Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-16 · Byla Nr. ATP-23-135/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
ATP-23-135/2014
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00763-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-23-135/2014
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00763-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 62; 45.4.4; 45.4.5.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau PK) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo G. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., nubaustas 200 Lt bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d. 5 d. administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta, nesant šių pažeidimų sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. liepos 12 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Pontiac trans sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį ,,Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas, nustatęs, kad G. M. įvykio metu galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu bei turėjo automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą ir valstybinės techninės apžiūros kortelę, bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d. nutraukė, nesant G. M. veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucijos) vyresnysis specialistas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutarimą ir priimti naują, t. y. pripažinti G. M. kaltu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. ir skirti sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei pripažinti kaltu pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir skirti piniginę baudą arba įspėjimą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog teismas netinkamai išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą ir priėmė neteisėtą nutarimą. Tvirtina, kad G. M. 2013-07-12, apie 21.30 val., įvykio vietoje važiuodamas atbuline eiga kliudė svetimą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, o 2013-11-19 rašant ATPK protokolą G. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumentų, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, valstybinės techninės apžiūros dokumentų. Apelianto teigimu, G. M. nuo pat nagrinėjamo įvykio pradžios negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, pradžioje tvirtino, kad su juo važiavo draugas, kurio gerai nepažįsta, vėliau teismui nurodė to asmens anketinius duomenis, tačiau jo apklausti liudytoju nepavyko, nes jis neatvyko į teismo posėdį. Pažymi, kad byloje policijos pareigūnų ir G. M. paaiškinimai nesutampa, kadangi G. M. nurodė, kad paliko stovinčiame automobilyje draugą, o pats neskubėdamas išėjo, nors policijos pareigūnai nurodė, kad automobilyje žmonių nebuvo ir automobilis buvo neužrakintas, todėl jie padarė išvadą, kad vairuotojas, pamatęs pareigūnus, skubėjo pasišalinti net nespėjęs užrakinti automobilio. Taip pat nurodo, kad eismo įvykio liudytojai, atsisakę rašyti paaiškinimus, žodžiu nurodė, jog G. M. tą dieną vartojo alkoholį ir važinėjo neblaivus. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad G. M. sukėlė įvykį būdamas neblaivus, dėl to ir pasišalino palikęs automobilį, todėl teismas nepagrįstai nutraukė administracinės teisės pažeidimų bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. Taip pat nurodo, kad G. M. anksčiau yra baustas už administracinius teisės pažeidimus 10 kartų. Apelianto tvirtinimu, LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatyti pažeidimai turėjo būti perkvalifikuoti į LR ATPK 124¹ str. 7 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog G. M. apgadino E. S. priklausantį automobilį, tačiau dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos G. M. kaltė nėra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmenų, mačiusių įvykį, žodiniai parodymai ir tai, kad policijos pareigūnai rado atrakintą po įvykio G. M. automobilį, patvirtina G. M. kaltę dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., tačiau apygardos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nutarime, byloje neįrodyta, kad G. M. iš įvykio vietos būtų pasitraukęs tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Iš bylos duomenų matyti, kad nustatytu laiku įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis ,,Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykį matę asmenys nurodė, kad automobilį ,,Volvo S80“, apgadino automobilis ,,Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, minėtą automobilį policijos pareigūnai rado kito namo kieme, vairuotojo automobilyje nebuvo, automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. G. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2013-07-12, apie 21.30 val., įėjusi (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pamatė, kaip automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į kieme stovinti automobilį ,,Volvo“ ir nuvažiavo iš įvykio vietos, kas vairavo automobilį, ji nematė (8 b. l.). Automobilio ,,Volvo S80“ savininkė paaiškino, kad apie tai, jog kieme apgadintas jos automobilis, ji sužinojo iš kaimynės, kuri nurodė ir jos automobilį apgadinusio valstybinį numerį (7 b. l.). A. P. paaiškinime nurodė, kad 2013-07-12, apie 21.30 val., būdama savo namo kieme, pro vartus pamatė, kaip dideliu greičiu pravažiavo kaimynas automobiliu „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus automobiliui kaimynas iššoko iš automobilio ir nubėgo už tvoros, po to atvyko policijos pareigūnai ir ji jiems papasakojo, kur nubėgo vairuotojas, iš išvaizdos ji atpažino, kad tai G. M. (9 b. l.). G. M. savo paaiškinime nurodė, jog įvykio metu jis vyko pirkti alaus, namo Vaižganto g.11A kieme apsisukinėjo, apsisukęs išvažiavo, nepajuto, kad galėjo atsitrenkti, grįžęs iš parduotuvės po 20 minučių pamatė stovinčius policininkus, pravažiavo pro juos ir savo namo kieme pasistatė automobilį, po to išvažiavo į K., apie eismo įvykį sužinojo vėliau, automobilio dokumentus buvo palikęs K. (15 b. l.). Teismo posėdyje G. M. parodė, kad išvažiuodamas iš kiemo nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, grįžęs kieme matė policijos pareigūnus, buvo išvykęs į K. ir tik vėliau iš kaimynų sužinojo apie eismo įvykį ir tai, kad jo automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, tada jis nuvyko išsiaiškinti aplinkybių į policijos komisariatą, visų būtinų dokumentų jis į policijos komisariatą nesinešė, tačiau juos turėjo (26, 60 b. l.). Policijos pareigūnas teismo posėdyje nurodė, kad jiems buvo pranešta, kad įvyko eismo įvykis ir kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes nukentėjusiojo automobilio savininkė pasakė, kad pravažiavo jos automobilį apgadinęs automobilis, privažiavus prie jo, jis buvo paliktas atrakintas, tačiau jame nieko nebuvo, jiems būnant prie automobilio prie jo niekas nebuvo priėjęs (61 b. l.).

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. M. galėjo nepajusti transporto priemonių kontakto, nesuvokti, kad jis padarė eismo įvykį, apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Tai, kad G. M. vėliau paliko automobilį neužrakintą, vertinant Kelių eismo taisyklių aspektu, esminės reikšmės šioje byloje neturi, tuo labiau, kad vėliau jis sugrįžo ir pravažiavo pro tą pačią įvykio vietą, o apie eismo įvykį sužinojo tik po kelių dienų, kai jo automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę.

Apygardos teismo manymu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo tyčios nebuvimą G. M. veiksmuose dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo ir šioje dalyje bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Apeliacinio skundo motyvai šios išvados nepaneigia ir nesuteikia pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą bei G. M. paskirti nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Dėl LR ATPK 124 ¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo

Nors apeliaciniame skunde neprašoma G. M. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., dėl kurių apylinkės teismas G. M. bylą nutraukė, tačiau, apelianto nuomone, teismas turėjo G. M. pažeidimų pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. nenutraukti, o perkvalifikuoti jo veiksmus pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d.

ATPK 123 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. G. M. ATPK 123 str. 1 d. numatytas pažeidimas buvo inkriminuotas už tai, kad vairavo automobilį ,,Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

ATPK 123 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimties litų. G. M. ATPK 123 str. 5 d. numatytas pažeidimas buvo inkriminuotas už tai, kad vairavo automobilį ,,Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

LR ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Nagrinėjamu atveju G. M. buvo inkriminuoti kelių eismo taisyklių (toliau KET) 119 , 234, 238 punktuose numatyti pažeidimai.

KET 119 punkte numatyta, jog, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 234 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. KET 238 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Iš nagrinėjamo eismo įvykio matyti, kad G. M. inkriminuoti KET 119 ir 234 punktuose numatyti pažeidimai buvo susiję su dėl jo veiksmų važiuojant atbuline eiga apgadintu kitu automobiliu, ir šie pažeidimai buvo išnagrinėti ir įvertinti, ir tik KET 238 punkte numatytas reikalavimas susijęs su įvykyje dalyvavusio automobilio ,,Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei jo privalomąja technine priežiūra.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad eismo įvykio metu 2013-07-12 automobiliui ,,Pontiac Trans Sport“ dar galiojo privalomoji techninė priežiūra (63 b. l.), ir jis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (64–66 b. l.). Minėti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju nėra nei G. M. neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei atitinkamai priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino apelianto kaltu padarius ATPK 123 str. 1, 5 dalyse numatytus pažeidimus, taip pat nebuvo pagrindo jo veiksmus perkvalifikuoti ir į ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad G. M. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 5 d. nutraukti neesant G. M. veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga