Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 14 d. nusikalstama veika) – septyniasdešimties parų areštas,

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 21 d. nusikalstama veika) – aštuoniasdešimties parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir M. R. paskirta subendrinta bausmė – areštas devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams;

2) turto konfiskavimas, konfiskuojant Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančius automobilius „Audi A4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruota A. V. vardu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta, panaikinti M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančiam turtui – automobiliams „Audi A4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotam A. V. vardu, taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nuspręsta pratęsti iki šių automobilių faktinio konfiskavimo įvykdymo, apie tai pranešant valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Alytaus apylinkės teismas pagrįstai M. R. pripažino kaltu ir jo nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi – vietoj arešto bausmės prašoma paskirti baudos bausmę. Taip pat prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – terminą.

Dėl bausmės.

4. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skirdamas bausmę, turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

5. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. R. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo (dvi veikos), paskyrė jam devyniasdešimties parų galutinę subendrintą arešto bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti baudos bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo.

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu M. R. buvo paskirta antra pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors M. R. ankstesni teistumai išnykę, tačiau praeityje jis teistas 11 kartų, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus (1 t., b. l. 146 – 154, 175 – 178), baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės (1 t., b. l. 155 – 162), nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 167). M. R. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba).

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi šeimą ir dukrą, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis M. R. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. M. R. būdamas anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jo šeimai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto, t. y. netgi du kartus vairavo dienos metu gyvenamosiose vietovėse, abiem atvejais jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog baudos bausmės paskyrimas šiuo atveju nėra galimas, kadangi M. R. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. paskirtų baudų nesumokėjęs, taigi lėšų sumokėti baudai neturi.

9. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

10. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, M. R. apeliacinį skundą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apelianto padarytais nusikaltimais, pagrįstai jam paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 5 metų terminą, kuri nėra laikytina per griežta ir negali būti švelninama.

12. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

13. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

14. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

15. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad M. R., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,67 ir 2,90 promilių etilo alkoholio koncentracija (abiem atvejais sunkus girtumo laipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 5 metų terminą. Apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo teigimu, nustatytas 5 metų terminas yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta bei jos terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad M. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kad du kartus vairavo esant sunkiam neblaivumo laipsniui, kad praeityje yra jau teistas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui bei jo termino nustatymui aplinkybės buvo tinkamai įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apelianto gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Be to, M. R. ir iki nusikalstamų veikų padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jam yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, M. R. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad M. R. yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. R. nusikalto veikdamas tyčia, du kartus vairavo automobilį būdamas neblaivus, dienos metu gyvenamosiose vietovėse, ankščiau jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo gyvena kaime ir turi šeiminių įsipareigojimų, t. y. teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga asmeniniams tikslams, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. R., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Regina Atkočaitienė, teikė antrinę teisinę pagalbą M. R. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 150,00 Eur.

20. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2025 m. kovo 24 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam M. R. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė, nuteistasis yra nedirbantis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 150,00 Eur (šimto penkiasdešimt eurų), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. R. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.