Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovei V. Š. dėl profesinės reabilitacijos išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) prašo teismo priteisti iš atsakovės profesinės reabilitacijos išmokos permoką – 526,68 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl profesinės reabilitacijos išmokos permokos – 526,68 Eur priteisimo iš atsakovės V. Š..

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovė 2018-08-22 VSDFV Kauno skyriui pateikė du prašymus skirti profesinės reabilitacijos išmokas (prašymo laukeliai „Profesinės reabilitacijos laikotarpiu dirbau ir gavau darbo užmokestį“ ir „Profesinės reabilitacijos laikotarpiu nedirbau“ nebuvo pažymėti). VSDFV Kauno skyrius 2018-09-07 sprendimais Nr. VPA_SP4-10 ir VPA_SP4-12 pareiškėjai skyrė 204,82 Eur profesinės reabilitacijos išmoką už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiais nuo 2018-06-11 iki 2018-06-11, nuo 2018-07-04 iki 2018-07-22 ir nuo 2018-07-31 iki 2018-07-31. VSDFV Kauno skyrius 2018-09-07 sprendimais Nr. VPA_SP4-11 ir VPA_SP4-13 profesinės reabilitacijos išmokos už profesinės reabilitacijos programos laikotarpius nuo 2018-06-12 iki 2018-06-30, nuo 2018-07-01 iki 2018-07-03 ir nuo 2018-07-23 iki 2018-07-30 atsakovei neskyrė, nes ji buvo laikinai nedarbinga ir nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje. 2018-09-10 atsakovė pateikė prašymą skirti profesinės reabilitacijos išmoką (prašymo laukelis „Profesinės reabilitacijos laikotarpiu dirbau ir gavau darbo užmokestį“ nepažymėtas, laukelis „Profesinės reabilitacijos laikotarpiu nedirbau“ pažymėtas). VSDFV Kauno skyrius jai 2018-09-11 sprendimu Nr. VPA_SP4-15 skyrė 321,86 Eur profesinės reabilitacijos išmoką už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2018-08-31. 2018-10-02 atsakovė pateikė prašymą skirti profesinės reabilitacijos išmoką (prašymo laukelis „Profesinės reabilitacijos laikotarpiu dirbau ir gavau darbo užmokestį“ pažymėtas, laukelis „Profesinės reabilitacijos laikotarpiu nedirbau“ nepažymėtas). Iš pateiktų UAB „Akvija“ 2018 m. birželio - rugsėjo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių buvo nustatyta, kad atsakovė dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiais nuo 2018-06-11 iki 2018-06-11, nuo 2018-07-04 iki 2018-07-22, nuo 2018-07-31 iki 2018-07-31 ir nuo 2018-08-01 iki 2018-08-31 dirbo UAB „Akvija“ ir gavo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Kauno skyrius 2018-10-16 sprendimais Nr. VPA_SP4-24, Nr. VPA_SP4-25 ir Nr. VPA_SP4-26 nustatė 526,68 Eur profesinės reabilitacijos išmokos permoką. VSDFV Kauno skyrius 2018-10-17 informavo pareiškėją apie 526,68 Eur permokos nustatymą ir jos pareigą šią permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. VSDFV Kauno skyrius 2018-12-19 raštu Nr. (9.5)S-80906 pareiškėjos pakartotinai paprašė grąžinti 526,68 Eur permoką.

Ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims profesinės reabilitacijos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ligos socialinis draudimas kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką turi asmuo, kuris yra apdraustas, dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų. Taigi, profesinės reabilitacijos išmoka skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama, kai apdraustasis asmuo dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negauna darbo pajamų. Mokant profesinės reabilitacijos išmokas neatsižvelgiama tik į dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu darbdavio išmokėtas kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartines išmokas.

Nagrinėjamu atveju atsakovei profesinės reabilitacijos išmoka buvo paskirta, kadangi ji pateikė prašymus ir profesinės reabilitacijos pažymėjimus. Pateikti atsakovės darbdavio UAB „Akvija“ mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, patvirtina tą aplinkybę, jog išmoka atsakovei negalėjo būti skiriama, kadangi ji turėjo darbinių pajamų. Apie tai, jog gauna darbines pajamas, atsakovė prašymuose nenurodė. VSDFV Kauno skyrius 2018-10-16 sprendimu Nr. VPA_SP4-26, 2018-10-16 sprendimu Nr. VPA_SP4-25 ir 2018-10-16 sprendimu Nr. VPA_SP4-24 nustatė, jog susidarė profesinės reabilitacijos išmokos permoka, kadangi atsakovė dirbo ir gavo darbo pajamas. Minėti sprendimai yra galiojantys.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje numatyta, jog apdraustieji asmenys, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti ir išmokoms mokėti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi socialinės reabilitacijos išmokos permokas, susidariusias dėl neteisingai pateiktų duomenų, privalo atlyginti asmuo, pateikęs neteisingus duomenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjusi klausimą dėl asmens kaltės susidariusios išmokų permokos grąžinimo, išaiškino, kad asmens kaltės buvimas turi būti atidžiai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui (2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovė žinojo apie pareigą pateikti teisingus duomenis, nes pateikdama prašymus socialinei reabilitacijos išmokai gauti savo parašu patvirtino, kad pateikta informacija teisinga bei įsipareigojo grąžinti susidariusią išmokos permoką, paaiškėjus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokos dydžiui ar/ir jos mokėjimui ir žino, jog permokėtos išmokų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmenų, dėl kurių kaltės jos neteisėtai išmokėtos. Tačiau atsakovė kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų netinkamai vykdė įstatyme įtvirtintas pareigas ir nepateikė pareiškėjai visos aktualios informacijos, kuri ir lėmė netinkamą socialinės reabilitacijos išmokos skyrimą. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina socialinės reabilitacijos išmokos permoka 526,68 Eur pareiškėjai.

Pareiškėja neprieštarauja, jog atsakovei būtų sprendimo vykdymas išdėstytas dvylikai mėnesių. Atsakovė teismui nurodė, jog šiuo metu nedirba ir yra iš dalies darbinga (40 proc.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.).

Pateikta teismui darbo ieškančio asmens atmintinė, neįgaliojo pažymėjimas bei išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, jog pareiškėja šiuo metu nedirba ir gauna išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos.

Įvertinus turimus duomenis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atsakovei išdėstyti sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu teismas, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovės V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) socialinės reabilitacijos išmokos permoką – 526,68 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 68 ct).

Išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, įpareigojant atsakovę V. Š., įsiteisėjus teismo sprendimui, kas mėnesį (kiekvieną mėnesį skolą sumokant iki einamojo mėnesio 30 d.) mokėti pareiškėjai kiekvieną mėnesį po 43,89 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 89 ct), įmokas pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitas (įmokos kodas – 279, Luminor Bank AB (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas (duomenys neskelbtini); Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ (duomenys neskelbtini); AB „Citadele bankas“ (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.