- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1-1335-827/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00662-2014-02
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimą, dirbantis UAB „D&S logistics“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustas administracine tvarka, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis, tai yra sumokėta baudos dalis, 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 64 1 str. skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. suklastojo dokumentą bei disponavo suklastotu dokumentu, o būtent:
2010 m. liepos 27 d. Vilniuje, veikdamas asmens, kuriam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, kadangi 2013 m. kovo 5 d. jis mirė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, prašymu, tyčia, žinodamas, kad neįsigyja ir neįsigis UAB „Tinkosta“ akcijų, realiai nevykdys jokios veiklos, bei šios įmonės direktoriaus pareigų, už pažadėtą atlygį pagamino žinomai netikrą dokumentą - 2010-07-27 UAB „Tinkosta“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2010/07/27 dėl bendrovės direktoriaus D. K. atleidimo iš užimamų pareigų ir dėl savęs, t.y. A. L. paskyrimo UAB „Tinkosta“ direktoriumi, bei 2010-08-12 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo patalpose, esančiose Lvovo g. 25, Vilniuje, žinomai netikrą dokumentą - 2010-07-27 UAB „Tinkosta“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2010/07/27 dėl direktoriaus pasikeitimo - pateikė VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje, veikdamas asmens, kuriam šiame tyrime nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kadangi 2013-03-05 jis mirė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, nurodymu, tyčia, žinodamas apie tai, kad realiai nevykdys jokios UAB „Tinkosta“ veiklos bei šios įmonės direktoriaus pareigų, už pažadėtą atlygį, 2010-08-30 bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo akte dėl 35 lapų ir 2 antspaudų priėmimo iš D. K. ir 2010-08-30 bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo akte dėl 60 bylų priėmimo iš D. K. grafoje „pareigos“ parašė „direktorius“, pasirašė bei parašė savo vardą ir pavardę „A. L.“, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojo D. K. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, daiktų, dokumentų paėmimo protokolu, ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-29 apklaustas kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. vasarą iš matymo pažįstamas vardu Janas pasiūlė užsidirbti. Tuo metu niekur nedirbo, pinigai buvo reikalingi pragyvenimui ir jis sutiko. Jis supažindino su E. V., kuris jam pasakė, kad jis formaliai pabus įmonės direktoriumi ir reikės pasirašinėti dokumentus. Jis klausė, ar toks darbas yra legalus ir E. V. jį užtikrino, kad viskas bus tvarkoje. E. V. kviesdavo jį pas save į darbą, kur duodavo jam pasirašinėti įvairius dokumentus: įsakymus, aktus ir pan. Jis niekada neskaitydavo kokius dokumentus pasirašinėja. E. V. jam rodydavo kur pasirašyti ir kur reikia parašyti savo pareigas „direktorius“. Tik kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimų, sužinojo, kokių įmonių direktoriumi jis formaliai buvo paskirtas. Prisipažįsta, kad galimai 2010 m. vasarą, žinodamas, kad nėra UAB Tinkosta“ vienintelis akcininkas ir UAB „Seosem plius“ direktorius, E. V. prašymu už pažadėtą atlygį, 2010-07-27 pasirašė UAB „Tinkosta“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2010/10-/27 dėl bendrovės direktoriaus D. K. atleidimo iš užimamų pareigų ir dėl savęs, t.y. A. L., paskyrimo UAB „Tinkosta“ direktoriumi, taip pat galimai tą pačią dieną žinodamas ir suprasdamas, kad nėra UAB „Tinkosta“ direktorius, pasirašė 2010-08-30 Bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo akte dėl 35 lapų ir 2 antspaudų priėmimo iš D. K. ir 2010-08-30 Bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo akte dėl 60 bylų priėmimo iš D. K.. E. V. jam parodė kur ir ką rašyti. Grafoje „pareigos“ parašė „direktorius“, pasirašė bei parašė savo vardą ir pavardę „A. L.“. Šiuos dokumentus tikrai pasirašė jis, bet jokių dokumentų negavo ir niekam jų neperdavė. Dokumentus jis pasirašinėjo apie 3 mėnesius, bet ne kartą žadėto atlygio už savo veiklą iš E. V. taip ir negavo. E. V. vis žadėdavo, bet taip ir nesumokėjo. Supranta, kad UAB „Tinkosta“ direktoriumi buvo paskirtas tik formaliai ir E. V. įtinkintas, dalyvavo sukuriant realios tikrovės neatitinkančius dokumentus ne tik dėl šios bendrovės, bet ir dėl kitų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. ( b.l. 110).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-17 apklaustas kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turėjo pažįstamą iš mokyklos laikų, vardu Janas, jo pavardės neatsimena, gyvenamosios vietos adreso nežino. 2010 m. vasaros pradžioje, tiksliau laiko dabar neatsimena, kuris jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną. Jano mobilaus ryšio telefono neturi išsaugojęs. Jis tuo metu buvo be darbo ir neturėjo pajamų. Janas pasiūlė užsidirbti. Jis sakė, kad atvažiuotų į taip vadinamą “Hanerio“ pastatą, esantį prie Europos prekybos centro, Konstitucijos prospekte, Vilniuje, ir detaliau pasikalbės. Telefonu jis konkretaus pasiūlymo neišdėstė. Kelių dienų laikotarpyje, jis atvyko į Jano nurodytą vietą. Turėjo jo koordinates, su juo bendravo tuo metu. Jis su Janu susitiko lauke, prie Europos centro pastato, po to pakilo į “Hanerio“ pastato tam tikrą aukštą, kurio neatsimena. Atsimena, kad tai buvo UAB „IREC LT“ patalpos. Tai buvo ofisas, jame dirbo žmonės, kurių nepažinojo. Tuomet Janas supažindino su E. V., jis suprato, kad Edas buvo savininkas, ar vienas iš minėtos bendrovės „IREC LT“ savininkų, galimai ir vadovas. Edas pasiūlė jam darbą. Būtent E. V. jam kalbėjo, kad reikės pabūti įmonės direktoriumi formaliai, Edas jam aiškino, kad jis jokių sprendimų nepriiminės. Jis klausė Edo, ar tai bus legali veikla, Edas užtikrino, kad visas jo darbas bus legalus. Paskui Edas jam pateikdavo daug dokumentų, didelius kiekius įvairių dokumentų, ir prašydavo juose pasirašyti. Jis šių dokumentų neskaitydavo, ir juose pagal E. V. prašymą pasirašydavo. Tuo metu, kai jie susitiko pirmą kartą, Edas padarė jo asmens paso kopiją. Jis paaiškino, kad jam reikia jo asmens kodo. Jis leido padaryti paso kopiją. Jis E. V. paliko savo telefono numerį, ir šis kartais, kuomet jam reikėdavo, jam paskambindavo. E. V. paskambindavo, ir jis atvykdavo į bendrovės „IREC LT“ administracijos patalpas, esančias Konstitucijos pr. namo Nr. 7. E. V. jam pateikdavo didelį kiekį įvairių dokumentų. Jis nežiūrėjo visiškai į jam pasirašyti pateiktų dokumentų turinį. Jis pasirašinėdavo ant dokumentų, kuriuose jam reikėdavo įrašyti: „direktorius, A. L.“, bei pasirašyti. Kai kuriuose dokumentuose, reikėdavo jam savo ranka įrašyti tik savo parašą, ką jis ir padarydavo. Jis pasirašydamas dokumentuose nesinaudojo jokiais anspaudais. Nesinaudojo jokiais kitų įmonių anspaudais, jais nedisponuodavo, tik pasirašydavo pateiktus dokumentus. Ofise, taip pat būdavo kitų žmonių, kurie taip pat E. V. nurodymu, jam pateikdavo pasirašyti dokumentų. Tuo metu jis negalvojo, kokią reikšmę turi tokie jo veiksmai, tai yra pasirašinėjimas dokumentuose. Negalvojo tuo metu, kokias tai sukels pasekmes. Pasirašydamas jam pateikiamus dokumentus, suprasdavo, kad jis juos pasirašo realiai neveikdamas kaip direktorius. Kad pasirašytais dokumentais įgyja tam tikras teises ar pareigas nesuprato. Jam nepasakojo, kokiam tikslui tai yra daroma. Dėl kai kurių įmonių, E. V., arba kiti darbuotojai, jo pavedimu jam pateikdavo žodinės informacijos apie įmonės veiklą, pavyzdžiui jam Edas sakė, kad bendrovę „EPTT“ galima bus „pakelti“, kad galima bus vežti produkciją į Angliją, kad jis taip pat galėtų būti įdarbintas kaip vairuotojas - krovinių pervežėjęs, o vėliau gal galėtų vadovauti šiai įmonei. Jis suvokdavo, kad realiai nebūdamas direktoriumi, pasirašinėdavo dokumentus kaip direktorius. Suprato, kad tuos sprendimus, kurie būdavo išreikšti jam pasirašyti pateiktuose dokumentuose, galimai priimdavo E. V., arba ir kiti, jam nežinomi asmenys. Tarp asmenų, kurie dirbo E. V. ofise, pažįstamų jam asmenų nebuvo, jis negali įvardinti kitų E. V. kontoros darbuotojų, kadangi jų nežino. Jis suprato, kad jis dokumentuose pasirašinėja kaip direktorius. Kokių įmonių direktoriaus vardu jis pasirašinėjo šiuos dokumentus, negali pasakyti. Kai kurių įmonių pavadinimus atsimena. E. V. jam pirmus kartus skambino ir kvietė tam, kad pateiktų jam pasirašyti dokumentus. Kartais jam skambindavo šios įmonės „IREC LT“ administratorė, kurios vardo pavardės, neatsimena, ir jos nepažįsta, gyvenamosios vietos nežino. Ji jam taip pat skambindavo, ir kviesdavo kad reikia atvykti pasirašyti dokumentų. Ir pagal administratorės kvietimus telefoninius skambučius jis atvykdavo į minėtą ofisą, ir pasirašydavo jam pateiktus dokumentus. Taip pat kartais E. V. duodavo pluoštą dokumentų, ir pasakydavo, kad privalo nueiti į Valstybės įmonės Registrų centras patalpas, esančias gretimame pastate, Konstitucijos prospekte Vilniuje, ir pateikti šiuos - jam tam kartui duodamus dokumentus Registrų centro darbuotojams. Jam dar duodavo ir reikiamą Registrų centrui sumokėti pinigų sumą, už paslaugas. Pateikdamas šiuos dokumentus Registrų centro darbuotojams, jis pasirašydavo ir Registrų centro jam pateikiamuose dokumentuose. Kokie tai buvo dokumentai tiksliai neatsimena. Edas jam buvo pažadėjęs finansiškai atsilyginti už jo jam suteikiamą pagalbą, tačiau neatsilygino, ir su juo visiškai neatsiskaitė, jokių pinigų iš jo negavo. Tačiau bendrovės UAB „Tinkosta“ pavadinimo neatsimena, šios bendrovės pavadinimas jam nieko nesako. Jis niekada nėra buvęs Ukmergės mieste, ar Ukmergės rajone. Taip pat jam nežinomas ir Tulpiakiemio kaimas. Taip pat jis nepažįsta tokio asmens, kaip D. K.. Jis pats niekada neieškojo asmenų, ketinančių parduoti bendrovių akcijas, ir niekada pats su niekuo kitu nederino jokių akcijų perleidimo procedūrų, neperiminėdavo jokio kitų asmenų, taip pat ir bendrovių turto, neperiminėdavo. Tik vienintelės įmonės UAB „Merkinės malūnas“ dokumentus, jis pateikė mokesčių inspekcijai. A. L. 2009 m. pabaigoje, ar 2010 m. pradžioje su kokiu asmeniu, taip pat ir su D. K. telefonu nekalbėjo apie ketinimą įsigyti UAB „Tinkosta“ akcijas, ir dėl to nesitarė. 2010 m. gegužės mėn. pabaigoje Vilniaus mieste, šalia prekybos centro Europa pastato, su jokiu asmeniu, perduodančiu bendrovės dokumentus, nebuvo susitikęs. Niekam jokių pinigų už įgyjamas bendrovės akcijas jis nemokėjo, taip pat jokių pinigų iš akcijas parduodančių asmenų negavo. Taip pat jokių dokumentų neperėmė, nepriėmė. Ir nedalyvavo perimant kitos įmonės, tame tarpe ir UAB „Tinkosta“ dokumentus. Jis tiksliai neatsimena, ar 2010 m. gegužės mėn. pabaigoje, galėjo pasirašyti kokius nors E. V. pateiktus jam dokumentus, tai yra tiksliai neatsimena, ar tuo metu jis jo prašymu pasirašydavo pateikiamus dokumentus aplamai. Dėl apklausos metu įtariamajam A. L. pateikto 2010-07-27 UAB „Tinkosta“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2010/07/27 dėl bendrovės direktoriaus D. K. atleidimo iš užimamų pareigų, ir dėl jo, t.y. A. L., paskyrimo bendrovės UAB „Tinkosta“ direktoriumi kopija, įtariamasis A. L. pareiškė, kad šiame dokumente yra jo parašas. Taip pat apžiūrėti jam pateiktas 2010-08-30 Bylų (dokumentų) priėmimo - perdavimo aktas iš dviejų lapų, bei 2010-08-30 Bylų dokumentų priėmimo - perdavimo aktas iš dviejų lapų, tai jis tvirtina, kad abiejuose šiuose priėmimo perdavimo aktuose - jų antruose lapuose, įrašai: „direktorius A. L.“ yra padaryti jo ir jo ranka, bei taip pat šiuose dokumentuose parašo grafoje yra jo parašas. Jis neatsimena šio dokumento - sprendimo dėl direktoriaus atleidimo ir paskyrimo, ir dokumentų - priėmimo - perdavimo aktų pasirašymo aplinkybių, vietos, laiko, kas juos pateikė pasirašyti, kas dalyvavo ir ar dalyvavo juos pasirašant. Tačiau mano, kad jis šiuos dokumentus galėjo pasirašyti E. V. prašymu, jo kontoroje, ir kitiems asmenims nedalyvaujant. Dokumentų, nurodytų priėmimo - perdavimo aktuose, neperėmė, ir jų nematė. Buhalterinių dokumentų aplamai nematydavo. Jokio bendrovės „Tinkosta“ turto neperėmė. Kadangi jis niekada neturėjo jokių bendrovės UAB „Tinkosta“ dokumentų, neturėjo ir nedisponavo jokiu šios bendrovės turtu, tai ir negalėjo jų perduoti bankroto administratoriui, vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį bankroto byloje. Jo namuose vėliau buvo atlikta krata, jokių įmonių dokumentų nebuvo rasta, kadangi jis jokių dokumentų ir neturėdavo. Apie tai, kad A. L. yra siejamas su bendrovės UAB „Tinkosta“ bankroto procedūra, sužinojo 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje, ar gegužės mėn., pradžioje, kuomet gavo iš bankroto administratoriaus atstovo teismo dokumentus, ir kitus dokumentus. Anksčiau apie teismo sprendimą įpareigojantį perduoti UAB „Tinkosta“ turtą ir dokumentus nežinojo aplamai. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tinkosta“, ir dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, turtą, jam nebuvo iki tol žinoma. UAB „Tinkosta“ direktoriumi buvo paskirtas tik formaliai ir supranta, kad pasirašinėjo realios tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl šios bendrovės. 2011 m. pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir pirmą kartą pusės metų laikotarpį buvo Anglijoje, po to dar kartą buvo išvykęs į užsienį. Jo atžvilgiu buvo atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai dėl jo pasirašytų įvairių bendrovių dokumentų. Ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami Vilniuje ir Kaune. Jo atžvilgiu yra teismo priimtų teismo baudžiamųjų įsakymų, kurie susiję su tokia jo veikla. Vėliau kituose ikiteisminiuose tyrimuose, jis sužinojo, kad Registrų centre jis pasirašydavo prašymuose įregistruoti jį, kaip bendrovės direktorių. E. V. jam pasakė, kad jis formaliai pabus įmonės direktoriumi ir jam reikės pasirašinėti dokumentus. Jis suprato, kad tai bus tik formaliai direktorius, bet ne kartą klausė ar toks darbas yra legalus ir E. V. jį užtikrino, kad viskas bus tvarkoje. Kaip jau minėjo, E. V. kviesdavo jį pas save į darbą, kur duodavo jam pasirašinėti įvairius dokumentus: įsakymus, aktus ir pan. Jis niekada neskaitydavo kokius dokumentus pasirašinėja. E. V. jam rodydavo kur pasirašyti ir kur reikia parašyti savo pareigas „direktorius“. Tik kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jam pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimų, sužinojo, kokių įmonių direktoriumi jis nors ir formaliai buvo paskirtas. Visiškai prisipažįsta, kad galimai 2010 m. vasarą, žinodamas, kad nėra UAB Tinkosta“ vienintelis akcininkas ir UAB „Seosem plius“ direktorius, E. V. prašymu už pažadėtą atlygį, 2010-07-27 pasirašė UAB „Tinkosta“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2010/10-/27 dėl bendrovės direktoriaus D. K. atleidimo iš užimamų pareigų ir dėl savęs, A. L., paskyrimo UAB „Tinkosta“ direktoriumi, taip pat galimai tą pačią dieną žinodamas ir suprasdamas, kad nėra UAB „Tinkosta“ direktorius, pasirašė 2010-08-30 Bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo akte dėl 35 lapų ir 2 antspaudų priėmimo iš D. K. ir 2010-08-30 Bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo akte dėl 60 bylų priėmimo iš D. K.. E. V. jam parodė kur ir ką rašyti. Grafoje „pareigos“ parašė „direktorius“, pasirašė bei parašė savo vardą ir pavardę „A. L.“. Šiuos dokumentus tikrai pasirašė jis, bet jokių įmonės dokumentų negavo ir niekam jų neperdavė. Dokumentus pasirašinėjo apie 3 mėnesius, bet ne kartą žadėto atlygio už savo veiklą iš E. V. taip ir negavo. Pastarasis jam vis žadėdavo, bet taip ir nesumokėjo. Tik vėliau suprato, kad UAB „Tinkosta“ ir UAB „Seosem plius“ direktoriumi buvo paskirtas tik formaliai ir E. V. įtinkintas, dalyvavo sukuriant realios tikrovės neatitinkančius dokumentus ne tik dėl šių bendrovių, bet ir dėl kitų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ateityje tai tikrai niekada nepasikartos. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirtų baudą, kurią galės sumokėti dalimis. (1 t., b.l. 110, 114-116).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis E. V., kuriam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, 2013-03-05 mirė (b.l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 88-1-00276-14) apklaustas liudytoju D. K. parodė, kad buvo įsteigęs įmonę UAB „Tinkosta“. Šią bendrovę įsteigė 2006 m., tiksliau dabar datos neatsimenu. Jis buvo vienintelis šios bendrovės steigėjas ir akcininkas, niekam bendrovės akcijų nebuvo perleidęs iki to momento, kol jas pardavė A. L.. Taip jis visą šį laikotarpį, iki akcijų perdavimo buvo šios bendrovės direktorius. Šios bendrovės buveinė buvo registruota adresu Tulpių g. 8, Tulpiakiemio k., Siesikų šen., Ukmergės rąj. Tuo adresu gyvena jo tėvai, o registruojant bendrovę buvo reikalinga jai suteikti kažkokį tai adresą, todėl šiuo adresu ir buvo įregistruota įmonė. Realiai jokio konkretaus adreso bendrovė neturėjo, nebuvo sukurta kažkokia tai bendrovės administracija ir jos buveinė. Visą korespondenciją bendrovė gaudavo nurodytu adresu Tulpių g. 8, Tulpiakiemio k. Bendrovė vertėsi vykdydama bendruosius statybos darbus. Pagrinde bendrovė atlikdavo statybos objektuose vidaus apdailos darbus. Bendrovė dirbo daugiau bendradarbiaujant su juridiniais asmenimis, daugiau subrangos pagrindais, didesniuose objektuose. Bendrovė dirbo su UA3 „Darista“, esančia Vilniaus mieste, UAB „Rumsta“ buvusia Vilniaus m., UAB „Garantas“, veikusia Vilniuje. Gal daugiau buvo ir kitų pavienių verslo partnerių, kurių dabar neatsimena. Taip pat dirbo atliko statybos darbus A. R. vadovaujamai statybos bendrovei, kurios pavadinimo dabar neatsimena, kurioje vykdė didžiulius objektus, tačiau pradėtų darbų nebaigė, dėl to, kad žuvo pats A. R.. Taip pat dar buvo užsakovas - įmonė, kuriai vadovavo A. N., tačiau jo vadovaujamos įmonės pavadinimo neatsimena, šiai bendrovei atliko tinkavimo darbus statant du kotedžus Vilniaus rajone. Jo vadovaujama bendrovė UAB „Tinkosta“ neturėjo klientų fizinių asmenų, arba tokių fizinių asmenų, kurie būtų buvę statybos darbų užsakovais, jis neatsimena, įmonėje UAB „Tinkosta“ dirbo apie 15 darbuotojų. Tačiau šis darbuotojų skaičius kito, kadangi pradžioje veiklos buvo darbuotojų mažiau, vėliau jų skaičius išaugo, tačiau, taip pat skaičius nebuvo labai pastovus. Bendrovėje nebuvo statybos darbų vadovo, jis atliko statybos darbų vadovo pareigas, taip pat medžiagų tiekėjo pareigas. Bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovės darbuotoja - buhalterė V. S., gyvenanti Ukmergėje, tačiau tikslesnio adreso nežino - kažkur Gruodžio 17-osios gatvėje, jos mobilaus ryšio telefono numerio neišsaugojęs, ji yra apie 35 ar 40 metų amžiaus. Ji dirbo bendrovėje buhaltere visą tą laikotarpį, kurį jis bendrovei vadovavo. Bendrovė UAB „Tinkosta“ turėjo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose AB Swedbank, AB SEB bankas, ir banke AB DNB. Visos bendrovės sąskaitos buvo kortelinės, tai yra buvo galimybė jam išsigryninti pinigus iš sąskaitos. Taip pat jis atlikdavo visas bendrovės kasos operacijas, tai yra atlikdavo ir kasininko funkcijas bendrovėje. Jis asmeniškai turėjo galimybę disponuoti bendrovės banko sąskaitomis ir bendrovės grynaisiais pinigais. Kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė disponuoti bendrovės lėšomis. Buhalterė neturėjo priėjimo prie banko sąskaitų, ar prie įmonės kasos ir grynųjų pinigų. Bendrovė buvo įsigijusi automobilį „FORD F150“, pagal lizingo sutartį su tuometinių banku „Hansabank“, taip pat bendrovė turėjo seną, savadarbę tinkavimo įrangą - tinkavimo mašiną, kurią buvo įsigiję už menką, kainą, kurios dabar neatsimena. Daugiau materialaus turto bendrovė praktiškai neturėjo. Iš pradžių bendrovės veiklos rezultatai buvo geri. Bendrovės veiklos pradžioje 2006 m. bendrovė turėjo daug užsakymų, ir turėjo pajamų. Bendrovė turėdavo pelno, ir per metus mokėdavo apie 50000 Lt pelno mokesčio. Tačiau 2009 m. pabaigoje, dėl ūkį apėmusios krizės, bendrovės finansinė padėtis pasikeitė. Sutartyse būdavo numatomi vis ilgesni atsiskaitymo už atliekamus darbus terminai, kai kurie užsakovai pradėjo pažeidinėti atsiskaitymo terminus, arba visiškai neatsiskaitydavo su bendrove. Pagrindiniu bendrovės skolininku liko UAB „Rumsta“, kuri 2010-05-25 buvo skolinga bendrovei „Tinkosta“, kuri liko skolinga apie 100000 Lt, bei liko dar nepriimtų darbų, kurie buvo atlikti. Taip pat jiems liko skolinga A. N. vadovaujama bendrovė, kurios pavadinimo neatsimena, kurios skolų dydžio, tiksliai neatsimena, ir įvardinti negali. Dėl vėluojančių atsiskaitymų ir lėšų trūkumo, bendrovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, - SODRAi. Mano, kad bendros skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAi buvo apie 40000 Lt, tuo metu, kai jis perleido bendrovės akcijas, tai yra 2010-05-25. Bendrovė UAB „Tinkosta“ dažniausiai atlikdavo statybos rangos darbus iš savų statybinių medžiagų. Bendrovės UAB „Tinkosta“ tiekėjais buvo Vilniuje, prie Savanorių prospekto esantis betono mazgas. Tinko skiedinį pirkdavo atsiskaitydami grynais pinigais, jie išrašydavo sąskaitas faktūras, bei apmokėjimo dokumentus, ir šiems tiekėjams atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Ukmergėje medžiagas - tinko skiedinį pirkdavo iš UAB „Ukmergės gelžbetonis“, taip pat bendrovės tiekėjais buvo UAB „Senukai“, Prekybos centras „Bikuva“ prekybos centras „Bauhof“. Bendrovė, tuo metu, kai jis perleido akcijas – 2010-05-25, nebuvo skolinga tiekėjams. Apytikriai 2009 m. spalio - lapkričio mėnesiais, kuomet bendrovės UAB „Tinkosta“ finansinė būklė tapo sunkia, dėl to, kad užsakovai vėluodavo atsiskaityti už jų atliktus darbus, bei dar vėliau, kuomet atsiskaitymai nebebuvo vykdomi, jam, kaip bendrovės vadovui pradėjo skambinti įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pradėjo siūlyti paslaugas siekiant išsiieškoti negrąžinamas skolas, ir kitaip padėti išsireikalauti priklausančias gauti sumas. Maždaug 2010 m. pradžioje, tiksliai laiko neatsimena, jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną asmuo, prisistatęs A. L.. Jis visų pirma klausė, „ar jie nenori perleisti bendrovės reikalavimo teisių atgauti skolas iš užsakovų už tam tikrą nedidelę dalį skolos dydžio?“. Tuo metu jis dar galvojo, kad bendrovė išsivers ir atgaus skolas. Grąžinti skolas nuolat žadėdavo ir skolingi užsakovai. Kaip ir minėjo, bendrovę UAB „Tinkosta“ spaudė skolos mokesčiams ir SODRAi. 2010 m. pavasarį, tiksliau laiko neatsimena, jam vėl paskambino A. L.. Pokalbio metu, jis pasiūlė parduoti bendrovės skolas. Tačiau jis jam paaiškino, kad, įvertinus bendrovės skolas ir reikalavimo teises, jam neapsimoka pardavinėti reikalavimo teisių už A. L. siūlomą kainą. Konkrečios kainos A. L. už siekiamas įgyti bendrovės reikalavimo teises nesiūlė. Kalbėjo apie tai, kad reikia įvertinti pačias skolas ir galimybes jas atgauti ir tada nustatyti kainą. Tačiau suprato, kad ši kaina negali būti didelė, ir nepatenkins bendrovės poreikių, bei galimybės bendrovei išlikti. Tuo metu, veiklos bendrovė praktiškai nebeturėjo, vykdė garantinius įsipareigojimus ir darbus, ir praktiškai pajamų neturėjo. Antrojo pokalbio metu A. L. pasiūlė jam parduoti bendrovės UAB „Tinkosta“ akcijas su visomis bendrovės skolomis ir visomis reikalavimo teisėmis. Jis susidomėjo šiuo pasiūlymu. Jis su A. L. vykusio telefoninio pokalbio metu, kurio tikslaus laiko neatsimena, tai vyko, gal prieš savaitę iki akcijų perleidimo sutarties sudarymo, susitarė susitikti Vilniuje ir aptarti galimybes perleisti bendrovės akcijas. A. L. jam pasiūlė susitikti Vilniuje, Konstitucijos prospekte esančiame prekybos centre „Europa“. Jie bendravo su A. L. vienoje iš kavinių, esančių tame pačiame prekybos centro Europa“ pastate, kokioje būtent kavinėje - jis negali pasakyti. Tada jie tik aptarė, kad būtų įmanoma perleisti, o A. L. įsigyti bendrovės akcijas. A. L. pasiūlė, kad reikia pasižiūrėti bendrovės dokumentus, kasos dokumentus, kad būtų galima įvertinti bendrovės finansinę padėtį, ir bendrovės turimas reikalavimų teises, bei skolas. Tuo metu jie bendravo neilgai. Jis neturi išsaugojęs A. L. kontaktų. Nebeturi ir to paties naudoto telefono. Antrą kartą susitarė susitikti po savaitės, ar šiek tiek greičiau. Tada jis buvo nuvykęs į kontorą, į kurią pakvietė A. L.. Šios kontoros adreso neatsimena. Jis negalėtų parodyti tikslios vietos, kurioje susitiko su A. L.. Jis neprisimena, iš kurios pusės yra įėjimas į pastatą, kurioje buvo ši kontora. Žino, kad tai yra aukštas pastatas šalia minėto prekybos centro „Europa“. A. L. jį pasitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje už šio prekybos centro. Jis ten vyko vienas. Kontoroje bendravo su pačiu A. L.. Kontoroje dar buvo kažkokių merginų, tačiau su jomis jis nebendravo. Šio susitikimo metu A. L. peržiūrėjo jo pateiktus bendrovės UAB „Tinkosta“ dokumentus. Po to su A. L. susitarė, kad jis perleis jam bendrovės UAB „Tinkosta“ akcijas. Jie susitarė, kad akcijų perleidimo kaina bus 10000 Lt. Dalį šios kainos, gavo, antrojo susitikimo metu, kuomet jam A. L. sumokėjo 2000 Lt. Jis šiuos pinigus sumokėjo asmeniškai, jam grynais. A. L. buvo kažkokios įmonės direktorius. Ar A. L. su juo tarėsi asmeniškai, ar kaip kažkokios bendrovės atstovas - nežino. Jis neatsimena, ar A. L. sumokant jam 2000 Lt, buvo surašyti kokie nors atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai. A. L. jam aiškino, kad įsigijęs bendrovės akcijas, jis išsireikalaus iš atsakingų asmenų skolas. Apie tai, kad įsigijęs akcijas jis vykdytų kokią nors bendrovės ūkinę veiklą, jis nekalbėjo. Taip pat su A. L., antrojo susitikimo, kuris vyko jo kontoroje metu, susitarė, kad jis privalės A. L. pateikti visus bendrovės dokumentus, taip pat ir buhalterinius dokumentus. Sutarė, kad dokumentai turi būti sutvarkyti, susisteminti, susiūti su parengtais dokumentų apyrašais sudėti į segtuvus. Dokumentus sutvarkė jis, o ne buhalterė. Kadangi tuo metu buhalterė jau buvo atleista iš darbo, jos sutartis buvo nutraukta. Dokumentus jis sutvarkė ir jam perdavė vėliau, jau 2010 m. rugpjūčio mėnesį, kadangi jų tvarkymas užtruko ilgesį laikotarpį. Kuomet jis buvo A. L. kontoroje, 2010-05-25 ten buvusios merginos pateikė akcijų perleidimo sutarties projektą. Jis pasirašė akcijų perleidimo sutartį. Taip pat šią sutartį jo akivaizdoje pasirašė ir pats A. L.. Tuo metu 2010-05-25 jokių bendrovės dokumentų, balansų ir kitų, jis A. L. neperdavė. Daugiau 2010-05-25 jokių dokumentų jie nepasirašė, ir niekur iš jo kontoros nėjo. A. L. jo prašė, kad jis greičiau perduotų bendrovės dokumentus. Turto tuo metu bendrovėje nebuvo. Minėtą automobilį buvo perdavęs bankui, kadangi bendrovė negalėjo laiku mokėti lizingo įmokų. Tačiau, kaip ir minėjo, jis visus bendrovės UAB „Tinkosta“ buhalterinius dokumentus A. L. perdavė, tik 2010-08-30. Tuo metu, tai yra 2010-08-30 jis vienas atvyko savo automobiliu prie „Europos“ prekybos centro. Atvežė visus bendrovės dokumentus: buvo 60 segtuvų, tai yra buvo didžiulė segtuvų krūva. Jis buvo pats paruošęs bylų (dokumentų) priėmimo - perdavimo aktus. Aktai buvo du, kadangi viename akte buvo išvardinti segtuvai su buhalterinėmis bylomis, o kitame - akte išvardinti perduodami kiti bendrovės dokumentai. A. L. peržiūrėjo ir perskaičiavo jo pateiktus dokumentų segtuvus, ir visus dokumentus ir bendrovės UAB „Tinkosta“ antspaudą perdėjo į jo automobilį. Atsimena tik tai, kad jo automobilis buvo sidabrinės spalvos, gamintojo ar automobilio modelio - neatsimena. A. L. perdavė jam 2010-07-27 jo - kaip vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo jis buvo atleistas iš bendrovės UAB „Tinkosta“ direktoriaus pareigų. Perdavęs dokumentus, jis su A. L. išsiskyrė, ir daugiau jo niekada nematė. Vėliau, maždaug prieš pusantro mėnesio jis susitiko su UAB „Tinkosta“ bankroto administratoriaus atstovu. Pastarasis jo klausė, ar jis neturi kokių nors dokumentų, klausė, kuo jis galėtų pagrįsti grynųjų pinigų nuėmimo iš bendrovės UAB „Tinkosta“ banko sąskaitų operacijas vykusias 2008 ir 2009 metais. Jis tik tuo metu suprato, kad bankroto administratorius neturi bendrovės UAB „Tinkosta“ dokumentų. Kaip ir minėjo, visus bendrovės dokumentus perdavė A. L.. Jų neturi nuo 2010-08-30. Jis bankroto administratoriui paaiškino, kad pinigus jis nuėminėjo tam, kad atsiskaityti už bendrovės perkamas medžiagas, atsiskaityti su bendrovės darbuotojais. Iš užsakovų bendrovė daugiausia gaudavo pinigus per banko sąskaitas, o su tiekėjais ir darbuotojais bendrovė atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jo darbo užmokestis, kaip direktoriaus, buvo skirtingas, pradžioje veiklos sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau vėliau jis kilo. Jis gaudavau ir 4000 Lt ir 5000 Lt darbo užmokestį. Darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kuris skyrėsi įvairiais laikotarpiais, ir sudarė nuo 1000 iki 2500 Lt. Taip pat darbuotojams buvo mokai dienpinigiai sudarantys apie 300 Lt per mėnesį. Tuo metu, kai sprendė dėl akcijų perleidimo 2010-05-25 bendrovės skolos mokesčių inspekcijai ir SODRAI vėlavo 3 ar 4 mėnesius. Jis nemastė apie tai, kad vadovaujamai bendrovei inicijuoti bankroto procedūrą, kadangi jam bendrovės padėtis neatrodė tokia sunki, iki 2010 pavasario, kuomet suprato, kad bendrovė negali įvykdyti savo mokestinių įsipareigojimų (b.l. 14-15).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo duomenimis (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 88-1-00276-14), liudytojas D. K. parodė, kad iš pateiktų jam asmenų nuotraukų ( Nr. 2 A. L.), asmens, kuriam jis perdavė dokumentus, tarp parodytų asmenų nėra. ( b.l. 16-17).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas D. K. pateikė 2010-07-27 UAB „Tinkosta“ vienintelio akcininko sprendimo kopiją. 2010-08-30 Bylų (dokumentų) perėmimo-perdavimo aktą, 2010-08-30 Bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo aktą.( b.l. 18, 22, 23-26)
VĮ „Registrų centras Vilniaus filialo“ pateikti duomenys dėl UAB „Tinkosta“. (b.l. 54-104)
Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. L., pagamino netikrą dokumentą, bei panaudojo žinomai netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamasis A. L. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nurodydamas, kad neturi jokios galimybės iš karto sumokėti baudą ( b.l. 168).
2014 m. spalio 29 d. kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117, 118).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis A. L. yra 29 metų amžiaus, nevedęs, turi pastovią gyv. vietą (b.l. 119), dirbantis (b.l. 122-123), teistas (b. l. 135-136), baustas administracine tvarka (b.l. 126-127, 128-134), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 125), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 124), Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 15 MGL (546,90 EUR) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. L. skirti 10 MGL (376,60 EUR) baudą.
Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.