Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje išnagrinejes Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2011-10-04 nutarties, kuria tenkintas pareiškejo A. Š. skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurores Dainoros Miliutes 2011-09-19 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje 2011- 08-25 buvo gautas LR Seimo nario A. Š. 2011-08-23 pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsni.

Pareiškejas nurode, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Etikos ir proceduru komisijos pirmininkas A. S. 2011-08-13 „(duomenys neskelbtini)" televizijos laidoje ir 2011-08-17 TV3 laidoje „(duomenys neskelbtini)" paskelbe tikroves neatitinkancia, garbe ir oruma žeminancia informacija apie ji - Seimo nari A. Š., kad jis iš parlamentinei veiklai skirtu lešu išleido 250,00 litu prabangiu vizitiniu korteliu gamybai. Ši informacija, pasak Pareiškejo, neatitinka tikroves, žemina jo asmeni ir pakerta pasitikejima juo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

Pareiškime tvirtinama, kad 2011-03-15 Šiauliu filharmonijoje vyko Šiauliu Didždvario ir J. J. gimnaziju-organizuota švente, skirta Frankofonijos dienu renginiams. Šios šventes organizatoriai kreipesi i Pareiškeja, kaip Seimo nari ir parlamentines frankofonijos grupes nari, del 250 litu finansines paramos suteikimo suvenyru graviravimui. Už šiuos šventei skirtus pinigus buvo apmoketos UAB „(duomenys neskelbtini)" paslaugos - tušinuku graviravimo ir maketavimo darbai pagal 2011-03-30 išrašyta saskaita-faktura Serija S003 Nr. (duomenys neskelbtini), paslaugu ir prekiu priemimo- perdavimo akta. Pareiškejas tvirtina, kad 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir proceduru komisijai jis pateike paaiškinima, kur buvo išleistos minetos lešos, taciau pateiktu dokumentu komisija nenagrinejo.

A. Š. teigimu, Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir proceduru komisijos pirmininkas A. S., žinodamas, kad vizitines korteles nebuvo spausdinamos, 2011-08-13 visuomenes informavimo priemonese paskleide tikroves neatitinkancia informacija, kad 250 litu mokesciu moketoju pinigu buvo išleista vizitiniu korteliu pagaminimui, nurodydamas vienos korteles kaina 5 litus, kai tuo tarpu rinkoje šimtas vienetu spalvotu vizitiniu korteliu kainuoja apie 30 litu, o nespalvotu - apie 20 litu. Seimo nario A. S. pasisakymai apie neegzistuojancias vizitines korteles, tariamai apmoketas už valstybes lešas, yra prasimanymas ir žemina A. Š., kaip Seimo nario, varda, pakerta visuomenes pasitikejima. Per visuomenes informavimo priemones paskelbta tikroves neatitinkanti informacija sulauke plataus atgarsio visuomeneje, nes interneto svetaineje Error! Hyperlink reference not valid. Irytas.lt/videonews/ patalpinus informacija, pavadinta „Parlamentaras A. Š. už vizitines korteles kloja astronomines sumas", pasipyle nepasitenkinima jo asmeniu reiškiantys komentarai. Ši informacija, pareiškejo isitikinimu, turi buti vertinama kaip formuojanti neigiama visuomenes nuomone.

Pareiškejas teigia, kad del A. S. paskleistos informacijos nukencia jo, kaip Seimo nario, reputacija, jis praranda visuomenes ir rinkeju pasitikejima, be to, del mestu nepagristu kaltinimu turi viešai teisintis, del ko patiria neigiamus išgyvenimus, pažeminima, reputacijos pablogejima. Patirta neturtine žala Pareiškejas ivertina 10 000 litu suma.

A. Š. pareiškime nurode, kad del baudžiamosios bylos už šmeižima iškelimo jis negali kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka, nes A. S. yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnis užtikrina Seimo nario nelieciamybe ir imuniteta nuo baudžiamojo persekiojimo, todel prašo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreiptis i Lietuvos Respublikos Seima su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari A. S. baudžiamojon atsakomyben.

Prokurore, išnagrinejusi Pareiškejo pranešime nurodytus faktus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 168 str., 407 str., 408 str. 2011-09-19 prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, motyvuodama tuo, kad nenustatyta BPK 409 str. 1 ir 3 dalyse numatytu aplinkybiu, del kuriu butu pagrindas pradeti ikiteismini tyrima del nusikalstamos veikos, nagrinetinos privataus kaltinimo tvarka, tenkinti Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Š. pareiškima nera pagrindo, todel ikiteisminis tyrimas del galimojo šmeižimo nepradetinas.

Pareiškejas, nesutikdamas su 2011-09-19 prokurores priimtu nutarimu istatymo numatyta tvarka ji kaip nepagrista skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-10-04 nutartimi tenkino pareiškejo A. Š. skunda del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurores Dainoros Miliutes 2011-09-19 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo ir Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurores Dainoros Miliutes 2011-09-19 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikino kaip nepagrista.

Skundu Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurore D. Miliute prašo panaikinti mineta apylinkes teismo nutarti ir palikti galioti 2011-09-19 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. Š. pareiškima. Skunde prokurore nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti, kad A. Š. pareiškime išdestyti galimai nusikalstami A. S. veiksmai turi visuomenine reikšme del tos aplinkybes, kad pareiškejas ir asmuo, del kurio veiksmu prašoma pradeti ikiteismini tyrima yra Seimo nariai, prieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsnyje itvirtintam asmenu lygybes istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams principui ir BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad istatymui ir teismui visi asmenys yra lygus, nepaisant ju veiklos rušies ir pobudžio, kitu aplinkybiu, o ta pati procesini statusa turintys baudžiamojo proceso dalyviai turi ir tokias pacias teises ir pareigas. Prokurore nurodo, kad vien tik nukentejusiojo ar galimai nusikalstama veika padariusio asmens pareigos, ju socialinis statusas negali lemti nusikalstamos veikos visuomeninio reikšmingumo. Kitokiu toki reikšminguma irodanciu argumentu, jog del galimai tikroves neatitinkancios informacijos paskleidimo atsirado neigiami padariniai visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai, teismo nutartyje nekonstatuota. Skunde taip pat nurodoma, kad teiseja Seimo nario imuniteta nuo baudžiamojo persekiojimo pernelyg suabsoliutino, del ko padare neteisinga išvada, kad tokiam asmeniui privataus kaltinimo procesas yra negalimas. Kaip argumenta del privataus proceso negalimumo teseja nurode, kad pareiškejui A. Š., nors jis ir yra Seimo narys, teises aktai nesuteikia teises kreiptis i Seima su prašymu patraukti baudžiamojon atsakomybes kita Seimo nari A. S.. Nors šis teiginys del A. Š. teisiu yra teisingas, taciau atsižvelgus i tai, kad jokie istatymai nenumato, kad privataus kaltinimo tvarka siekiant inicijuoti Seimo nario baudžiamaji persekiojima prieš tai reikia gauti Seimo sutikima ir ši sutikima turi pateikti pats pareiškejas, nagrinejamo klausimo aspektu daro ji visiškai nepagristu. Skunde pažymima, jog atlikes baudžiamo proceso istatyme numatytus ir neuždraustus veiksmus bei nusprendes pradeti privataus kaltinimo procesa, del Seimo nario imuniteto baudžiamajai atsakomybei panaikinimo, teismas, vadovaudamasis BPK 414 straipsnio 2 dalies taisyklemis gali pats kreiptis i Generalini prokurora, kad šis atliktu Seimo statute nurodytus veiksmus del Seimo nario asmens nelieciamybes atemimo.

Teismo posedžio metu prokurore praše skunda tenkinti.

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skundas atmestinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Š. prašo patraukti baudžiamojon atsakomyben Seimo nari, Etikos ir proceduru komisijos pirmininka A. S. pagal LR BK 154 str. 2 d.

LR BPK 407 str. numato, kad Baudžiamuju bylu del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.

LR BPK 409 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti teisetu savo interesu, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentejusiojo skundas arba jo teiseto atstovo pareiškimas, del šiu veiku privalo pradeti baudžiamaji procesa.

Viešasis asmuo – tai valstybes politikas, teisejas, valstybes ar savivaldybes pareigunas, politines partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris del einamu pareigu arba savo darbo pobudžio nuolat dalyvauja valstybineje ar visuomenineje veikloje, arba kitas asmuo, jei jis turi viešojo administravimo igaliojimus ar administruoja viešuju paslaugu teikima arba jeigu jo nuolatine veikla turi reikšmes viešiesiems interesams. Visada reikia išanalizuoti asmens padeti visuomeneje ir jo einamas pareigas. Nagrinejamu atveju LR BK 154 str. 2 d. numatyta galimai padaryta veika neabejotinai turi visuomenine reikšme. Yra kiles tam tikras gincas tarp dvieju visuomenei svarbiu asmenu – Seimo nario (A. Š.) ir Seimo Etikos ir proceduru komisijos pirmininko ir Seimo nario (A. S.). A. S. nariai turi tautos atstovu statusa, t.y. išskirtine padeti visuomeneje del užimamu pareigu. Todel susiklosciusioje situacijoje, kilus tam tikram gincui tarp dvieju butent visuomenes rinktu Seimo nariu, byla neabejotinai turetu visuomenine reikšme. Visuomene turi teise žinoti apie jos rinktu Seimo nariu veikla, nesusijusia su tiesioginiu pareigu atlikimu.

Skundo teiginys, jog LR BPK 3² str. taikomas ir privataus kaltinimo bylu procese yra nemotyvuotas, nes LR BPK XXX skyriuje apie tai nera kalbama, minetame LR BPK skyriuje, o butent 414 str. yra nuoroda tik i BPK XVIII skyriu, kuriame apie LR BPK 3² str. taikyma privataus kaltinimo procese taip pat nieko nera pasakyta. Taigi akivaizdu, kad teisejas iki taikinamojo posedžio negali imtis LR BPK 3² str. numatytu veiksmu, ka gali daryti ikiteisminio tyrimo organai, kurie šioje stadijoje, tarp kitu galimu procesiniu sprendimu, gali vadovautis ir LR BPK 3 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 str. 3 d. itvirtina Seimo nario imuniteta nuo baudžiamojo persekiojimo. Seimo narys be Seimo sutikimo negali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Išimtine teise kreiptis i teisma su prašymu duoti sutikima patraukti Seimo nari baudžiamojon atsakomyben turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Prokurores teiginys, kad teisejas, vadovaudamasis LR BPK 414 str. 2 d. taisyklemis gali pats kreiptis i Generalini prokurora, yra visiškai nepagristas ir neteisingas, nes LR BPK 414 str. 2 d. numatytus veiksmus teisejas gali atlikti tik priimdamas nutarti nukentejusiojo skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje, t.y., jau faktiškai pavertus asmeni kaltinamuoju, t.y., faktiškai jau be Seimo leidimo patraukus asmeni baudžiamojon atsakomyben, ko teismas daryti negali.

Taigi aukštesnes instancijos teismas, atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes, daro išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-10-04 nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti šia nutarti nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutare:

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-10-04 nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.