Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį patenkinti ir parodė, kad atsakovas šeima nesirūpino, dirbdavo iki pirmos algos, po to gerdavo, pradėjo vogti, sėdo į kalėjimą. Nuo to laiko ji gyvena viena. Kartu negyvena nuo 1985 m. Atsakovo tėvai mirė, jo brolis apie atsakovą nieko nežino. Šeima iširo dėl atsakovo gyvenimo būdo, dėl gėrimo.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2011-01-08 viešo paskelbimo būdu (b.l. 25,26), tačiau atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad santuoka faktiškai neegzistuoja, gyvenimas kartu truko apie 8 mėnesius, atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, ne kartą buvo teistas.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta J. ir J., nes buvo jų kaimynė gyvenant Vilniaus g. Kartu jie gyveno 8-9 mėnesius. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis gėrė, vagiliavo, mušdavo žmoną. J. su vaikais iš pirmos santuokos tekdavo bėgti iš namų. Bendrų vaikų jie neturėjo.

Liudytojas R. J. parodė, kad pažįsta J. ir J., nes gyveno kaimynystėje. Kartu jie gyveno 2-3 metus. J. buvo tvarkinga moteriškė, o J. nebuvo geras žmogus, dažnai būdavo girtas, namuose būdavo barniai. J. buvo ne kartą teistas, todėl santuoka iširo dėl jo kaltės. Paskutinį kartą J. matė prieš 5 metus prie stoties, prašė išmaldos, valkatavo. Tuo metu jie kartu jau negyveno.

Ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog šalys susituokė 1982-11-26, įrašo Nr. 4167 (santuokos liudijimo originalas prijungtas prie bylos). VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2010-10-07 (Nr. (3.7.2)S-1940979) ir 2010-05-10 (Nr. (3.7.2)S-1568334) raštai patvirtina, kad šalys neturi nekilnojamojo turto (b.l. 7,8). VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2010-10-08 raštai Nr. (1.5)-S4-1446 ir (1.5)-S4-1448 patvirtina, kad šalys neturi registruotų transporto priemonių (b.l.9,10).

Ieškovė prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kaip kiekviena prezumpcija, taip ir įtvirtintos CK 3.60 straipsnyje gali būti nuginčijamos. Sutuoktinis, kurio kaltė preziumuojama, turi įrodyti, kad santuoka iširo ne dėl šioje normoje nurodytų, bet dėl kitų priežasčių.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės bei liudytojų J. B. ir R. J. paaiškinimais nustatyta, kad santuoka tarp J. J. ir V. J. yra faktiškai iširusi dėl atsakovo V. J. kaltės: teismas nustatė, kad V. J. paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Be to nustatyta, kad atsakovui gyvenant kartu ieškove, jis vartojo alkoholį, dėl ko šeimoje kildavo barniai, jis neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Tuo atsakovas nesilaikė pareigos remti sutuoktinį, t.y. gerbti, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kitos sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės bei liudytojų paaiškinimais, be to byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus motyvus dėl atsakovo kaltės. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, laiko neginčijamai nustatytu, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl atsakovo kaltės.

Byloje nekilo ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina J. pavardė.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, apie kurias pateikti įrodymai, o valstybei žyminis mokestis ir 9,22 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 282 str., 293 str.1 d. 3 p., 259, 260, 268, 270, 385 str.

nusprendž i a:

Ieškinį patenkinti.

Ieškovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1982-11-26 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1467, nutraukti dėl atsakovo V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokoje buvusias pavardes – J. ir J.

Priteisti iš atsakovo V. J. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai – 935,01 Lt (devynis šimtus trisdešimt penkis litus 01 ct) už advokatės atstovavimą, procesinių dokumentų rengimą, pažymas bei skelbimus dienraščiuose, valstybės naudai – 135,00 Lt. (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 9,22 Lt (devynis litus 22 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų . Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.