Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui, atsakovui G. V., jo atstovei advokatei E. P., išvadą teikiančios institucijos atstovei Alai Ivanovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui G. V., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, iškeldinimo iš buto ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, nustatyta, kad G. V., a.k.(duomenys neskelbtini), ir L. V. (Paponova), a.k.(duomenys neskelbtini), susituokė 1999-10-13 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr.592 (t.I, 9 b.l.). Ieškovė turi nesantuokinę dukrą J. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu jau yra pilnametė (t.I, 10 b.l.). Ieškovė ir atsakovas turi 4 nepilnamečius vaikus: A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini), S. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini), vaikams D. ir D. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, S. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, visi vaikai gyvena kartu su tėvais adresu (duomenys neskelbtini) (t.I, 11-20,27-30, 122-124 b.l.). Į bylą pateiktos nepilnamečių vaikų išlaikymo sąmatos (t.I, 23-26 b.l.). D. ir D. 2012-02-17 diagnozuotas potrauminis streso sindromas, motina kreipėsi į vaikų psichiatrę dėl padidinto vaikų jautrumo (t.II, 13-14,18 b.l.). L. V. 2009-04-16 bei 2011-07-22 kreipėsi į policiją dėl atsakovo grąsinimų, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, yra baustas administracine tvarka (t.I, 31-33 b.l., t.II, 11,25 b.l.). V. L. turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto- butą adresu (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė (t.I, 35,41-42 b.l.). L. V. minėtą butą įgijo pagal 2004-11-09 pirkimo pardavimo sutartį, pagal sutartį sumokėta buto kaina-27000 Lt (t.I, 36-38 b.l.) Pateiktas 2004-02-27 notaro patvirtintas G. V. sutikimas, kuriuo jis sutinka, kad sutuoktinė L. V. pirktų butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2004-11-09 notaro patvirtintas sutikimas, kad sutuoktinė L. V. pirktų butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą turtą (t.I, 39-40,136,151 b.l.). Butas adresu (duomenys neskelbtini) įgytas ieškovės motinos pagal 1996-07-24 mainų sutartį, išmainytas į butą (duomenys neskelbtini), nors butų vertė nurodyta nevienoda, apie priemoką sutartyje nepažymėta (t.II, 12 b.l.). Ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (t.I, 43 b.l.). L. V. 2010-2011 m. nedirbo, neturėjo draudžiamųjų pajamų (t.I, 68-69 b.l., t. II, 26 b.l.). Namo bendrija bei mokykla, kurioje mokosi D. ir D., L. V. charakterizuoja teigiamai (t.I, 75 b.l.). L. V. pajamas sudaro 779,40 Lt socialinė pašalpa, 208,00 Lt išmokų vaikams, 1260,00 Lt šalpos pensijos neįgaliems vaikams ir 153,00 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, viso ieškovės pajamos per mėnesį yra 2400,40 Lt (t.I, 125 b.l.). Ieškovės motina P. J. 2003-03-28 išduotu įgaliojimu įgaliojo savo dukrą L. V. valdyti jai priklausantį butą, juo disponuoti, sudaryti sandorius ir gauti už tai pinigus (t.I, 126-127 b.l.). Laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31 už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo susidarę skolos už komunalinius patarnavimus, karštą vandenį, šilumos energiją ir techninį aptarnavimą, butui dėl skolų antstolis buvo uždėjęs areštą (t.I, 128-132 b.l.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) parduotas pagal 2004-02-02 pardavimo sutartį už 25000 Lt (t.I, 133- 135 b.l.). 2004-03-12 L. V. pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 9500 Lt nusipirko butą, esantį Šiaulių m. Trakų g. 8-106 (t.I, 137-138 b.l.). Pagal 2004-04-21 DNSB (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą, skirtą Migracijos tarnybai, tuo metu L. V. šeimą sudarė L. V. ir vaikai, sutuoktinis minėtoje pažymoje neįrašytas (t.I, 139 b.l.). 2004-09-16 L. V. pardavė butą adresu Trakų g. 8-106 už 18000 Lt (t.I, 140-142 b.l.). 2004-09-16 pagal pirkimo-pardavimo sutartį L. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt (t.I, 143-148 b.l.). 2004-11-09 L. V. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 27000 Lt (t.I, 149-158 b.l.). Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė turėjo sąskaitą AB Šiaulių banke, kur pinigus laikė terminuotais indėliais, 2004-10-15 sąskaitoje buvo 27005,00 Lt, iki 2004-11-09 visi pinigai buvo išgryninti (t.I, 159-161 b.l.).

Atsakovo G. V. darbingumo lygis yra 35 % , jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką, jam paskirta neįgaliojo pašalpa po 324,00 Lt per mėnesį (t.I, 21-22,188-189 b.l.). G. V. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruota transporto priemonė Ford Windstar valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (t.I, 34,44 b.l.). G. V. 2010-2011 m. nedirbo, neturėjo draudžiamųjų pajamų, jo paskutinė gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini)(t.I, 70-71,87 b.l.). Atsakovas G. V. 1997-1998 metais (duomenys neskelbtini) mieste nuomavosi prekybos vietą įsirengti prekybos palapinę trikotažo gaminių prekybai (t.I, 106-107 b.l.). Atsakovo pateiktame banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2012-01-10 matyti, kad pinigai į šią atsakovo banko sąskaitą patenka pervesti iš kitų sąskaitų, 2009-06-22, 2009-06-23, 2009-06-25, 2009-07-10 iš sąskaito pinigai buvo nurašomi pagal mokėjimus, vykdytus Joniškio rajone (t.I, 172-181 b.l.). 2009-05-21 G. V., pagal įgaliojimą atstovaudamas savo tėvus, pardavė jiems priklausantį žemės sklypą už 55000 Lt (t.I, 182-184 b.l.).

Pateikti įrodymai apie turto vertę: indaplovės kaina 2009-06-03-900 Lt, masažinės dušo kabinos kaina 2009-01-17- 698,01 Lt, kaitvietė Elektrolux įgyta už 900 Lt išsimokėtinai per 2 metus 2006-2008, mokant į mėnesį po 71,28 Lt, (t.II, 14- b.l.)

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė savo išvadą, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo (t.I, 56-57 b.l.).

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Kaip nustatyta iš šalių bei liudytojų parodymų, atsakovas G. V. ne kartą pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas- buvo neištikimas, buvo palikęs sutuoktinę itin sudėtingais gyvenimo momentais, kai ieškovė laukėsi dvynių, kai neturėjo pragyvenimo šaltinio, dėl ko buvo atsiradę skolos už butą. Apie atsakovo neištikimybę buvo žinoma ieškovės draugėms, vyresniajai dukrai, kas neabejotinai ją žemino. Atsakovas girtavo ir netinkamai elgėsi, tai patvirtina faktai, kad ieškovė dėl atsakovo grąsinimų, nederamo elgesio kreipėsi į policiją. Atsakovo tvirtinimas, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nepagrįstas jokiais įrodymais, ieškovė charakterizuojama teigiamai, nėra jokių duomenų apie jos netinkamą, nelojalų šeimai elgesį ar duomenų, kad ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo G. V. kaltės.

Ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštaravo, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.

Tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas neprieštaravo, ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, nepilnamečių vaikų A. V., D. V., D. V., S. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Atmestinas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovas G. V. gali bendrauti su vaikais tik kartu dalyvaujant L. V.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tėvas G. V. darytų vaikams žalą, pati ieškovė patvirtino, kad tėvas nė karto nėra vaikų mušęs, teismo posėdyje liudijusi pilnametė ieškovės duktė patvirtino, kad ji net nežinojo, kad atsakovas nėra jos tėvas iki reikėjo į mokyklą nunešti gimimo liudijimą, nes atsakovas su ja elgėsi kaip su savo dukra. Atsakovo tėvo valdžia nėra apribota, pareiga aklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir dvasinu bei moraliniu ugdymu nenutrūksta nutraukus santuoką, teismo manymu toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiams vaikams A. V., D. V., D. V., S. V., po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų jų išlaikymui iki jų pilnametystės, tenkintinas iš dalies. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prie vaikų išlaikymo neprisideda, todėl iš jo vaikams priteistinas išlaikymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių vaikai turi sveikatos problemų, yra iš dalies neįgalūs. Suprantama, kad jų poreikiai yra didesni, nei sveikų tokio paties amžiaus vaikų, todėl valstybė ir skiria tam tikslines išmokas, kurias gauna ieškovė, tačiau tai jokiu būdu neeliminuoja tėvų pareigos vaikus išlaikyti. Atsakovo siūloma 20 Lt per mėnesį vaikams išlaikymui skirtina suma yra neadekvati ir nepakankama minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo pajamas sudaro 324,00 Lt per mėnesį neįgalumo pašalpa. Kaip teigė bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas, jo negalia jam netrukdė užsiimti įvairia veikla- prekyba automobiliais ir trikotažo gaminiais, kita veikla, kuri duodavo pajamų, tačiau nebuvo deklaruota. Atsakovas turi galimybę dirbti darbą, kurį jam leidžia jo sveikatos būklė ir taip prisidėti prie bent minimalių savo 4 nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo. Teismų praktikoje laikoma, kad vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga viena minimali alga, kurios dydis šiuo metu yra 800 Lt. Kadangi abiejų tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra vienoda, paprastai laikoma, kad abu tėvai prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t.y. po 400 Lt iš kiekvieno kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovas turi negalią ir jo galimybės teikti išlaikymą yra ribotos, teismas laiko, kad minimalių vaikų poreikių patenkinimui atsakovas turi prisidėti bent po pusę šio dydžio, t.y. po 200 Lt kiekvienam vaikui, ši suma ir priteistina iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-08-31.

Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nustatytina, kad motina L. V. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą atmestinas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų, ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, nors tarp jų ir buvo nesutarimų. Po sulaikymo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atsakovas grįžo į namus pas ieškovę, vaikus, tik tuomet jam tapo žinoma, kad yra priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurią jis yra įpareigotas gyventi skyrium nuo šeimos. Kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, G. V. su šeima negyvena tik nuo to laiko, kai prasidėjo bylinėjimasis, nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio. Šeimai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, todėl nepriteistinas.

Atmestinas ieškovės reikalavimas iškeldinti G. V. iš ieškovei L. V. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Kaip nustatyta CPK 383 str, santuokos nutraukimo bylose šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus nurodytus CPK 385 str. 1 d. t.y. teismas sprendimu dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Kaip matyti iš įstatymo normos, reikalavimas iškeldinti iš buto santuokos nutraukimo byloje negali būti keliamas. Be to, atsakovas šiuo metu negyvena ieškovei priklausančiame bute ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad priėmus atsakovui nepalankų teismo sprendimą, atsakovas jo nevykdys.

Dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 36 200 Lt. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų- butų pirkimo- pardavimo sutarčių, banko sąskaitos išrašų, kuriuos pateikė ieškovė, ji pagrindė savo teiginį, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už jos asmenines lėšas, buto įgijimui jai lėšų pakako, pardavus turėtus du butus- kambarius bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), už šiuos butus ieškovė gavo 28 000 Lt, butas (duomenys neskelbtini) įgytas už 27000 Lt, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, tokią pinigų sumą ieškovė savo banko sąskaitoje turėjo ir ši suma buvo nuimta prieš sandorį. Tiek bendrabutis (duomenys neskelbtini), tiek butas (duomenys neskelbtini) įgyti ieškovės asmeninėn nuosavybės, atsakovui davus notaro patvirtintą sutikimą. LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kaip nustatyta teismo, atsakovas suprato, kad duoda sutikimus ieškovei įgyti butui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo argumentus, kad taip buvo pasielgta todėl, kad atsakovui tuo metu grėsė baudžiamoji atsakomybė bei turto konfiskavimas, ir tuo buvo siekiama išsaugoti šeimai gyvenamąjį plotą, teismas atmeta, nes atsakovas po paskirtos bausmės atlikimo sandorių bei nuosavybės teisės neginčijo. Todėl atsakovo reikalavimas pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas. Šalys teismo posėdyje pripažino, kad butas po įsigijimo buvo remontuojamas, tam buvo skirtos tam tikros lėšos, tačiau nėra pateikta jokių rašytinių ar kitų įrodymų, patvirtinančių kad butas buvo iš esmės pagerintas. Kaip matyti iš buto pirkimo- pardavimo sutarties, pirkimo momentu buto vidutinė rinkos vertė buvo 36200 Lt, šiuo metu atsakovas priešieškinyje butą įvertina tokia pat suma, todėl teismas daro išvadą, kad bute buvo atliekami tik būtini kosmetiniai ar kitokie remonto darbai, buto vertė iš esmės nepakito. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad atsakovui išlieka teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir prisiteisti buto pagerinimo vertę, jei tokie buvo ir atsakovas gali juos pagrįsti įrodymais.

Automobilis FORD WINDSTAR, kurio Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 5000 Lt, pripažintinas atsakovo G. V. asmenine nuosavybe. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, 4000 Lt, kurių trūko automobiliui pirkti, atsakovo motina Z. V. pasiskolino iš liudytojos G. C., tikslu pirkti sūnui automobilį, pinigai buvo grąžinti pardavus žemę, todėl minėtas automobilis pripažintinas asmenine G. V. nuosavybe ir nedalintinas.

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. Visas kitas kilnojamas turtas įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl taikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys į bylą neteikė įrodymų apie dabartinę kilnojamųjų daiktų vertę, visi buities prietaisai, daiktai yra pirkti vėliausiai 2009 metais, jau naudoti mažiausiai 2-3 metus, šalys neteikė įrodymų apie dabartinę tų daiktų rinkos vertę, pateikti rašytiniai įrodymai tik apie indaplovės, dušo kabinos ir kaitvietės įgijimo kainas, teismas laiko, kad šie daiktai yra nusidėvėję 50 procentų, visų kitų daiktų nurodytos kainos yra imamos vidutinės tarp ieškovės ir atsakovo pateiktų kainų. Šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo šiuos daiktus: Šaldytuvą - 1050 Lt, virtuvinį komplektą- 2900 Lt, vaikų kambario baldus-1150 Lt, elektrinį pianiną – 1800 Lt, kompiuterį-1000 Lt, indaplovę -450 Lt, skalbimo mašiną- 600 Lt, įmontuojamą dujinę viryklę- 915 Lt, televizorių LG-800 Lt, televizorių Tauras- 150 Lt, televizorių Rawa- 300 Lt, dulkių siurblį- 550 Lt, sofą-lovą – 450 Lt, muzikinį centrą – 150 Lt, televizorių Samsung- 1050 Lt, miegamojo baldų komplektą su dvigule lova – 1650 Lt, mikrobangų krosnelę- 260 Lt, televizorių Samsung Ledo 2500 Lt, „Dormeo“ čiužinį- 1300 Lt, įmontuojamą spintą- 2500 Lt, DVD grotuvą – 200 Lt, DVD grotuvą- 160 Lt, bulvių tarkavimo mašiną - 200 Lt, kepsninę (fritiurinė) - 70 Lt, elektrinę keptuvę - 130 Lt, 2 komodas po 300 Lt - 600 Lt, akvariumą - 160 Lt, garų surinktuvą - 200 Lt, puodų rinkinį - 500 Lt, viso santuokoje įgyto turto vertė: 23745,00 Lt. Dalinant santuokoje įgytą turtą, labiau atsižvelgtina į ieškovės pageidavimus bei į tai, kad su ja lieka gyventi 4 nepilnamečiai vaikai, kuriems yra būtina užtikrinti kiek įmanoma įprastas ir atitinkančias jų poreikius gyvenimo sąlygas, bei į tai, kad kai kurie daiktai yra įmontuoti į baldus ar kitaip įtvirtinti bute ir jų išardymas neatitiktų nė vienos iš šalių interesų, nes išardyti ir atskirti jie netektų savo vertės. Ieškovei paskirtini būtiniausi buities ir namų ūkio daiktai, baldai, buitinė technika, vienas ne pats brangiausias televizorius- tai, kas būtina normaliam šeimos gyvenimui. Ieškovei priteisti: Šaldytuvą - 1050 Lt, virtuvinį komplektą- 2900 Lt, vaikų kambario baldus-1150 Lt, elektrinį pianiną – 1800 Lt, kompiuterį-1000 Lt, indaplovę -450 Lt, skalbimo mašiną- 600 Lt, įmontuojamą dujinę viryklę- 915 Lt televizorių Samsung- 1050 Lt mikrobangų krosnelę- 260 Lt, įmontuojamą spintą- 2500 Lt, bulvių tarkavimo mašiną - 200 Lt garų surinktuvą - 200 Lt, puodų rinkinį - 500 Lt, elektrinę keptuvę - 130 Lt, viso už 14705,00 Lt. Visus kitus kilnojamus daiktus - televizorių LG-800 Lt, televizorių Tauras- 150 Lt, televizorių Rawa- 300 Lt, dulkių siurblį- 550 Lt, sofą-lovą – 450 Lt, muzikinį centrą – 150 Lt, miegamojo baldų komplektą su dvigule lova – 1650 Lt, televizorių Samsung Ledo 2500 Lt, „Dormeo“ čiužinį- 1300 Lt, DVD grotuvą – 200 Lt, DVD grotuvą- 160 Lt, kepsninę (fritiurinė) - 70 Lt, 2 komodas po 300, Lt - 600 Lt, akvariumą - 160 Lt, viso už 9040,00 Lt priteisti atsakovui.

Įstatymas (CK 3.117 str.) leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. LR CK 3.123 str. 1 d. nurodoma, kad teismas tai gali padaryti, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas laiko, kad ieškovei atitenkanti didesnė turto dalis nėra ženkli, be to ieškovei tenkantys daiktai yra būtini normaliam šeimos gyvenimui. Kadangi šiuo sprendimu santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, kompensacija jam už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteistina.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė paduodama pradinį ieškinį, turėjo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtą advokatą ir buvo atleista nuo 100 proc. žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas už patenkintą ieškovės reikalavimų dalį. Duomenų apie išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.1 d.). Iš atsakovo Valstybei priteistina 139 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 288 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo (200x4x12x0,03= 288) bei 441 Lt už ieškovei priteistą turtą, viso 868,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovei šioje byloje buvo skirta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš jos žyminis mokestis už patenkintus atsakovo reikalavimus nepriteistinas.

Valstybė šioje byloje patyrė 17,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovei yra skirta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovas yra neįgalus, valstybės remiamas asmuo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nežymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 385 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str., 3.117 str, 3.194 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką įregistruotą 1999-10-13 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 592, tarp L. V., a.k.(duomenys neskelbtini), ir G. V., a.k.(duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. V. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: V., V.; šalims išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: A. V., a.k.(duomenys neskelbtini), D. V., a.k.(duomenys neskelbtini), D. V., a.k.(duomenys neskelbtini), S. V., a.k.(duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su ieškove vaikų motina L. V..

Priteisti iš atsakovo G. V. nepilnamečiams vaikams: A. V., a.k.(duomenys neskelbtini), D. V., a.k.(duomenys neskelbtini), D. V., a.k.(duomenys neskelbtini), S. V., a.k.(duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-08-31 iki vaikų pilnametystės.

Automobilį FORD WINDSTAR, kurio Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 5000 Lt, pripažinti atsakovo G. V. asmenine nuosavybe.

Ieškovei L. V. priteisti: Šaldytuvą – 1050,00 Lt, virtuvinį komplektą- 2900,00 Lt, vaikų kambario baldus-1150,00 Lt, elektrinį pianiną – 1800,00 Lt, kompiuterį-1000,00 Lt, indaplovę -450,00 Lt, skalbimo mašiną- 600,00 Lt, įmontuojamą dujinę viryklę- 915,00 Lt televizorių Samsung- 1050,00 Lt mikrobangų krosnelę- 260,00 Lt, įmontuojamą spintą- 2500,00 Lt, bulvių tarkavimo mašiną – 200,00 Lt garų surinktuvą – 200,00 Lt, puodų rinkinį – 500,00 Lt, elektrinę keptuvę – 130,00 Lt, viso už 14705,00 Lt (keturiolika tūkstančių septynis šimtus penkis litus).

Atsakovui G. V. priteisti - televizorių LG-800,00 Lt, televizorių Tauras- 150,00 Lt, televizorių Rawa- 300,0 Lt, dulkių siurblį- 550,00 Lt, sofą-lovą – 450,00 Lt, muzikinį centrą – 150,00 Lt, miegamojo baldų komplektą su dvigule lova – 1650,00 Lt, televizorių Samsung Ledo 2500,00 Lt, „Dormeo“ čiužinį- 1300,00 Lt, DVD grotuvą – 200,00 Lt, DVD grotuvą- 160,00 Lt, kepsninę (fritiurinė) – 70,00 Lt, 2 komodas po 300, Lt – 600,00 Lt, akvariumą – 160,00 Lt, viso už 9040,00 Lt (devynis tūkstančius keturiasdešimt litų).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. V., a.k.(duomenys neskelbtini), 868,00 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui įregistruoti.