- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2-7654-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00325-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Z. P.
- Advokatai
- Jevgenija Dubrovskaja
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Z. P. dėl santuokos dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovės kaltės, 2) pakeisti atsakovės pavardę į ikisantuokinę - Motiejūnienė, 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Jis nurodė, kad 2010 metais už labai sunkų nusikaltimą buvo nuteistas 17 metų laisvės atėmimui. Atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose susipažino su atsakove, pradėjo draugauti, o vėliau pataisos namuose (duomenys neskelbtini) susituokė. Po santuokos sudarymo atsakovė aplankė jį pataisos namuose 4 kartus, po to jų ryšys nutrūko. Atsakovė daugiau negu 2 metus nesidomi jo gyvenimu ir pas jį į pasimatymus neatvažiuoja, į skambučius neatsiliepia. Atsakovė galimai buvo išvažiavusi dirbti į Angliją. Jokių tikslių duomenų apie jos gyvenimą bei dabartinę buvimo vietą jis neturi. Mano, kad sudarant santuoką, atsakovė neturėjo tikslo sukurti šeimą ir prisiimti sutuoktinės pareigas bei jas vykdyti, o siekė tik pakeisti pavardę. Jų šeima yra faktiškai iširusi, jie nebepalaiko jokių ryšių. Jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji daugiau negu 2 metus visiškai nesirūpina šeima. Bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, autotransporto priemonių, bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir kreditorių neturi, jis asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
Atsakovei Z. P. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2019 m. rugsėjo 24 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl sutuoktinio kaltės.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).
Ieškovas prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės pagrindine priežastimi nurodė atsakovo išvykimą į užsienį ir nesirūpinimą šeima daugiau kaip dvejus metus. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susipažino Vilniaus pataisos namuose, kuriuose ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Po santuokos sudarymo atsakovė ieškovą pataisos namuose aplankė 4 kartus, o po to nustojo su juo bendrauti. Atsakovės ieškovo pataisos namuose nelanko, su juo nebendrauja, jos buvimo vieta nėra žinoma, ji galimai yra išvykusi į užsienį. Pažymėtina, kad atsakovės buvimo vietos teismui nustatyti taip pat nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė esmines sutuoktinių tarpusavio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje, t. y. būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsakovei pažeidus savo kaip sutuoktinės pareigas, palikus šeimą ir nesirūpinus ja daugiau kaip vienerius metus, teismas sprendžia, kad bylos šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
Nutraukus šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, ieškovo prašymu jam paliekama santuokinė pavardė – Pranskūnas, o atsakovei grąžinama ikisantuokinė pavardė – Motiejūnienė.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių įsipareigojimų neturi, bendrų vaikų taip pat neturi. Ieškovui priklausantis butas, esantis Vilniaus g. 24-41, Širvintos, įgytas 2005 metais, t.y. iki santuokos, todėl jis laikytinas jo asmenine nuosavybe ir nedalintinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-5662 matyti, kad A. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 207,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai iš atsakovės priteisiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2016 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3233), dėl atsakovės Z. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę Pranskūnas, o atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę Motiejūnienė.
Iš atsakovės Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 207,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.