Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-406/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-25
Bylos Nr.
2A-406/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
R. A., V. N., A. G., B. B., V. M., A. B., V.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų
Kategorijos
  • 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-406/2007Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. A. , V. N. , A. G. , B. B. , V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-259-173/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laseiva“ ieškinį atsakovams R. A. , V. N. , A. G. , A. B. , B. B. , V.M., trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriui dėl darbo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. A. , V. N. , A. G. , A. B. , B. B. , V. M. kreipėsi ieškovas bankrutuojanti UAB „Laseiva“ ir prašė pripažinti negaliojančiomis darbo sutartis, sudarytas tarp buvusio UAB „Laseiva“ direktoriaus ir V. N. - 2005 m. kovo 22 d. darbo sutartį Nr. 238, A. G. - 2005 m. kovo 22 d. darbo sutartį Nr. 236, A. B. - 2005 m. kovo 22 d. darbo sutartį Nr. 234, B. B. - 2005 m. kovo 22 d. darbo sutartį Nr. 232, V. M. - 2005 m. kovo 22 d. darbo sutartį Nr. 237, R. A. - 2005 m. balandžio 14 d. darbo sutartį Nr. 239.

Ieškinyje nurodė, kad buvęs UAB „Laseiva“ direktorius Leon Kužniecov nuo 2005 m. kovo mėnesio sudarė darbo sutartis su atsakovais. UAB „Laseiva“ direktorius informavo Alytaus apskrities VMI Lazdijų skyrių, jog įmonei yra pradėtas procesas dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonė veiklos nevykdo nuo 2005 m. sausio 1 d., todėl įmonei nebuvo pagrindo priimti į darbą naujus darbuotojus. Visiems buvusiems darbuotojams buvo skaičiuojamos prastovos, o naujai priimtiems buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, viršijantis kitų darbuotojų darbo užmokestį. Šios sutartys yra fiktyvios, sudarytos siekiant gauti išmokas iš garantinio fondo (CK 1. 86 str.), tad jos yra niekiniai sandoriai (CK 1.78 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento darbo sutartis, sudarytas 2005 m. kovo 22 d. tarp UAB „Laseiva“ ir atsakovų V. N. , A. G. , B. B. , V. M. , 2005 m. balandžio 14 d. sutartį su R. A. . Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl darbo sutarties, kuri 2005 m. kovo 22 d. sudaryta tarp UAB „Laseiva“ ir atsakovės A. B. , pripažinimo negaliojančia.

Teismas sprendime nurodė, kad darbo sutartys su B. B. , V. M. , kurie buvo priimti dirbti sargais, sudarytos nepagrįstai, nes jie sargų funkcijų neatliko. Jie nežino, kur buvo UAB „Laseiva“ patalpos. Nėra įrodymų, kad ir atsakovės R. A. , V. N. ir A. G. bendrovėje atliko darbą, į kurį jos buvo priimtos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik atsakovė A. B. vykdė darbo funkcijas. Nei vienas įstatymas nenustato, kad darbdavys negali priimti darbuotojo į darbą tuo metu, kai įmonė veiklos nevykdo. Teismas nurodė, kad ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK 1.5 straipsniu. UAB „Laseiva“ atsakovus priėmė į darbą, neišgalėdama mokėti jiems atlyginimų, tuo sudarydama sąlygas gauti pinigines lėšas iš Garantinio fondo. Bendrovės vadovo elgesys prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai R. A. , V. N. , A. G. , B. B. , V. M. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl su jais sudarytų darbo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Darbo kodekso nuostatomis. Šalys siekė sudaryti darbo sutartis (DK 93 str.), o apie darbuotojų įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriui. Po darbo sutarčių įforminimo apeliantai faktiškai pradėjo vykdyti jiems pavestas darbo funkcijas: apskaitininkė A. G. tvarkė finansinius dokumentus, o 2005 m. ataskaitas yra pristačiusi į Alytaus apskrities VMI Lazdijų skyrių, valytoja V. N. valė bendrovės patalpas, nes kita darbuotoja A. J. nedirbo jau nuo 2005 m. sausio mėnesio. B. B. , V. M. sargais dirbo pakaitomis, atjungus elektros tiekimą neveikė signalizacija, be to, naujai paskirtam administratoriui jie padėjo sunešioti ir sukrauti bendrovės dokumentus. Visiems darbuotojams buvo skaičiuojamas darbo užmokestis ir apie priskaičiuotą darbo užmokestį teikiamos ataskaitos VSDFV Lazdijų skyriui.

2. Nepagrįstas teismo motyvas dėl darbo sutarčių fiktyvumo tuo pagrindu, kad darbuotojai dirbo keliose įmonėse. Teisės aktais tai nėra draudžiama, su darbdaviu buvo sulygtos visos darbo sąlygos, jokių priekaištų darbdavys nepareiškė.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atsakovų apeliacinį skundą ieškovo UAB „Laseiva“ administratorius ir VSDFV Lazdijų skyrius prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsniu nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.1 straipsnio trečioji dalis nustato, kad CK normos darbo santykiams yra taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Darbo teisė nereglamentuoja sandorių negaliojimo klausimo, darbo teisės normomis nereglamentuoti santykiai pagrįstai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal analogiją su civilinės teisės normomis.

CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y. kai sutarties šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų nesiekia ir nenori. Taigi tariamieji sandoriai negalioja dėl sandorio šalių valios išraiškos ydingumo, nes tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrosios sandorio šalių valios. Asmens valia išoriškai klaidingai išreiškiama siekiant tam tikrų teisinių tikslų santykiuose su kitais asmenimis. Sprendžiant šios kategorijos ginčus, būtina aiškintis, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia ir kokie buvo jų atitinkamo elgesio motyvai bei tikslai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino darbo sutartis, UAB „Laseiva“ sudarytas su R. A. , V. N. , A. G. , B. B. ir V. M. , niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento tais pagrindais, jog darbuotojai į darbą buvo priimti neišgalint jiems sumokėti atlyginimo, kas prieštarauja CK 1.5 straipsniui, ir jog darbuotojai neatliko darbo funkcijų. Teismas spręsdamas, ar darbuotojai dirbo su jais pagal darbo sutartis sulygtą darbą, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad R. A. , V. N. ir A. G. vykdė darbo funkcijas, kad B. B. ir V. M. sargų funkcijų neatliko, o bendrovės turto nebuvo išlikusio.

Remiantis CPK 270 straipsnio ketvirtąja dalimi, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (2, 3 p.). Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar su darbuotojais darbo sutartys buvo sudarytos nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, t.y. ar buvo atliekamos darbo funkcijos, išklausė šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, tačiau dėl šių įrodymų ir jų pagrįstumo jis sprendime nepasisakė.

Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Laseiva“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas J. Čiginskas (t.1, b.l. 5-6). Administratoriui 2005 m. liepos 13 ir 14 d. priėmimo-perdavimo aktais buvo perduoti bendrovės dokumentai (t. 1, b.l. 64, 65). Bylos duomenys patvirtina, kad darbo sutartys, sudarytos su R. A. , V. N. , A. G. , B. B. ir V. M. , nutrauktos 2005 m. liepos 15 d. Remiantis J. Čiginskio paaiškinimu (t. 2, b.l. 178), jis darbuotojus atleido po 15 dienų, kai apie juos sužinojo, o ką veikė darbuotojai 2 savaites, jis esą nematė. Tačiau tai neatitinka nei administratoriaus paaiškinimo ankstesniame teismo posėdyje, nei faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai administratoriui buvo perduoti 2005 m. liepos 13-14 dienomis, o apie darbo sutarčių fiktyvumą, kaip jis pats paaiškino teismui (t. 2, b.l. 34), sužinojo liepos viduryje perėmęs dokumentus, akivaizdu, kad darbuotojai buvo atleisti nedelsiant, tad faktiškai administratorius turėjo mažai galimybių matyti darbo funkcijas atliekančius darbuotojus, pasak kurių paaiškinimų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (t. 1, b.l. 162-166), jie dirbo ne visą darbo dieną. Dėl šios priežasties, remiantis administratoriaus paaiškinimais, negalima vienareikšmiškai teigti, kad darbuotojai nedirbo jiems sulygto darbo.

Atsakovų paaiškinimai teismo posėdžių metu ir liudytojos T. K. parodymai (t. 2, b.l. 180) patvirtina, kad UAB „Laseiva“, kuri buvo registruota Paliūnų kaime, Lazdijų rajone, persikėlė į Gervėnų kaimą. Kadangi Alytaus apskrities VMI 2005 m. gegužės 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (t. 1, b.l. 95-97) surašymo vieta buvo Gervėnų kaime, o, administratoriaus teigimu, UAB „Laseiva“ administracija iki sausio 1 d. buvo Paliūnų kaime (t. 1, b.l. 89), nėra pagrindo netikėti, kad dokumentus turėjo pervežti tuo metu dirbę bendrovės darbuotojai. Byloje be atsakovų ir liudytojos T. K. parodymų nėra duomenų, kada UAB „Laseiva“ dokumentai buvo pervežti į kitą kaimą. Pasak administratoriaus (t. 1, b.l. 90), dokumentai buvo pervežti į A. Kardoko IĮ „Mugė“ patalpas, kurios, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo Gervėnų kaime, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, t.y. patalpos nuomos sutarčių ar kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų spręsti apie galimą UAB „Laseiva“ dokumentų pervežimo laiką.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad sargai nežinojo, kur yra bendrovės patalpos. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, priešingai, V. M. nurodė (t. 2, b.l. 36), kad bendrovės patalpos buvo Paliūnų k., vėliau persikėlė į patalpas Gervėnų k., kurias, kaip priklausančias UAB „Laseiva“, saugojo pakaitomis su kitu sargu. Be to, kaip nurodyta Alytaus apskrities VMI 2005 m. gegužės 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (t. 1, b.l. 95-97) PVM sąskaitas faktūras išrašė B. B. , kuris įmonėje dirba sargu, o patikrinimo metu negalima nustatyti šios paslaugos realumo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šitos aplinkybės aiškindamasis, ar B. B. UAB „Laseiva“ atliko darbo funkcijas.

Remiantis administratoriaus paaiškinimu (t. 1, b.l. 89), visi žmonės (atsakovai) dirbo ir dirba Kardoko įmonėje „Mugė“. Byloje esančios darbo sutartys patvirtina, kad A. Kardoko IĮ „Mugė“ dirbo atsakovai V. N. , V. M. ir B. B. (t. 2, b.l. 6-7, 8, 11). Tačiau duomenų, kad R. A. , A. G. taip pat dirbo minėtoje įmonėje, kai buvo įdarbintos UAB „Laseiva“, nėra. A. G. teismui parodė (t. 2, b.l. 34), kad tuo pačiu metu dirbo UAB „Akmenių siena“, taigi tikėtina, kad ši atsakovė galėjo būti UAB „Laseiva“, o tuo pačiu ir A. Kardoko IĮ „Mugė“, patalpose tik vykdydama pagal darbo sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Nors administratorius teismo posėdžio metu ir teigė, kad nematė, kaip A. G. dirbo, tačiau esą įsivaizduoja, kad jos buvo paprašyta nunešti ataskaitą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad A. G. galėjo atlikti darbo funkcijas, pavestas UAB „Laseiva“.

Nesant byloje duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis UAB „Laseiva“ Gervėnų k. naudojo A. Kardoko IĮ „Mugė“ patalpas, negalima spręsti, ar šiose patalpose galėję dirbti UAB „Laseiva“ darbuotojai atliko šios bendrovės, ar A. Kardoko IĮ „Mugė“ pavestas darbo funkcijas.

Nors į bylą ir pateikta darbo sutarties tarp UAB „Laseiva“ ir apskaitininkės A. U. kopija (t. 2, b.l. 95), tačiau į 2005 m. kovo-liepos mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ši apskaitininkė nėra įtraukta, tad laikytina, kad darbo santykiai su ja buvo nutrūkę. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu buvę prastovose ar neatvykę į darbą su darbdavio leidimu darbuotojai pagal su jais sudarytas sutartis būtų galėję atlikti darbo funkcijas, kurias atlikti buvo priimti atsakovai.

Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, negalima daryti išvados apie tai, ar su atsakovais buvo sudarytos darbo sutartys, siekiant atlikti nurodytus darbus. Taigi byloje nepakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Tik patvirtinus arba paneigus atsakovų paaiškinimų ir kitų įrodymų patikimumą, galima daryti išvadą, ar darbo sutartys yra tariamos ir dėl to yra negaliojančios. Šių aplinkybių tyrimas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, kas apeliacinės instancijos teisme yra ribojama (CPK 314 str.).

Dėl nurodytų motyvų ir aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neištyrė visų esminių šios bylos išsprendimui būtinų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė faktiniais duomenimis nepagrįstas išvadas, tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir tai yra pagrindas Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui (Kauno apygardos teismui) nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Gintaras PečiulisDonatas ŠernasVincas Verseckas