Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-113/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
1-43-113/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentinas Janonis
Nukentėjusysis
V. M., J. M.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-113/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui,nukentėjusiesiems V. M. , J. M. ,gynėjams advokatams Romanui Lupeikai, Eugenijui Paročkai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-02-23 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams su turto už 200 Lt konfiskavimu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-05-30 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 6 metams, 2008-01-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 181 str. 2 d.;

S. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Latvijos Respublikoje, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 181 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. M. ir S. S. 2008-05-11, apie 17 val., Lazdininkų k., Kretingos rajone, V. M. automobilyje „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, A. M. , sėdėdamas V. M. už nugaros, smogdamas V. M. smūgį į sprandą, reikalavo pinigų. S. S. , apieškojęs V. M. dėvimo džinsinio švarko kišenes, pinigų nerado, nes V. M. pinigų su savimi neturėjo, todėl tęsdami nusikalstamą veiką, grįžę į I. J. namus ir pasikvietę į automobilį J. M. , nuvažiavę į tą pačią vietą, prie kaime esančios koplyčios, reikalavo pinigų.

A. M. , matant J. M. , rankomis ir kojomis smogė V. M. ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas, padarė jam kraujosruvą kairės akie obuolyje, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, poodines kraujosruvas veide, kairėje ausyje, muštines žaizdas veide, viršutinėje lūpoje, sukeldamas nukentėjusiajam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, pavartodami prieš V. M. fizinę, o prieš J. M. psichinę prievartą, A. M. ir S. S. iš J. M. turimos piniginės pagrobė 1500 litų, tuo V. M. ir J. M. padarydami 1400 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. M. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. kaltu prisipažino dėl turto prievartavimo, dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu kaltu neprisipažino ir apklaustas teisme parodė, kad 2008 metų gegužės mėnesį lankėsi pas S. S. Lazdininkų kaime. Eidami iš parduotuvės pro I. J. sodybą, pamatę kieme, pievelėje sėdinčius ir švenčiančius Sekmines I. J. bei jos svečius. Tarp jų buvo ir nukentėjusieji J. ir V. M. Jie prisijungę prie kompanijos, kalbėjosi. Jis matęs, kad V. M. buvo sumušta lūpa. Jis sakęs, kad jį sumušęs N., prašęs jį už tai sumušti, žadėjęs už tai sumokėti. Kada reikės sumušti N. ir kiek pinigų už tai mokės, V. M. nesakęs. V. M. su S. S. išvažiavę į parduotuvę nupirkti degtinės. Jiems sugrįžus, nutarę važiuoti prie kaime esančios koplyčios ir ten pasikalbėti. Klausęs V. M., kada sumokės už suteiktą paslaugą, t.y. už N. sumušimą. V. M. jį iškeikęs, pasakęs, kad pinigų nemokės, nes jų neturi. Jis dėl to supykęs ir smogęs V. M. į veidą. Jis su S. S. žinojo, kad J. ir V. M. turi pinigų, todėl nusprendę atsivežti J. M. Grįžę automobiliu prie I. J. sodybos ir pasikvietę į automobilį J. M. , nuvažiavo atgal ir sustoję toliau už koplyčios, nuošalioje vietoje. J. M. paklausus, kodėl jie čia atvažiavę, V. M. pasakęs, kad jis reikalaująs pinigų. Tada jis atidaręs automobilio dureles ir spyręs V. M. Iš J. M. pareikalavęs pinigų, tačiau ji pasakiusi, kad pinigų neturi. Tada jis ištempęs V. M. iš automobilio ir du kartus jam spyręs į kaklą. J. M. prašiusi nemušti vyro, pasakiusi, kad duos pinigų, klausė, kokią sumą duoti. Jis pareikalavęs 1000 lt. J. M. padavė jam pinigus. Jis paėmęs 900 lt, o S. S. davęs 500 lt. Pinigus išleidę Palangoje. Su S. S. nesitarę sumušti V. M. S. S. nieko nedaręs, jis prašęs nemušti V. M., tačiau jis pasakęs, kad vis tiek iš V. M. pinigus paims ir juos paėmė. N. jis nepažinojo ir nesiruošė jo mušti. Paėmę pinigus, susistabdę pakeleivingą automobilį sugrižo į Lazdininkų kaimą, o iš ten išvažiavo į Palangą, kur išleido pagrobtus pinigus.

Kaltinamasis S. S. , apklaustas teisme dėl pareikštų kaltinimų, kaltu prisipažino ir parodė, kad A. M. buvo pažįstamas su jo seserimi. A. M. 2008 metų gegužės mėnesį atvyko į Lazdininkus. Grįždami su A. M. iš parduotuvės, užsuko pas I. J. į kiemą, kur buvo susirinkę svečiai. Neprisimenąs, ar juos pakvietė I. J. , ar jie patys nutarė pbūti su svečiais. Jis buvęs blaivus, nes gėręs tik alų. Kiti gėrė degtinę. Ar V. M. veidas buvo sužalotas, neprisimenąs. Pabuvus apie valandą laiko, pasibaigė degtinė. Kažkas iš kompanijos pasiūlęs važiuoti į parduotuvę. Jis sėdėjęs šalia V. M., todėl abu nuvažiavę į parduotuvę, ten V. M. nupirko butelį degtinės. Grįžus V. M. padėjo butelį ant pievelės. Jis buvo grįžęs į namus, radęs ten A. M. Sesers namuose nebuvo. Tuo metu atvažiavo kitos sesers draugas, ir jis važiavęs į parduotuvę pirkti maisto. Važiuodami pamatė V. M. automobilį. Jis išlipęs ir pasilikęs prie V. M. automobilio. V. M. buvo sumuštas ir labai girtas. Jis pasakęs, kad jį sumušęs N. A. M. tuo metu buvo pas jo seserį. V. M. paprašęs pagalbos. Klausęs, ar jo draugas A. M. galėtų sumušti N. Jie nuvažiavę pas jį į namus. V. M. su A. M. dėl kažko tarėsi. Prie koplyčios buvo nuvažiavęs du kartus. Automobilyje buvo trise - jis, A. M. ir V. M. . A. M. barėsi su V. M. dėl kažkokių pinigų. V. M. prašęs grįžti prie I. J. namo ir paimti J. M. . Jie taip ir padarę. Atvažiavus atgal prie koplyčios, A. M. ginčijosi su J. ir V. M. dėl V. M. pažadėtų pinigų. Jis jokių pinigų iš V. M. nereikalavęs, nes buvo iš jo pasiskolinęs 500 lt, kuriuos žadėjęs grąžinti per mėnesį laiko. Prasidėjus ginčui, išlipęs iš automobilio, išėjęs į namus. Kol dar nebuvo J. M., jo draugas A. M. sudavė V. M. į sprandą. Jis pažinojo V. M. , todėl prašęs A. M. jo nemušti. Antrą kartą atvažiavus prie koplyčios, V. M. susimušė su A. M. , bet jis neleidęs A. M. mušti V. M. . Matęs, kaip A. M. sudavė smūgius V. M., jį spardė. Matė V. M. gulintį ant žemės šalia automobilio, tačiau sąmonės V. M. nebuvo praradęs. J. M. kažką padavė A. M., tačiau ką konkrečiai padavė, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davęs melagingus parodymus. Jis nebuvo susitaręs su A. M. apiplėšti V. M. , nesakęs A. M. , kad V. M. turi daug pinigų. Tai pasakęs pats V. M. dar esant I. J. kieme. Jis atlygino V. M. padarytą žalą, su juo susitaikė, ir V. M. jam atleido.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. M. paneigė kaltinamųjų parodymus ir parodė, kad 2008 metų gegužės 11 d. su žmona atvyko pas I. J. švęsti Sekmines. Visi sėdėjo kieme, pievelėje, gėrė alų ir degtinę. Vėliau atėjo S. S. su A. M. . Pritrūkus gėrimų, jis su S. S. nuvažiavo į parduotuvę. Ten jis nupirkęs butelį degtinės. Grįžus pas I. J. , A. M. nebuvo, kiek pabuvęs išėjęs ir S. S. . Maždaug po valandos atėjęs S. S., pasiūlęs nuvažiuoti prie koplyčios pasikalbėti. Jis sutikęs, ir abu nuvažiavę prie koplyčios. Automobilį vairavo S. S. . Prie koplyčios buvo A. M. . Jis įlipo į automobilį, paprašė pinigų. Reikalavęs duoti 500 lt. Jis nesupratęs, kodėl reikalaujama pinigų, atsisakęs jų duoti, todėl jį A. M. pradėjo mušti, smogė jam į sprandą. Jis sakęs, kad pinigų neduos ir jų neturi. Važiuodamas į parduotuvę jis turėjęs pinigų piniginėje apie 3000 lt. Kada padavęs piniginę žmonai, negali pasakyti, tačiau manąs, kad tai padaręs grįžęs iš parduotuvės. Po patirto smūgio S. S. apieškojo jo kišenes, tačiau pinigų neradęs, nes jis tuo metu nei piniginės, nei atskirai pinigų neturėjo. S. S. pasiūlęs grįžti pas I. J. ir paimti J. M. . Jis nepamena, kas pakvietė į automobilį. Sugrįžus prie koplyčios, atsipeikėjęs pamatęs žmoną, sakęs jai, kad neduotų kaltinamiesiems pinigų. Tada A. M. ištraukė jį iš automobilio ir gulintį spardė. Spardė į galvą.. S. S. jo nemušė, sėdėjo automobilyje. Žmona klausė, kiek reikia sumokėti, kad nutrauktų smurtą. Ji rankoje laikė piniginę. Kaip iš žmonos atėmė pinigus, jis nematęs. Neužilgo atvažiavo baltos spalvos automobilis ir A. M. su S. S. įsėdę į jį išvažiavo. Žmona pasakiusi, kad A. M. iš jo piniginės paėmė 1400 lt. Jis su žmona nuvažiavo pas žmonos pusseserę K., ten ir nakvojo. Jai papasakojo, kad buvo sumuštas ir pagrobti pinigai. Į policiją kreipėsi kitą dieną, nes buvo neblaivus, žmona taip pat buvo neblaivi. Jis jokios pagalbos nei S. S. nei A. M. neprašęs, nes įvykio dieną jo niekas nebuvo sumušęs. S. S. jis pinigų neskolino, jis to ir neprašė. Vėliau S. S. jo atsiprašė, atlygino žalą. A. M. po įvykio daugiau nematęs. Jis atleidžia S. S. ir A. M. .

Nukentėjusioji J. M., apklausta teisme, patvirtino V. M. parodymus. Ji parodė, kad pas I. J. atvyko švęsti Sekminių. Alkoholinius gėrimus gėrę kieme sėdėdami pievelėje. Pinigai buvo pas vyrą, o kai jis grįžo iš parduotuvės, piniginę ji paėmusi. Kada sugrįžęs pas I. J. iš automobilio ją pašaukė S. S. , ji pagalvojusi, kad važiuojama namo, nes mačiusi, kad automobilyje, keleivio sėdynėje, sėdi vyras, todėl ji nieko negalvodama įsėdo į automobilį. Atvažiavus netoli koplyčios, automobilis sustojo. A. M. pareikalavo pinigų, ištraukė vyrą iš automobilio, pradėjo spardyti reikalaudamas atiduoti pinigus.Vyras šaukęs, kad pinigų neduotų. Ji iš karto nesupratusi situacijos. Ji nemačiusi, ar vyrą mušęs S. S. . Ji turėjo vyro piniginę ir ištraukusi 500 lt kupiūrą laikiusi rankoje. Ji maniusi, kad jei neduos pinigų, tai A. M. užmuš jos vyrą. Iš viso iš jos paėmė 1400 lt - dvi kupiūras po 500 lt ir dvi 200 lt kupiūras. Ji buvo labai išsigandusi, todėl nepamena, kuris iš kaltinamųjų paėmė pinigus. A. M. daugiau vyro nebemušė. Tuo metu privažiavo baltos spalvos automobilis ir A. M. su S. S. juo išvažiavo. Sėsdami į atvažiavusį automobilį, pasakė, kad nesikreiptų į policiją, nes gali kiti problemų, priminė, kad yra vaikai. Ji dėl to bijojusi, 3 dienas neleidusi vaikams eiti į mokyklą. Išvažiavus kaltinamiesiems, vyras gulėjo ant žemės, jos padedamas atsigavo negreitai. Su vyru nuvažiavo pas netoli gyvenusią giminaitę, ten nakvojo. Policijai apie įvykį pranešė kitą dieną. Įvykio dieną niekas, išskyrus A. M. , jos vyro nemušė, ir jokia pagalba ar paslauga nebuvo reikalinga. Padaryta turtinė žala jai atlyginta. Dar 600 lt jai davusi S. S. sesuo J. V. . Ji su vyrų kaltinamiesiems pretenzijų nereiškia, jiems atleidžia.

Apklausti teisme liudytojai I. J. ir G. N. patvirtino kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes apie J. ir V. M. dalyvavimą švenčiant Sekmines I. J. kieme. Kitų įvykio aplinkybių jie nežino, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, kad pas I. J. V. M. atvyko sužalotas.

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais apie apiplėšimo aplinkybes, specialisto išvada, kitais įrodymais. Įrodymai gauti teisėtais būdais, dėl jų objektyvumo abejonių nekyla. Nors įvykio metu nukentėjusysis V. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (šios aplinkybės neneigia ir pats nukentėjusysis), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl apsvaigimo jis būtų nesuvokęs reikšmingų bylai aplinkybių. Duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir akistatų su S. S. metu, nukentėjusieji vienodai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes.

Kaltinamasis S. S. dėl pareikštų kaltinimų ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme davė prieštaringus parodymus. Teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu davęs melagingus parodymus, apklausiamas teisme, S. S. negalėjo paaiškinti, kurie jo parodymai yra teisingi ir kuriais teismas turėtų remtis. Kaltinamasis A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažindamas iš dalies, akcentuoja, kad jo veiksmai atitinka turto prievartavimą, nes V. M. nesutiko mokėti pažadėtų pinigų už N. sumušimą, o plėšimo veiksmų neatliko.

Visuma byloje surinktų duomenų leidžia teigti, kad įvykio dieną kaltinamieji S. S. ir A. M. veikė bendrai, turėdami tikslą pagrobti V. M. turtą - pinigus. Nukentėjusysis V. M. neigia kaltinamojo A. M. nurodytas aplinkybes, jog jis prašęs A. M. sumušti N., žadėdamas už tai sumokėti. Byloje taip pat paneigtas A. M. teiginys, kad pas I. J. nukentėjusysis V. M. atvyko sumuštas. Šios aplinkybės apklausiamas teisme nepatvirtino ir kaltinamasis S. S. , teigdamas, kad jis neatkreipė dėmesio, ar matėsi, jog V. M. buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. nurodė V. M. sumušimo aplinkybes visiškai skirtingai, negu kaltinamasis A. M. , t. y. teigdamas, kad sumuštą V. M. pamatęs po to, kai grįžo iš parduotuvės, kur kartu su V. M. pirko degtinę. Teismas neturi pagrindo remtis tokiais S. S. duotais parodymais, nes juos paneigia kiti bylos duomenys, be to, pats S. S. teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis S. S. , atvažiavęs su V. M. į parduotuvę, kur V. M. pirko degtinę, matė, jog V. M. turi nemažą pinigų sumą. Iš S. S. parodymų matyti, kad grįžus iš parduotuvės A. M. kieme nebuvo, kad vėl susitiko su juo grįžęs į namus. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad grįžęs į namus S. S. papasakojo apie tai, jog V. M. turi daug pinigų, kad tuomet kaltinamieji ir susitarė juos iš V. M. pagrobti. Tai patvirtina tolimesni kaltinamųjų veiksmai, nes pas I. J. sugrįžęs tik vienas S. S. , kuris neblaivų V. M. nusivežė pasikalbėti prie koplyčios. Ten jų laukęs A. M. , kuris įlipęs į automobilį, reikalaudamas pinigų, pavartojo prieš V. M. smurtą.

Bylos duomenys patvirtina, kad fizinio smurto kaltinamasis S. S. prieš V. M. nevartojo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. M. parodymais, kad po A. M. suduoto smūgio S. S. automobilyje, sėdėdamas šalia V. M. , tikrino jo kišenes ieškodamas pinigų, t. y. atliko veiksmus, įgyvendindamas abiejų kaltinamųjų iš anksto numatytą tyčią pagrobti V. M. pinigus. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji, neradę V. M. kišenėse pinigų bei padarę išvadą, kad V. M. piniginę su pinigais yra paėmusi J. M., vykdydami savo tyčią pagrobti pinigus, į nusikaltimo padarymo vietą - prie koplyčios - atsivežė V. M. sutuoktinę J. M. . Fizinio smurto vartojimas prieš V. M. jo žmonos akivaizdoje vertintinas ne kitaip, kaip psichinio smurto vartojimas prieš J. M. , kuri, bijodama pačių sunkiausių pasekmių, matydama iš automobilio išmestą ir spardomą savo sutuoktinį, sutiko atiduoti dalį (1400 lt) turėtų bendrų šeimos pinigų. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad turtą nukentėjusioji perdavė ne savo valia, nes pinigus nukentėjusioji atidavė kaltinamiesiems dėl to, kad buvo išsigandusi, bijodama, kad kaltinamasis A. M. , spardydamas gulintį ir nesipriešinantį jos sutuoktinį, gali nužudyti. Toks nukentėjusiosios manymas neapsiribojo vien tik nukentėjusiosios subjektyviu įsivaizdavimu, bet ir objektyviomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji J. M. matė ir suprato, kad vieta, kur nukentėjusiuosius atsivežė kaltinamieji, buvo nesaugi, tolokai nuo gyvenvietės, kur nesimatė pėsčiųjų ar važiuojančių transporto priemonių. Akivaizdu, kad nukentėjusioji J. M. , atsižvelgdama į tai, kad jos sumuštas sutuoktinis negali pasipriešinti, suprato jog jėgų pusiausvyra buvo ne nukentėjusiųjų naudai. Reikalavimas atiduoti pinigus minėtomis aplinkybėmis kartu reiškė, kad nukentėjusioji buvo paveikta psichinės prievartos, todėl jos valia saugoti savo nuosavybę buvo palaužta, bijodama sunkiausių pasekmių, ji buvo priversta atiduoti turtą kaltininkams.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Kaip jau nuosprendyje minėta, fizinio smurto pavartojimo faktą be nukentėjusiųjų ir pačių kaltinamųjų patvirtina ir specialisto išvada Nr. G977/08(03) (b.l. 6, t.1). Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto pavartojimas. Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, atskirai imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad prieš V. M. fizinį smurtą pavartojo kaltinamasis A. M., nukentėjusiųjų turtą paėmė A. M., o S. S., būdamas šalia, tikrindamas V. M. kišenes, ieškodamas pinigų ir matydamas bei suprasdamas, kad A. M., įgyvendindamas vieningą tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, vartoja fizinį smurtą prieš V. M. , šiems veiksmams pritarė, t. y. abu kaltinamieji, veikdami bendrai, pilnai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje aprašytą plėšimo sudėtį. Pagrobtą turtą - pinigus -kaltinamieji pasidalino. Taigi A. M. pilnai realizavo nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, o S. S. juos realizavo iš dalies, t. y. abu kaltinamieji atliko svetimo turto plėšimo veiksmus. Prokuroro prašymas kaltinamųjų veiksmus iš BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir BK 181 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. kaip baigtą tęstinį nusikaltimą yra pagrįstas. Kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip baigtas plėšimas pagal LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamieji buvo kaltinami ir pagal BK 181 str. 2 d. dėl turto prievartavimo pavartojant prieš V. M. fizinę prievartą.

BK 181 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija nustato, jog tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos vienas iš kvalifikuojančių požymių yra fizinio smurto panaudojimas.

Byloje nustatytos faktines aplinkybes neleidžia teigti, kad kaltinamieji A. M. ir S. S., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, vertė nukentėjusįjį V. M. ir J. M. perduoti turtą.

Vertimas perduoti turtą yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Būtinasis turto prievartavimo požymis yra psichinės prievartos panaudojimas. Byloje nesurinkta duomenų apie turtinio pobūdžio reikalavimą. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta aplinkybė, kad V. M. prašė kaltinamųjų sumušti N., kad už tai V. M. pažadėjo sumokėti pinigus. Šią kaltinamųjų nurodytą aplinkybę nukentėjusysis V. M. kategoriškai paneigė, jos nepatvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Nesant turto prievartavimo sudėties požymių, kaltinamieji S. S. ir A. M. pagal BK 181 str. 2 d. išteisintini.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamieji padarė apysunkį nusikaltimą. Byloje nenustatyta kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. M. nusikalto esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Esant nusikaltimų recidyvui bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, A. M. skirtina laivės atėmimo bausmė, artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamasis S. S. anksčiau yra nusikaltęs, teistumas yra išnykęs. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamajam S. S. pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., teismas atsižvegia į mažesnį jo aktyvumą šio nusikaltimo padaryme. Jam skirtina mažesnė bausmė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str.., 303 str., 304 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 06 16 iki 2009 01 27. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 01 27.

Kardomąją priemonę - suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 06 16 iki 2009 01 27. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 01 27.

Kardomąją priemonę - suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. M. ir S. S. pagal BK 181 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Valentinas Janonis