- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- eI-4166-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02080-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Algirdas Tomas Parulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai N. S. (N. S.), jos atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2017-06-06 sprendimą Nr. (15/5-7)11U-770(00829) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei N. S.“, panaikinimo“ (t. I, b. l. 1–6). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrindžia kokiais duomenimis remiantis nusprendė, kad įmonėje aptariamu laikotarpiu nėra įdarbinta reikiamo skaičiaus darbuotojų, arba, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena, bei, kad socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi negaliojančia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostata, nors turėjo vadovautis nuo 2017-01-01 galiojančia nuostata. Apie aplinkybes jog UAB „Valeksia“ atleista darbuotoja jos prašymu ir ieškoma naujo darbuotojo pareiškėja informavo Migracijos departamentą 2017-05-02, 2017-05-24 ir 2017-05-25 paaiškinimuose, kurie Migracijos departamente buvo gauti, užregistruoti, bet atsakymo į juos nebuvo gauta. Gavusi ginčijamą sprendimą, dar kartą kreipėsi į Migracijos departamentą, kurio pareigūnai nustebo, kad yra priimtas būtent toks Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo, pateikė jai patvirtinimą, kad jos prašymai 2017 metų gegužės mėnesį buvo gauti, tačiau neišnagrinėti. Ji norėjo susipažinti su bylos medžiaga, tačiau Migracijos departamente šios jos bylos medžiagos nebuvo. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu bei skundo teismui pateikimo UAB „Valeksia“ buvo įdarbinti ne mažiau kaip trys asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jiems buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis. Migracijos departamentas nepagrįstai ir nepateikdamas faktinių duomenų ginčijamame sprendime nurodo, kad UAB „Valeksia“ vadovė Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena. Pagal pareiškėjos paso žymas iki skundo pateikimo ji išvykusi iš Lietuvos buvo nuo 2016-10-05 iki 2016-10-05, nuo 2017-02-04 iki 2017-02-07, nuo 2017-02-13 iki 2017-02-17, nuo 2017-03-20 iki 2017-03-23, nuo 2017-03-29 iki 2017-03-29, nuo 2017-04-28 iki 2016-04-28, nuo 2017-05-28 iki 2016-05-31. Atsakovas nemotyvavo kodėl mano, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena, neįvertinęs visų duomenų, bei jų neišreikalavęs iš pareiškėjos, priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė neįvertinęs visų galimų duomenų ar dokumentų bei informacijos, dėl to iki sprendimo priėmimo nesikreipė į pareiškėją ar UAB „Valeksia“, neįspėjo, taip pat priėmė nepagrįstas išvadas negavęs ir nenurodydamas faktinių, pagrįstų ir objektyvių duomenų, kuriuos nurodant sprendime būtų galima daryti išvadas ar dėl kurių būtų pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas neįspėjo, kad pradėtas jos leidimo laikinai gyventi patikrinimas, kad vertinami vieni ar kiti duomenys – nesudarė pareiškėjai sąlygų pateikti išsamią informaciją ir paaiškinti aplinkybes dėl jai išduoto leidimo. Atsakovas pažeidė teisinės valstybės ir gero viešojo administravimo principus. Migracijos departamento išvados, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena ir, kad teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi siekė tik formaliai atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, taip siekiant suklaidinti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimančią įstaigą, todėl galima teigti, kad ji, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip pagrindas naikinti išduotą leidimą, turi būti įrodytos, pagrįstos ir motyvuotos. Be to, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo vieną iš pagrindinių principų – objektyvumo principą, nes nusprendė, panaikinti leidimą laikinai gyventi, neturėdamas objektyvių įrodymų, kad ji tariamai negyvena Lietuvos Respublikoje bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jos įmonė samdo buhalterinių paslaugų įmonę, nustatyta tvarka vedama apskaita. Įmonė aktyviai veiklą vykdo nuo 2016 metų, įmonėje pasiektas nemažas įdirbis, mokami dideli mokesčiai valstybei. Priešingai, nei nurodė Migracijos departamentas, ją su Lietuva sieja ir kiti socialiniai ir šeimyniniai ryšiai – jos dukra ir sūnus užsiima verslu, o dukra mokosi Lietuvoje, su kaimynais ir buto nuomininku susiklostę draugiški santykiai, atsiradę šeimos draugų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 79–83). Nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017-01-01, o Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017-01-01. Pagal 2016-09-14 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties pareiškėjos valdomoje UAB „Valeksia“ turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Paaiškino, kad atlikus patikrinimą UAB „Valeksia“ darbuotojų, nustatyta, jog UAB „Valeksia“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra įsteigta trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pažymėjo, kad kuomet pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su kitais dokumentais pateikė A. J., B. G. bei A. M. darbo sutartis, kuriomis siekė įrodyti, kad UAB „Valeksia“ yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Patikrinus 2017-04-27 UAB „Valeksia“ duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – Sodros informacinė sistema) apie minėtoje bendrovėje dirbančius asmenis, nustatyta, kad A. M. buvo atleistas 2016-08-04, B. G. – 2016-08-19, A. J. – 2016-08-10, t. y. visi įmonės darbuotojai buvo atleisti netrukus po to, kai 2016-08-05 buvo priimtas sprendimas pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo UAB „Valeksia“ pagrindu. Sodros informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja ir jos valdoma įmonė nuo 2016-08-09 iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos netenkino Įstatymo imperatyvaus reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat gyvenantys užsieniečiai. Pažymėjo, kad pareiškėja atsakingų institucijų apie susiklosčiusią situaciją dėl įmonės darbuotojų tuo metu nebuvo informavusi. Nuo 2016-08-31 iki 2017-02-08 UAB „Valeksia“ buvo įdarbinta tik pati pareiškėja, o tai reiškia, kad minėtą laikotarpį nebuvo tenkinamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1punkte nurodytas reikalavimas dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų. Migracijos departamento atliekamo tyrimo metu 2017-04-27 buvo nustatyta, kad UAB „Valeksia“ tuo metu buvo įdarbinta pareiškėja ir viena Lietuvos Respublikos pilietė – E. B.. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2017-06-06 pakartotinai patikrinus duomenis apie UAB „Valeksa“ įdarbintus asmenis, nustatyta, kad 2017-05-11 ir 2017-05-15 dienomis bendrovėje buvo įdarbinti du nauji darbuotojai, tačiau 2017-05-17 iš pareigų buvo atleistas prieš tai dirbęs darbuotojas. Pažymėjo, kad iš esmės visą ginčijamu sprendimu panaikinto leidimo galiojimo laikotarpį (nuo 2016-08-09 iki 2017-06-06) įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, o darbuotojai buvo atleisti 2016 metų rugpjūčio 10–11 dienomis, t. y. iš karto pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės, įvertintos duomenų visumoje, sudarė pagrindą pagrįstiems įtarimams, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad 2017-05-02 paaiškinime pareiškėja įsipareigojo per 2 savaites įdarbinti 2 darbuotojus – pareiškėja šio įsipareigojimo neįvykdė. Atkreipė dėmesį, kad nei viename pareiškėjos teiktame prašyme Migracijos departamentui nebuvo suformuluotas koks nors reikalavimas. Pareiškėja, pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms leidimo išdavimą (atleidus darbuotojus), privalėjo gauti naują leidimą gyventi, t. y. atitikti kurį nors Įstatyme įtvirtintą leidimo išdavimo pagrindą ir sąlygas. Pareiškėja skunde nenurodė teisės normos, kurioje būtų įtvirtinta atsakovo pareiga įspėti užsieniečius apie Migracijos departamento atliekamus veiksmus. Aplinkybės, kad įmonėje dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai atsirado po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl jos nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo manymu, skundo argumentai dėl įmonės veiklos neturi teisinės reikšmės, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad UAB „Valeksia“ atleidus darbuotojus, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Skundo argumentai dėl pareiškėjos ryšių su Lietuvos Respublika nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, be to pareiškėjos vaikai nepilnamečiai, todėl Įstatymas nenumato tokio pobūdžio šeimos susijungimo. Frazė dėl pareiškėjos faktinio gyvenimo Lietuvoje, nurodyta ginčijamame sprendime, traktuotina kaip techninė klaida.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017-06-06 sprendimo Nr. (15/5-7)11U-770(00829) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei N. S.“, panaikinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
Pareiškėja su 2016-06-30 prašymu (gautas 2016-06-30, reg. Nr. N10-LL-308330) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba), prašydama pakeisti leidimą likinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu (t. I, b. l. 84–93).
Pareiškėjai 2016-08-05 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7394340, galiojantis iki 2018-08-05 (t. I, b. l. 55–56).
Pareiškėja 2017-05-02 paaiškinime Migracijos valdybai nurodė, jog įsipareigoja per 2 savaites rasti 2 darbuotojus įmonei UAB „Valeksia“ (t. I, b. l. 66).
Pareiškėja 2017-05-25 paaiškinime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui nurodė, kad 2017-05-17 savo noru buvo atleista E. B., ir šiuo metu naujo darbuotojo rasti nepavyko (t. I, b. l. 182).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) 2017-07-14 duomenimis apie visus UAB „ Valeksia“ darbuotojus, UAB „Valeksia“ nuo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo Migracijos valdybai iki ginčijamo sprendimo priėmimo dirbo šie darbuotojai: nuo 2017-02-08 iki 2017-05-17 E. B., nuo 2017-05-11 iki patikrinimo dienos A. C., nuo 2016-05-31 iki 2016-08-09 E. G., nuo 2016-06-22 iki 2016-08-10 A. J., nuo 2016-06-22 iki 2016-08-04 A. M., nuo 2016-08-05 iki 2016-08-31 O. S., nuo 2017-05-15 iki patikrinimo dienos E. Ž., nuo 2015-02-18 iki patikrinimo dienos N. S., (t. I, b. l. 194).
Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2017-06-06 sprendimu Nr. (15/5-7)11U-770(00829) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei N. S., panaikinimo“ panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LT7394340, galiojantį iki 2018-08-05. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu (t. I, b. l. 186, 187).
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. M. ir A. M. paaiškino, kad pareiškėjos įmonei UAB „Valeksia” jie padėjo ieškoti darbuotojų, tačiau jų nepavyko surasti, nes niekas nenorėjo dirbti.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, jog užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi, nagrinėjamu atveju, turėjo būti vadovaujamasi iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu (toliau – Įstatymas), kurio 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Teismo išvados
Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjos valdomai UAB „Valeksia“, be kita ko, turėjo būti taikomas reikalavimas, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Valeksia” laikotarpiu nuo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo dienos, t. y. 2016-06-30 iki Migracijos departamento 2017-06-06 sprendimo Nr. (15/5-7)11U-770(00829) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei N. S.“ priėmimo dienos UAB „Valeksia“ dirbo šie darbuotojai: nuo 2017-02-08 iki 2017-05-17 E. B., nuo 2017-05-11 iki patikrinimo dienos A. C., nuo 2016-05-31 iki 2016-08-09 E. G., nuo 2016-06-22 iki 2016-08-10 A. J., nuo 2016-06-22 iki 2016-08-04 A. M., nuo 2016-08-05 iki 2016-08-31 O. S., nuo 2017-05-15 iki patikrinimo dienos E. Ž., nuo 2015-02-18 iki patikrinimo dienos N. S., (t. I, b. l. 194). Pareiškėjai 2016-08-05 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7394340, galiojantis iki 2018-08-05 (t. I, b. l. 55–56). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, UAB „Valeksia“ darbuotojai A. M. buvo atleistas 2016-08-04, B. G. – 2016-08-09, A. J. – 2016-08-10, taigi neilgai trukus po to, kai pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Nuo 2016-08-31 iki 2017-02-08 UAB „Valeksia“ buvo įdarbinta tik pati pareiškėja. Nuo 2017-02-08 iki 2017-05-11 bendrovėje dirbo pati pati pareiškėja ir E. B., nuo 2017-05-11 UAB „Valeksia“ buvo įdarbintas A. C., o nuo 2017-05-15 – E. Ž., tačiau 2017-05-17 E. B. buvo atleista. Taigi, įvertinus laikotarpį nuo nuo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo dienos, t. y. 2016-06-30 iki Migracijos departamento 2017-06-06 sprendimo Nr. (15/5-7)11U-770(00829) priėmimo dienos UAB „Valeksia“ 10 mėnesių neatitiko Įstaymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos imperatyvaus reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip 3 darbo vietų, todėl konstatuotina, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjos teigimu, ji informavo Migracijos departamentą 2017-05-02, 2017-05-24 ir 2017-05-25 paaiškinimuose apie tai, kad UAB „Valeksia“ atleista darbuotoja jos prašymu ir ieškoma naujo darbuotojo. Šie prašymai Migracijos departamente buvo gauti, užregistruoti, bet atsakymo į juos nebuvo gauta. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja 2017-05-02 paaiškinime Migracijos valdybai nurodė, jog įsipareigoja per 2 savaites rasti 2 darbuotojus įmonei UAB „Valeksia“ (t. I, b. l. 66), 2017-05-25 paaiškinime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui nurodė, kad 2017-05-17 savo noru buvo atleista E. B., ir šiuo metu naujo darbuotojo rasti nepavyko (t. I, b. l. 182). Teismas pažymi, kad pareiškėjos šiuose prašymuose nurodytas aplinkybės Migracijos departamentas pagrįstai vertino kaip deklaratyvias, kadangi šias aplinkybes vertinant visų duomenų visumoje jie įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui neturėjo, kadangi ir pateikus minėtus prašymus iki ginčijamo sprendimo priėmimo UAB „Valeksia“ nebuvo įdarbinti trys darbuotojai. Ta aplinkybė, kad po ginčijamo sprendimo UAB „Vakleksia“ buvo įdarbinti trys darbuotoje, šioje byloje neturi įtakos vertinant ginčijamo Migracijos departamento 2017-06-06 sprendimo Nr. (15/5-7)11U-770(00829) teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjos argumentas, kad Migracijos departamentas jos neįspėjo apie ketinimą panaikinti leidimą laikinai gyventi atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Migracijos departamentas nėra įpareigotas įspėti asmenis, kuriems išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, apie ketinimą tokį leidimą panaikinti.
Atsakovas nurodo, jog frazė dėl pareiškėjos faktinio gyvenimo Lietuvoje, nurodyta ginčijamame sprendime, turi būti traktuojama kaip techninė klaida. Įvertinus ginčijamą sprendimą matyti, kad jis priimtas dėl to, kad UAB „Valeksia“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus įpareigojimo dėl trijų darbuotojų. Pareiškėjos faktinis gyvenimas Lietuvoje ginčijamame sprendime nebuvo vertinamas, todėl teismas dėl jo nepasisakys.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl leidimo laikino gyventi panaikinimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, pilnai ir visapusiškai ištyrė aplinkybes dėl pareiškėjos atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, ir nustatęs, jog pareiškėjos įmonė UAB „Valeksia“ neatitinka 3 darbuotojų reikalavimo, pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai taip pat nepaneigia atsakovo padarytų išvadų, todėl teismas pasisako, kad Migracijos departamento 2017-06-06 sprendimas Nr. (15/5-7)11U-770(00829) yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.