nuobauda pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, nurodant kad administracinio teisės pažeidimų protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija nesurinko A. B. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl pareiškėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą, neištyrė įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiai priklausančio turto nuosavybės teisę bei nenagrinėjo padaryto žalos dydžio. Todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl A. B. padaryto administracinio nusižengimo pagrįstumo.
7.Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
Žemesnės instancijos teismas
8. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji L. L. su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatą, nurodydama, kad 2018 m. spalio 13 d. A. B. tyčia sugadino jos namo virtuvės durų rankeną ir spyną, t. y. jai priklausantį 60 Eur vertės turtą, dėl ko A. B. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas bei 2019 -02-18 nutarimu jis nubaustas 50 Eur bauda pagal ANK 115 str. 1 dalį.
9. ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios bylos duomenys patvirtina, jog nesutarimų tarp pareiškėjo ir nukentėjusiosios L. L. ir turto sužalojimo objektas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi 2 aukšto virtuve tvarka, L. L. rakinant virtuvę buvo sulaužyta durų rankena ir spyna.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su R. B. apeliaciniu skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucijos 2018 m. vasario 18 d. nutarime ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje išsamiai išanalizuotos bylos aplinkybės bei teisingai įvertinti bylos duomenys ir Institucijos ir teismo priimtuose sprendimuose, jų pagrindu padarytos teisingos išvados dėl A. B. kaltės ir žalos dydžio, kurios pagrįstos surinkta medžiaga ir motyvuotos, su tomis išvadomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.
11.Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, byloje neginčijamai nustatyta kad A. B. protokole nurodytoje vietoje ir laiku buvo namuose (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys t.y. A. B. parodymai, nukentėjusiosios L. L., liudytojų Ž. L., S. L. bei apeliacinio teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. T. parodymai patvirtina, jog tarp šalių, t.y. nukentėjusiosios L. L. ir A. B. jau iki įvykio dienos yra kilęs ginčas dėl naudojimosi antro gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšto virtuve. Iš pareiškėjo ir nukentėjusiosios bei liudininkų parodymų nustatyta, kad įvykio metu , t.y. 2018 m. spalio 13 d. nuosavybės teise gyvenamasis namas nepriklausė nei vienam iš jų, o buvo jų tėvų, t.y. A. B. ir tėvo A. B., kurio laidotuvės buvo įvykio dieną, nuosavybė. Tiek pareiškėjas A. B. tiek ir nukentėjusioji L. L. nurodė, kad jie po tėvo mirties paveldėjo namą kartu su kitais įpėdiniais ir šiuo metu jiems abiems priklauso po 1/8 nuosavybės dalį, kita namo dalis priklauso motinai ir broliui, tarp įpėdinių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta tik pagal faktinį susitarimą, to neįforminus pagal galiojančius įstatymus. Nukentėjusioji A. L. nurodė, kad jai tėvas leido naudotis antro namo aukšto kambariais ir virtuve, iš kurios yra patenkama į jos šeimos gyvenamuosius kambarius bei atskirai dar yra vonios kambarys, į jos gyvenamuosius du kambarius įėjimas yra per virtuvę. Pareiškėjas A. B. naudojasi atskiru kambariu, esančiu antrame namo aukšte į kurį patenkama tiesiai iš koridoriaus. Nors apeliaciniame skunde Pareiškėjas teigia, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų turto nuosavybės teisę, tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nebūtinus administracinio nusižengimo faktui konstatuoti. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d. nei vienas iš šalių t.y. nei A. B. nei L. L. nebuvo ginčo patalpų savininkai, tačiau faktiškai 2 a. virtuvės patalpomis, naudojosi L. L. šeima. L. L. nurodė, kad patalpomis naudojasi 25 metus, yra atlikusi patalpų remontą, prižiūrėjusi ir tvarkiusi šias patalpas. Tai, kad L. L. su šeima gyvena antrame namo aukšte ir naudojasi ginčo virtuve teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas bei apeliacinio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T., kuri parodė, kad tiek ji tiek ir brolis naudodavosi kitais name esančiais kambariais bei namo antrame aukšte esančiu atskiru kambariu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog byloje nustatyta, kad faktinė nekilnojamo turto virtuvės, esančios antrame namo (duomenys neskelbtini) aukšte naudotoja įvykio metu buvo nukentėjusioji L. L., kuri bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu t.y. 2018 m. spalio 13 d. dar nebuvo šio namo savininkė. Tačiau, tai kad Ž. L. nebuvo namo savininkė, o tik virtuvės patalpų faktinė naudotoja, nekeičia A. B. padaryto pažeidimo esmės, nes byloje nustatyta, kad virtuve naudojosi L. L. šeima, todėl šis turtas įvykio metu A. B. buvo svetimas, iki kol nebus nustatyta kitokia naudojimosi šiomis patalpomis tvarka. Kadangi nutarime konstatuojant pažeidimo esmę nurodyta, kad A. B. tyčia sugadino L. L. namo virtuvės durų rankeną, todėl nustačius kad ji tuo metu nebuvo namo savininkė ši aplinkybė, kuri nekeičia nutarimo esmės tikslintina iš nutarimo pašalinant žodį “namas“.
12.Nukentėjusioji L. L. nurodė, kad po laidotuvių grįžusi rado sulaužytą virtuvės durų spyną ir durų rankeną, o liudytoja Ž. L. matė kaip pareiškėjas buvo antrame namo aukšte ir traukiojo virtuvės bei vonios durų rankeną, reikalavo iš jos virtuvės durų raktų, nes norėjo patekti į balkoną, į kurį galima patekti tik iš virtuvės, kuria naudojasi L. L.. Tai kad pareiškėjas sulaužė virtuvės durų rankeną ir spyną patvirtina ir apeliacinio teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. T. parodymai, kuri pati girdėjo kaip kitą dieną A. B. prisipažino sulaužęs durų rankeną ir pažadėjo ją pats sutaisyti. Įvertinus šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokių abejonių, kad žalą padarė, t.y. virtuvės durų rankeną ir spyną sulaužė A. B. nėra ir pilnai sutinka su pirmos instancijos argumentais bei aptartais kitais įrodymais bei jų nebekartoja.
13.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Nukentėjusioji L. L. parodė, kad sugadintos spynos ir rankenos vertę nustatė pažiūrėjusi tokio turto kainą prekybos centre „Senukai“. Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija padarytos žalos, dydį, tačiau tam pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sugadinto turto vertė ginčijamu nutarimu nustatyta teisingai, nes kitokių įrodymų byloje nėra. ANK 115 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta atsakomybė tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-753 (įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 1 d.) (TAR, 2017, Nr. 2017-18803) ANK 115 straipsnis buvo pakeistas ir jame nustatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. A. B. savo veiksmus, už kuriuos patrauktas atsakomybėn padarė 2018 m. spalio 13 d., todėl jo veiksmai atitinka ANK 115 straipsnio sudėtį.
14. Už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą galima paskirti baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Parenkant baudos dydį A. B. pažeidimų nenustatyta, bauda individualizuota tinkamai, nes jam skirta minimali bauda.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo A. B. skundas netenkinamas, o nustatyti netikslumai, kurie nekeičia pirmos instancijos nutarties ir Institucijos priimto nutarimo esmės šalintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti 2019 m. vasario 18 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.54-ANK-N-250-2019 ir 2019 m. balandžio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutarties aprašomosios dalies pirmą sakinį pašalinant iš A. B. inkriminuotos pažeidimo esmės žodį „namas“.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.