- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- II-349-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01276-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Rimantas Grigas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 24-ANR_N-1210-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-1210-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jis 2020 m. birželio 4 d. nuo 8.30 val. iki 14.30 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini)., vieną namuose be suaugusiųjų priežiūros.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. su jos atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo šį nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad nors jis pats atvyko į tėvų namus, kur nutarime nurodytu adresu pas savo senelius viešėjo jo nepilnametė dukra G., administracinio nusižengimo protokolas jam nebuvo surašytas, o surašytas buvo tik kitą dieną, tai yra 2020 m. gegužės 5 d. jam nedalyvaujant, nepaimant jo paaiškinimo, užkertant kelią pateikti įrodymus ir pan. 2020 m. birželio 10 d. jo atstovei paskambinus tyrėjai ir prašant nurodyti jo (tyrėjos) elektroninį paštą, kuriuo būtų galima pateikti reikalavimą dėl žodinio proceso, tai nebuvo padaryta. Taigi, tokiu būdu buvo užkirstas kelias gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, dar labiau pažeidžiant jo nepilnametės dukros interesus, jo teises. Protokole nurodoma, kad jis pažeidimą padarė palikdamas dukrą be priežiūros. Pareigūnai nesidomėjo, kad ne pati dukra iškvietė pareigūnus, ne pašaliniai asmenys, o konfliktiškai pareiškėjo atžvilgiu nusiteikusi buvusi sutuoktinė, kuri tokiu elgesiu sukėlė neigiamus padarinius jų nepilnametei dukrai. Be to, pareigūnai neiškvietė Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnų, juos informavo tik po to, kuomet priėmė neteisėtą ir skundžiamą nutarimą. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad nebuvo nustatinėjamas neva padaryto pažeidimo pobūdis ar apskritai padaryta nužengimas, ar kam nors buvo sukeltos pasekmės. Pažeidimas, anot pareigūnų akivaizdus, nes paliko savo dukrą 5-6 val. be priežiūros dienos metu, nors kiti duomenys, kad dukra pati norėjo likti keletą dienų paviešėti pas senelius, kad ji buvo pamaitinta, aprengta, prižiūrėta, palikta su veikiančiu mobilaus ryšio telefonu, kad ji miegojo iki 10.00 vai., kad po pabudimo su ja pareiškėjas kalbėjosi telefonu, kad kalbėjosi su ja močiutė, kad vaikas buvo saugioje aplinkoje. Taip pat nebuvo kreiptas dėmesys į tai, kad dukra pagal savo amžių, psichologines savybes galėjo tokį trumpą laiko tarpą pabūti namuose viena. Mergaitės branda jam žinoma, ji saugojasi ir jai sukėlė neigiamus išgyvenimus jos mama B. K., kuri žinojo, kad mergaitė viena namuose, nes su ja kalbėjosi ir tokiu būdu siekia pareiškėją nepagrįstai apkaltinti dėl to, kad teismo sprendimu dukros gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Atvykusi policija dar labiau paveikė mergaitės psichologinę būseną, nes buvo beldžiama į duris, reikalaujama jas atidaryti, ko pasėkoje jam reikėjo dukrą raminti. Ji po pareigūnų ir mamos sukelto incidento be jokios priežasties, blogai miega naktimis, jai duodama Valerijono arbatos prieš miegą. Mergaitė pyksta ant mamos, kad taip pasielgė. Tuo tarpu mama nesirūpina dukra, jos neišlaiko nuo 2018 m. kovo mėnesio, pervedė tik 200 Eur, nedalyvauja dukros gyvenime tiek, kiek turėtų, pasiima mergaitę retsykiais (nevykdo teismo sprendimo) ir namuose nuolat girtaujama, kas traumuoja vaiką, meluoja dukrai. Tad jis, nei karto nebaustas ir neįtrauktas į rizikos grupę dėl vaiko nepriežiūros, nors faktiškai dukra su juo gyvena nuo 2014 m. gruodžio, yra baudžiamas vaiko motinos melagingai iškviestos policijos. Jokių faktinių duomenų, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė, pareigūnai apskritai nenurodė. Akivaizdu, kad tyrimas nebuvo atliktas, negauti duomenys iš VTAT, specialistai apskritai nekviesti, pareigūnai kompetencijos šioje srityje apskritai neturi. Po priimto nutarimo buvo atvykę VTAT specialistai, kurie analogiškai kaip ir jis nustebo dėl tokio priimto procesinio sprendimo, kuomet jis paaiškino aplinkybes. Be to, Institucijos pareigūnai netinkamai taikė ir aiškino ANK 578 ir 614 straipsnio nuostatas ir nepripažinę nepilnamečio asmens nukentėjusiuoju, nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė administracinę nuobaudą. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyrius – atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo dukra namuose buvo palikta viena, tuo metu vaiko senelių namuose nebuvo. M. K. buvo informuotas apie tai, kad jam už padarytą nusižengimą bus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, dėl techninių kliūčių administracinis protokolas nebuvo surašytas vietoje, M. K. dėl padaryto nusižengimo gailėjosi, nurodė savo elektroninį paštą, kuriuo būtų atsiųstas protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
M. K. skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti šiuo atveju, pareiškėjas M. K. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokių veiksmų atlikimas užtraukia tėvams įspėjimą.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aptariama teisės norma, tai yra ANK 73 straipsnio 1 dalis, yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Vadovaujantis ANK 609 straipsnio nuostatomis, kita atsakomybę už asmeniui inkriminuojamą nusižengimą nustatanti teisės norma su kitais privalomais duomenimis (t. y. inkriminuojamas ANK straipsnis, nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė) turi būti nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas M. K. surašytas 2020 m. birželio 5 d. dėl to, kad jis 2020 m. birželio 4 d. nuo 8.30 val. iki 14.30 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini)., vieną namuose be suaugusiųjų priežiūros ir šiais veiksmais padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (admin. b. l. 10–11). Tačiau, kaip matyti iš šio protokolo turinio, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais ir iš viso nėra aišku, ar pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis savo tėvo valdžios nepanaudojo, ar už tai, kad panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Protokole nenurodytas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas ir kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
Taip pat iš 2020 m. birželio 5 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis buvo surašytas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tai yra M. K. nedalyvaujant. Bendrąja prasme, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, protokolas yra surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju protokolas galėjo būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant tik ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Tačiau duomenų, kad M. K. buvo šaukiamas į Instituciją, nėra. Todėl sutiktina su skunde nurodytais pareiškėjo argumentais, kad Institucijai jo atžvilgiu surašius protokolą jam nedalyvaujant, nepaimant jo paaiškinimų, užkertant kelią pateikti įrodymus, tokiu būdu jam buvo užkirsto kelią įgyvendinti jo procesinę teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad M. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjo mažametė dukra G. K. 2020 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 14.30 val. buvo palikta viena pareiškėjo tėvų namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), be suaugusiųjų priežiūros. Iš 2020 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog dėl to, kad nepilnametė G. yra viena namuose į policiją kreipėsi šio vaiko motina ir M. K. buvusi sutuoktinė B. K. (admin. b. l. 14). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (toliau – LITEKO) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas) nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės tarp M. K. ir B. K., jų nepilnametės dukros G. gyvenamoji vieta nustatyta su šio vaiko tėvu, tai yra M. K., o iš B. K. nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės priteistas kasmėnesinis 200 eurų išlaikymas, nustatyta motinos ir mažametės dukros bendravimo tvarka. Taip pat nustatyta, kad santuokos nutraukimo teisminiame procese teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu mažametė G. su tėvu gyvena jau nuo minėto laiko. Tad akivaizdu, kad skundžiame nutarime nurodytu laiku už dukros priežiūrą buvo atsakingas pareiškėjas. Aptariamo įvykio metu, tai yra 2020 m. birželio 4 d., G. K., gimusi (duomenys neskelbtini) buvo beveik 8 metų (tai yra 7 metų 10 mėnesių 4 dienų) amžiaus.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 m. palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 m. amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Teismo vertinimu, akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjui pusdieniui palikus vieną be priežiūros beveik aštuonerių metų amžiaus dukrą jai artimoje aplinkoje (senelių namuose), minėta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostata pažeista nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku nepilnametei G. K. būtų kilę kokių nors žalingų padarinių, susijusių su šio vaiko teisėmis ir interesais. Byloje nenustatyta, kad vaikas dėl palikimo namuose būtų pasijutęs nesaugiai, išsigandęs ar patyręs kitų neigiamų emocijų. Bendraujant su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistu minėta nepilnametė, kuri pagal amžių (beveik 8 m.) iš esmės geba formuoti savo nuomonę, paaiškino, jog ji, likusi viena namuose nieko nebijojo, maisto buvo palikta, taip pat paaiškino, jog jai yra žinoma, kad negalima eiti prie dujinės viryklės, o jei kas atsitiktų – bėgti pas kaimynus (admin. b. l. 10–15). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad atrakinus butą, mergaitė buvo rasta sveika, aplinka tvarkinga, nusiskundimų mergaitė neturėjo (admin. b. l. 14). Tai yra beveik aštuonerių metų vaikas, likęs vienas namuose, nejautė jokio pavojaus, o vaiką jam pažįstamoje artimoje aplinkoje palikusio tėvo, tai yra pareiškėjo veiksmuose, nenustatyta jokių subjektyvios kaltės požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Be to, pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nurodytus pareiškėjo veiksmus teismas įvertimo ir bendrame tarp jo ir jo buvusios sutuoktinės susidariusios konfliktinės situacijos kontekste. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pranešėjos apie įvykį, tai yra pareiškėjo buvusios sutuoktinės B. K. netenkina pirmiau minėtas procesinis sprendimas jų santuokos nutraukimo byloje ir ji jį skundė kasacine tvarka – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susipažinęs su 2020 m. liepos 21 d. gautu ieškovės B. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo, 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti B. K. kasacinį skundą. Nagrinėjamu atveju įvykis fiksuotas 2020 m. birželio 4 d., B. K. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas 2020 m. liepos 21 d. Tai yra įvykio metu arba buvo ruošiamasi rengti arba jau buvo rengiamas kasacinis skundas, todėl akivaizdu, jog besitęsiant teisminiams ginčams, nepagrįstą pranešimą policijai dukros tėvo atžvilgiu galėjo įtakoti ir B. K. siekis sukompromituoti savo buvusį sutuoktinį, su kuriuo yra nustatyta jų dukros gyvenamoji vieta. O ir bendraujant su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistu B. K. nurodė, jog į policiją (kadangi Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatsiliepė) ji skambino, pasitarusi su advokate (b. l. 11– 15). Be to, iš minėto Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto bendravimo su vaiko motina matyti, jog B. K. apie tai, kad sekančią dieną jos dukra viena bus namuose buvo žinoma iš vakaro – apie tai jai telefonu pasakė dukra (b. l. 11–15). Duomenų, kad motina būtų inicijavusi pokalbį su dukros tėvu, kad tą dieną ji galėtų pabūti su dukra, o tėvas būtų atsisakęs sudaryti sąlygas dukrai pabūti su motina, nenustatyta.
Teismui nustačius, kad Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, o pareiškėjui inkriminuotoje veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla M. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-1210-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.