Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. M., Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, O. K. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ankščiau nebuvo objektyvios būtinybės kreiptis dėl aptariamo fakto nustatymo, kadangi susiklosčiusi praktika leido jam be trikdžių gyventi Lietuvoje. Ilgą laiką, t. y. nuo 2007 m. gegužės 14 d., jam buvo išduodami laikini leidimai gyventi, kurie suteikė teisę teisėtai gyventi, dirbti ir integruotis į Lietuvos visuomenę, ką patvirtina suinteresuoto asmens Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimas. Įvertinęs tai, jog pareiškėjas galėjo nevaržomai naudotis savo subjektyviomis teisėmis, jis niekada nekėlė klausimo dėl nuolatinio leidimo gyventi išdavimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Šiuo atveju susiformavusi administracinė praktika suponavo pareiškėjo teisėtus lūkesčius, jog leidimai gyventi jam bus išduodami ir ateityje, todėl papildomi veiksmai, tokie kaip leidimo nuolat gyventi gavimas ar pilietybės įgijimas bus nebūtini, kam taip pat įtakos turėjo jo teisinių žinių nebuvimas.

2023-04-20 įsigaliojus Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui, pareiškėjo galimybės gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tapo teisiškai ribotos. Remiantis minėto įstatymo 3 str. 3 d., užsieniečiams, neturintiems galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje, naujas laikinasis leidimas gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) numatytais pagrindais negali būti išduodamas. Tačiau pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje praktiškai visą savo gyvenimą – nuo maždaug dviejų metų amžiaus. Čia pat pareiškėjas lankė valstybinę mokyklą, įgijo pagrindinį išsilavinimą, išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Nuo to laiko, kai jį jo tėvas K. M., turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, atsivežė į Lietuvą, pareiškėjas niekada iš jos nebuvo išvykęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo socialiniai, kultūriniai ir šeimyniniai ryšiai yra neatsiejamai susiję su Lietuva, kurioje, be kita ko, gyvena pareiškėją užauginusi jo vienintelė giminaitė teta K. M. (K. M. biologinė sesuo). Tuo tarpu, pareiškėjo, su šalimi į kurią jį norima išsiųsti – Rusija - nesieja jokie ryšiai, išskyrus giminystės ryšius su Rusijos Federacijos pilietybę turinčia ir ten gyvenančia motina O. K. A..

Pareiškėjo grąžinimas į Rusijos Federaciją prieštarautų proporcingumo principui, kadangi jis patirtų ne tik neproporcingai didelę žalą, kurią lemia tiek ilgalaikis jo gyvenimas Lietuvoje, tiek dabartinė geopolitinė situacija, bet ir remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tai prilygtu grąžinimui į valstybę, kurioje bus žeminamas jo orumas. Pareiškėjas šioje situacijoje iš esmės atsidūrė dėl to, nes jis neturėjo galiojančio Rusijos Federacijos piliečio paso, kuris yra būtinas norint pratęsti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. Nors pripažintina, kad pareiškėjas iš dalies yra atsakingas dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes delsė laiku pasigaminti naują asmens dokumentą ir prašyti pratęsti leidimą gyventi, tačiau tam esminės įtakos turėjo 2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą ir pareiškėjo baimė, dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos, būti priverstinai išsiųstam iš Lietuvos į Rusiją.

Pareiškėjas yra tinkamo amžiaus, kad būtų mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, kuri aktyviai vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą. Dabartinė geopolitinė situacija rodo, kad Rusijos Federacijoje mobilizacijos procesas yra vykdomas priverstiniu būdu, dažnai nepaisant asmenų valios. Pareiškėjas kategoriškai nepritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir atsisako dalyvauti bet kokiuose kariniuose veiksmuose. Akivaizdu, kad priverstinis jo išsiuntimas į Rusijos Federaciją, kurioje jis neturi nei kur gyventi, nei jokių realių sąsajų, ir juo labiau nemoka šios valstybės valstybinės kalbos, sukeltų ne tik moralines kančias, bet ir realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai. Todėl pareiškėjui, siekiančiam įteisinti tolimesnį savo gyvenimą Lietuvoje, yra reikalinga Lietuvos Respublikoje gauti leidimą gyventi nuolat. Tačiau to pareiškėjui reikia ne tik tam, kad galėtų toliau tęsti savo gyvenimą Lietuvoje, bet ir tam, kad galėtų įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, dėl ko jau 2025 m. sausio 2 d. notariškai patvirtintu pareiškimu atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės. Tą padaryti pareiškėjui iš esmės nėra kito būdo, kaip tik pagrįsti savo lietuvių kilmę teisme įrodant tikrąją tėvystę, kad K. M., turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, yra jo tikrasis biologinis tėvas.

Vienintelis kilmės dokumentas, kurį pareiškėjas turi, yra 2002 m. rugsėjo 4 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities administracijos Sovetsko miesto civilinės būklės aktų įrašų skyriaus filialo išduotas gimimo liudijimas, kuriame yra atliktas įrašas apie pareiškėjo tėvą – juo nurodomas K. K. I. Tačiau šis asmuo faktiškai neegzistuoja, o jo įrašymui į gimimo liudijime esančio vaiko tėvo grafą įtakos turėjo tuo metu galiojantys gimimo liudijimų išdavimą ir gimimo įrašų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, pareiškėjo biologinių tėvų - motinos O. K. A. ir tėvo K. M. šeimyninių santykių nutraukimas dėl tarpusavio konfliktų ir faktas, kad jie nebuvo sudarę santuokos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tačiau šiuo atveju, ieškinio teisenos tvarka ginčyti gimimo liudijime nurodytos tėvystės nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjo tėvu įrašytas asmuo K. K. I. apskritai neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktinė tėvystė pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta.

K. M. iki pat savo mirties nepripažino tėvystės pareiškėjo atžvilgiu įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties nėra jokio oficialaus dokumento, kuris patvirtintų jo kaip pareiškėjo tėvo statusą. Atsižvelgiant į tai, kreiptis į civilinę metrikacijos įstaigą Rusijos Federacijoje ar Lietuvos Respublikoje siekiant gauti, pakeisti ar ištaisyti dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, ar gauti įrodymus patvirtinančius, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, neturi teisinės prasmės, nes tokie dokumentai tiesiog neegzistuoja. Vienintelis būdas pareiškėjui įrodyti savo kilmę yra teismo sprendimas, priimtas remiantis byloje pateikiamais įrodymais, įskaitant ekspertizės įrodyti giminystės ryšį išvada, bei liudytojų paaiškinimais, leidžiančiais konstatuoti pareiškėjo galimą biologinį ryšį su spėjamu tėvu K. M.

Siekdamas tinkamai pagrįsti savo giminystės ryšį su vienintele gyva giminaite – teta K. M., pareiškėjas kartu su ja atliko DNR tyrimą UAB „Medicina practica labaratorija“ laboratorijoje. Preliminarūs šių tyrimų rezultatai, t. y. dar neatlikus oficialios teismo medicinos eksperto ekspertizės, pagal UAB „Purepro LT“ aiškinamąjį atsakymo apie rezultatus raštą, rodo 99,99 proc. tikimybę, kad pareiškėjas ir K. M. yra giminaičiai. Be to, argumentus, kad miręs K. M. iš tiesų yra pareiškėjo biologinis tėvas, sustiprina ir pareiškėjo gimimo liudijime esantis įrašas apie tėvą. Minėtame dokumente tėvo vardas nurodytas „K.“, kuris iš esmės sutampa su tikrojo tėvo K. M. vardu. K. M. yra tiesioginė pareiškėjo tėvo giminaitė ir šiuo metu vienintelis artimiausias asmuo, neabejotinai galintis patvirtinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo biologine kilme.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytą terminą byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas neturi dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) miręs K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra pareiškėjo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tėvas, o pareiškėjas yra K. M. sūnus, prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo K. M. per teismo nustatytą terminą byloje pateikė atsiliepimą kad su pareikštu pareiškimu sutinka, posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo O. K. A. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos sūnaus V. K. biologinis tėvas yra K. M., miręs (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ji su K. M. susipažino 1994 metais Rusijos Federacijoje. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Santuokos su K. M. ji sudariusi nebuvo. Asmuo, sūnaus gimimo liudijime nurodytas kaip jo tėvas – K. K. I., neegzistuoja. Šią informaciją apie vaiko tėvą ji pateikė pati dėl tuo metu buvusių konfliktų su vaiko tėvu ir dėl to, kad jie nebuvo sudarę santuokos.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.

CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Iš byloje pateikto 2002 m. rugsėjo 4 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities administracijos Sovetsko miesto civilinės būklės aktų įrašų skyriaus filialo išduoto gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas K. V. K. gimė (duomenys neskelbtini). Motina – K. O. A., rusė – tėvas – K. K. I., čigonas. Pareiškėjo gimimo metu – (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje gimimo liudijimų išdavimą ir gimimo įrašų tvarkymą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 49 str. numatė kad, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai, jei nėra bendro tėvų prašymo ir teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo, įrašas apie vaiko tėvą gimimo apskaitoje daromas naudojant motinos pavardę bei jos nurodymu įrašomas vaiko tėvo vardas ir tėvavardis. Toks pat teisinis reglamentavimas tuo laikotarpiu galiojo ir Lietuvos Respublikoje. Remiantis tuo metu galiojusio Lietuvos Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnio ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punktu, jei vaikas gimdavo motinai, kuri nebuvo susituokusi, ir nebuvo bendro tėvų pareiškimo ar teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo, vaiko tėvo pavardė gimimo įrašuose būdavo įrašoma pagal motinos pavardę, o vardas – jos nurodymu.

Suinteresuotas asmuo K. M. paaiškino, kad pareiškėjas V. K. yra jos brolio K. M. ir moters, vardu O. K., sūnus. Pareiškėjo tėvai savo sūnų atsivežė iš Rusijos į Lietuvą kai berniukui buvo apie tris metukus. Šeimoje įvykus konfliktui ir vaiko tėvams susipykus, O. K. išvyko atgal į Kaliningradą, kiek vėliau paskui ją išvyko ir K. M. Savo vaiką jie paliko K. M., kuri nuo to laiko vaiką augino ir globojo. Nuo to laiko, kai V. K. tėvai išvyko atgal į Rusiją, suinteresuotas asmuo jų daugiau nebematė. K. M. patikimo, kad tėvystės faktas jai yra žinomas asmeniškai.

Į bylą pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad K. M., asmens (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad DNR tyrimu buvo siekiama nustatyti ar tiriamieji K. M. (teta) ir V. K. (sūnėnas) yra biologiniai giminaičiai. (Yra žinoma, kad tiriamoji numanoma teta iš tėvo pusės). Pagal pateiktų dokumentų duomenimis, duota sekanti išvada: V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyta 99,99% tikimybė, kad tiriamieji yra biologiniai giminaičiai (t. y. teta ir sūnėnas). Tikimybės santykis, kad tiriamieji yra biologiniai giminaičiai yra 14,218 prie 1. Ši biologinės giminystės tikimybė apskaičiuojama lyginant su nesusijusiais, atsitiktiniais žmonėmis.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) miręs K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 14,40 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios, tenkinus pareiškimą priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o pareiškėjas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš pareiškėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,40 Eur (keturiolikos eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.