- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-250-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39119-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „WoodEco“
- Ieškovas
- UAB „Nikira“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „WoodEco“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nikira“ ieškinį atsakovui UAB „WoodEco“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 551,20 Lt skolos, 9,5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2013-05-20 pasirašė krovinio pervežimo užsakymą – sutartį, pagal kurią jis turėjo atlikti sutartyje numatytus darbus. Pagal susitarimą 2013-05-31 krovinys buvo pristatytas į iškrovimo vietą, atsakovui išrašyta PVM sąskaita – faktūra 3 551,20 Lt sumai, tačiau atsakovas iki šiol neįvykdė pareigos atsiskaityti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 3 551,20 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartį – pavėlavo pristatyti krovinį, dėl ko jis buvo priverstas taikyti nuolaidas savo klientui. Nurodė, kad klientui atsisakius paslaugų, jis negavo 2 722,53 Lt pajamų, o iš viso patyrė 3 551,20 Lt nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 3 551, 20 Lt skolą, 9,5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 13,51 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2013-05-20 šalys pasirašė krovinio pervežimo užsakymą – sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti sutartyje numatytus darbus; 2013-05-24 atsakovas elektroniniu laišku patvirtino krovinio pristatymo datą – 2013-06-01. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas prieštaravo dėl šios krovinio pristatymo klientui datos. Nurodė, jog tai, kad 2013-05-29 atsakovas pateikė krovinį pervežimui, patvirtina 2013-05-29 krovinio važtaraštis Nr. WOO. Nurodė, jog 2013-05-30 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00000186 3 551,20 Lt sumai. Pagal sutartį atsakovas už transporto paslaugas privalėjo atsiskaityti krovinio iškrovimo dieną. Dėl neatsiskaitymo ieškovas 2013-06-07, 2013-06-10 pateikė atsakovui pretenzijas, kuriomis pareikalavo atsakovą apmokėti suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas 2013-06-13 pateikė ieškovui savo pretenziją, kurioje teigė, kad ieškovas netinkamai suteikė paslaugas ir paprašė suteikti nuolaidą nuo sutartimi sutarto užmokesčio; 2013-11-11 atsakovas pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti 5 200 Lt nuostolius dėl netinkamo šios sutarties vykdymo. Teismas sprendė, jog atsakovo į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. WOO-BE000003, išrašyta 2013-05-03, kurioje nurodyta, kad atsakovas pirkėjui M GOORMANS CORNEEL už parduotas lapuočių malkas 12 015,75 Lt sumai pritaikė 828,67 Lt nuolaidą bei AB „Swedbank“ atsakovo sąskaitos išrašas nuo 2013-05-22 iki 2013-06-12, neįrodo, kad atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė žalą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas suteikė klientui nuolaidą žymiai vėliau, nei ieškovas pagal sutartį nuvežė krovinį atsakovo klientui. Tuo tarpu banko išrašas neįrodo apie kokią nors ieškovo padarytą žalą atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktos elektroninio susirašinėjimo su jų verslo partneriais kopijos anglų kalba yra neišverstos į valstybinę kalbą, todėl šie įrodymai nėra vertintini.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą; priimti elektroninių laiškų vertimo į lietuvių kalbą egzempliorius. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino dalies į bylą pateiktų įrodymų. Teismas vertindamas elektroninius laiškus, pateiktus užsienio kalba, anot apelianto, turėjo įpareigoti jį pateikti papildomus įrodymus, atitinkančius CPK 113 str. reikalavimus. Minėtuose įrodymuose pateikta informacija leidžia patvirtinti, kad jis ne savo valia pakeitė krovinio pristatymo datą. Šie laiškai įrodo, kad jis buvo saistomas susitarimų su krovinio gavėju: jo savavališkas krovinio pristatymo datos pakeitimas būtų lėmęs pareigų krovinio gavėjui pažeidimą, kartu ir galimų nuostolių atsiradimą.
Atsiliepimas
2. Nei ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį ieškovas neginčijo faktinių aplinkybių, kad nauja krovinio pristatymo data buvo paskirta paties ieškovo, o ne jo (atsakovo) iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas netyrė krovinio pristatymo datos pakeitimo aplinkybių ir priežasčių. Teismas rėmėsi tik 2013-05-24 elektroniniu laišku, kuriuo jis (atsakovas) sutiko su ieškovo pasiūlyta nauja krovinio pristatymo data, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kiti vežėjai negalėjo jam greičiau pristatyti krovinio nei ieškovas; jis siekė operatyvaus, mažiau darbo laiko sąnaudų ir papildomų išlaidų reikalaujančio sprendimo, t.y. tuo atveju, jeigu nebūtų sutikęs su ieškovo pasiūlymu dėl datos pakeitimo, krovinys iš viso nebūtų buvęs pristatytas ir jis būtų patyręs dar didesnius nuostolius. Jo (atsakovo) sutikimas su nauja ieškovo pasiūlyta krovinio pristatymo data, kai dėl pastarojo kaltės krovinys pirmą kartą nebuvo pristatytas iki sutartyje nustatyto termino, savaime nepašalina ieškovo sutartinės atsakomybės, kurios nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė;
3. Teismas netinkamai aiškino sąskaitos, kaip jo patirtų nuostolių, įrodymo pagrindą. Jo verslo praktikoje sąskaitos – faktūros išrašomos po prekių užsakymo, o klientui apmokėjus dalį sąskaitos yra organizuojamas krovinio pristatymas klientui. Dėl ieškovo netinkamai įvykdytos sutarties jis pakoregavo 2013-05-03 klientui išrašytą sąskaitą pritaikydamas nuolaidą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuolaida klientui buvo pritaikyta dar prieš ieškovo paslaugų atlikimą. Šias aplinkybes pagrindžia teismo neįvertinti į užsienio kalbą pateikti elektroniniai laiškai krovinio gavėjui.
Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovas turėjo visas galimybes kartu su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, todėl apelianto teikiami papildomi įrodymai neturėtų būti priimti. Teigia, jog atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo ir tiksliai neįvardina nei vienos teisės normos taikymo klaidos, kurią būtų padaręs pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos elektroninių laiškų vertimo į lietuvių kalbą kopijas. Nurodo, jog šie dokumentai į bylą buvo pateikti kartu su priešieškiniu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo pašalinti pateiktų dokumentų trūkumų, kad jie atitiktų CPK 113 str. nustatytus kalbos reikalavimus. Dėl to apelianto prašo prijungti prie bylos ir vertinti kartu su vertimais į lietuvių kalbą pateikus elektroninius laiškus, kurie patvirtina, jog apelianto savavališkas krovinio pristatymo datos pakeitimas būtų lėmęs pareigų krovinio gavėjui pažeidimą, kartu ir galimų nuostolių atsiradimą.
Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino atsakovo į bylą pateiktų įrodymų trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2014-01-20 pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį, kuriame nurodė aplinkybes, jog dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo klientas, kuriam ieškovas gabeno krovinį, atsisakė tolimesnio bendradarbiavimo (b.l.32-35); pateikė elektroninį susirašinėjimą anglų kalba su klientu, kuriuo grindė minėtas aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2014-01-21 rezoliucija atsakovo priešieškinys kartu su pateiktais įrodymais buvo priimtas (b.l.32). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsisakęs vertinti atsakovo pateiktą elektroninį susirašinėjimą, kadangi ši informacija buvo pateikta anglų kalba, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šiuos atsakovo įrodymus priėmė, tuo tarpu nustatęs, jog pateikti dokumentai neatitinka CPK 113 str. nustatyto kalbos reikalavimo, atsisakė juos vertinti, nesuteikęs atsakovui teisės pašalinti minėtą dokumentų trūkumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas tenkina apelianto prašymą ir prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus apelianto elektroninio susirašinėjimo su klientu vertimus į lietuvių kalbą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Bylos medžiaga nustatyta, kad Krovinio pervežimo užsakymu – sutartimi Nr.20130520-2 (toliau – Sutartis), ieškovas įsipareigojo suteikti krovinio pervežimo paslaugas pristatant krovinį iš Lietuvos į Belgiją; Sutartyje nurodyta pasikrovimo data – 2013-05-22/23/24, pristatymo data – 2013-05-25. Kaip matyti iš Krovinio važtaraščio Nr.WOO, krovinys buvo pakrautas 2013-05-29, pristatytas į iškrovimo vietą – 2013-06-01 (b.l.7). Apeliantas teigia, jog dėl to, kad krovinys klientui nebuvo pristatytas Sutartyje nustatytu terminu, jis patyrė nuostolių, kurių atlyginimo reikalavo pareikštu priešieškiniu byloje. Nurodo, kad naujos krovinio pakrovimo ir iškrovimo datos buvo nustatytos ieškovo, o ne jo iniciatyva; teismas neįvertino to, jog jis (apeliantas) neturėjo galimybės nesutikti su nurodytų datų pakeitimu, kadangi kiti vežėjai negalėjo pasiūlyti greitesnio krovinio pristatymo nei ieškovo pasiūlyta data – 2013-06-01; taip pat teismas neatsižvelgė, jog minėtu sutikimu dėl datos pakeitimo jis siekė operatyvaus, mažiau darbo laiko sąnaudų ir papildomų išlaidų reikalaujančio sprendimo. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog sutiko su ieškovo pasiūlymu, kad pastarasis krovinį į Belgiją pristatys 2013-06-01, t.y. kitu nei Sutartyje nustatytu terminu. Į bylą ieškovo pateiktas 2013-05-24 atsakovo elektroninis laiškas, kuriame atsakovas išreiškė sutikimą, kad krovinys būtų nuvežtas į Belgiją 2013-06-01 (b.l.6) patvirtina, kad ginčo šalys pakeitė Sutarties turinį dėl krovinio pristatymo laiko, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovas netinkamai įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybės dėl to, kas pasiūlė krovinio pristatymo datos pakeitimą bei tai, kad kiti vežėjai nesutiko krovinio pristatyti greičiau nei ieškovas, sprendžiant dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo tinkamumo neturi reikšmės, tuo tarpu apeliantas šiuo atveju turėjo ir galėjo suprasti tokio savo sutikimo teisines pasekmes.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai PVM sąskaita – faktūra Nr.WOO-BE000003, išrašyta 2013-05-03, kurioje nurodyta, kad atsakovas pirkėjui M GOORMANS CORNEEL už parduotas lapuočių malkas 12 015,75 Lt sumai pritaikė 828,67 Lt nuolaidą (b. l. 38), bei atsakovo AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas nuo 2013-05-22 iki 2013-06-12, nepatvirtina, kad atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė žalą. Apeliantas teigia, jog savo verslo praktikoje sąskaitas – faktūras išrašo po prekių užsakymo, o klientui apmokėjus dalį sąskaitos – organizuojamas krovinio pristatymas, todėl ieškovui netinkamai įvykdžius sutartį, jis buvo priverstas pakoreguoti 2013-05-03 sąskaitą – faktūrą pritaikydamas nuolaidą. Teigia, jog su apeliaciniu skundu pateikti elektroninių laiškų vertinimai į lietuvių kalbą patvirtina, kad dėl ieškovo kaltės jis patyrė nuostolių, kadangi prarado klientą – krovinio gavėją. Iš apelianto pateikto elektroninio susirašinėjimo su klientu, kuriam ieškovas gabeno krovinį, matyti, kad dėl pavėluoto pristatyti krovinio apeliantas su klientu susitarė dėl 150 Eur nuolaidos už kiekvieną medienos paletę (b.l.101), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nesudaro galimybės apeliantui iš ieškovo reikalauti atitinkamų nuostolių padengimo, kadangi ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį. Pažymėtina, jog klientui išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr.WOO-BE000003, patvirtina, jog apeliantui apie tai, kad reikės transportuoti krovinį klientui, buvo žinoma dar 2013-05-03; klientas 2013-05-17 elektroniniame laiške nurodė, jog 2013-05-21 apmokės dalį sąskaitos ir nurodė, jog tikisi, kad krovinys jam bus pristatytas 2013-05-25; apeliantas 2013-05-21 elektroniniu laišku patvirtino, kad krovinys bus pristatytas 2013-05-25 (b.l.86), tuo tarpu organizuoti krovinio pervežimą ėmėsi tik 2013-05-20. Be to, apeliantas, žinodamas apie prisiimtą įsipareigojimą klientui 2013-05-25 pristatyti krovinį, 2013-05-24 davė sutikimą ieškovui krovinį pristatyti kitu nei Sutartyje nustatytu terminu. Toks apelianto elgesys nelaikytinas sąžiningu jo kliento atžvilgiu, tuo tarpu nurodytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nuostolius dėl patirtos nuolaidos klientui pritaikymo apeliantas patyrė dėl savo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad pateiktas elektroninis susirašinėjimas nepatvirtina, jog apeliantas galutinai nutraukė bendradarbiavimą su klientu, todėl atmesti apelianto argumentai dėl negauto pelno.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.