Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai B. Č., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Jolantai Lakštauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistė 2009-05-12 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą Nr. (101)-11.12-49 B. Č. už Statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2005-2006 m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatė ūkio pastatus (2 vnt.) ir tvorą, neturėdama suderinto projekto, statybos leidimo, žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 159² str. 3 d. (b. l. 12-13).

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistė 2009-05-19 priėmė nutarimą Nr.(101)-11.12-53 patraukti B. Č. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 159² str. 3 d. už tai, kad 2005-2006 m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatė ūkio pastatus (2 vnt.) ant senų pamatų ir aptvėrė tvora savo žemės dalį be žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo. Už šį pažeidimą B. Č. paskirta 2000 litų bauda (b. l. 14-15).

B. Č. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad pasistatyti statiniai (tualetas, sandėliukas inventoriui laikyti, malkinė) yra nesudėtingi ir būtini. Jos privatizuotą sandėliuką nugriovė sklypo bendrasavininkė Ž. D., todėl ji buvo priversta pasistatyti kitus. Teritorija aplinkui labai apleista, sugriuvus senoms tvoroms, buvo būtina pastatyti kitą. Bendrasavininkė Ž. D. rekonstrukcijoms ir statybai sutikimo neduoda.

Teismo posėdyje B. Č. prašė panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad statybos darbai užbaigti prieš 2 metus. 2005 metais gavo atsakymą, kad statyba yra nesudėtinga ir tokiai statybai nereikalinga gauti statybos leidimo.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad B. Č. vykdoma savavališka statyba pirmą kartą buvo nustatyta 2005 metais. Tuomet buvo paaiškinta, kad tokiai statybai nereikia gauti statybos leidimo, nes statyba nesudėtinga, tačiau reikalingas bendrasavininkių sutikimas. Praėjus 3 metams situacija nepasikeitė, statybų dokumentai nesutvarkyti, bendrasavininkių leidimas negautas. Dėl to B. Č. buvo surašytas protokolas. Kadangi buvo statoma ant senų pamatų, tai buvo vertinama, kaip rekonstrukcija. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, taip pat apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252, Administracinių teismų praktika Nr. 9, psl. 31-40). Atitinkamai LR ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus protokolo turinio elementus, t. y. jame (be kitų duomenų) turi būti nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią draudžiamą veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

B. Č. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal LR ATPK 159² str. 3 d., numatančią atsakomybę už nesudėtingo statinio rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Tuo tarpu ATP protokole B. Č. reiškiamas toks kaltinimas - 2005-2006 m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatė ūkio pastatus (2 vnt.) ir tvorą, neturėdama suderinto projekto, statybos leidimo, žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo. Matyti, kad protokole nurodyta pažeidimo esmė visiškai neatitinka LR ATPK 159² str. 3 d. dispozicijos. Statybos įstatymo 2 str. 18 d. ir 20 d., kuriose pateikiamos statinio rekonstravimo ir statinio kapitalinio remonto sąvokos, statinio rekonstrukciją ar kapitalinį remontą sieja su esamo statinio esminiais pertvarkymais. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad B. Č. rekonstravo ar kapitališkai remontavo esamus statinius, priešingai, protokole nurodoma, kad B. Č. pastatė statinius, Savavališkos statybos akte užfiksuota, kad tai yra naujo statinio statyba ant senų pamatų (b. l. 7-9). Todėl aprašyta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal LR ATPK 159² str. 3 d. Tokios kvalifikacijos nepaaiškina ir ATP protokole nurodyti tariamai pažeisti teisės aktai - Statybos įstatymo 12 str., 23 str. ir STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, nes jie reglamentuoja atvejus, kai statybai būtina gauti statybos leidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos statytojo teisės ir pareigos, straipsnis turi 4 dalis su punktais. Statybos įstatymo 23 str. nustatomi atvejai, kada reikalinga gauti statybos leidimą, statybos leidimus išduodančios institucijos ir leidimo išdavimo tvarka. Straipsnis turi 24 dalis su punktais. Nenurodomas konkretus STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ pažeistas punktas. Toks abstraktus pažeistų teisės aktų nurodymas yra negalimas, nes neatskleidžia, kokių būtent norminių reikalavimų nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Protokole niekaip nemotyvuojama, kodėl ūkio pastatams, tvorai statyti reikalinga turėti projektą, statybos leidimą, žemės bendrasavininkių sutikimą. Dėl tokių esminių prieštaravimų, neįmanoma nustatyti, kokią priešingą teisei veiką padarė B. Č..

Tokie esminiai protokolo surašymo pažeidimai lėmė ir priimto nutarimą neteisėtumą. Skundžiamame nutarime yra pakeičiama kaltinimo formuluotė, o tai reiškia, kad G. Č. administracinė nuobauda paskirta už visai kitą veiką, negu kad buvo nurodyta protokole. Nutarime nurodoma, kad G. Č. „2005-2006 m. pastatė ūkio pastatus (2 vnt.) ant senų pamatų ir aptvėrė savo žemės dalį tvora be žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje“. Nutarime nurodyti teisės aktai Statybos įstatymo 12 str., 23 str. ir STR.1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ tokia veika niekaip negali būti pažeisti, nes šie teisės aktai reglamentuoja atvejus, kai statybai būtina gauti statybos leidimą. Taigi, iš nutarimo taip pat neaišku, kodėl B. Č. veika kvalifikuojama būtent pagal LR ATPK 159² str. 3 d.

Dėl tokių esminių ATP protokolo trūkumų, byla turėtų būti grąžinta institucijai nagrinėti iš naujo, nes nesant aiškaus kaltinimo ir nežinant tikrosios pažeidimo esmės, teismas neturi galimybių vertinti, ar yra asmens veikoje būtini pažeidimo sudėties elementai. Tačiau byloje nustatytos kitos aplinkybės, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, t. y. bylos teisena buvo pradėta pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams. B. Č. kaltinama padariusi pažeidimą 2005-2006 metais. Savavališkos statybos faktas fiksuojamas ir ATP protokolas surašomas tik 2009-05-12 (b. l. 7-9, 12-13). 2009-05-12 Savališkos statybos akte Nr. (101)-11.11-79, 2009-05-12 Statybos sustabdymo akte Nr. (101)-11.11-80 (b. l. 10-11) taip pat nurodoma, kad statiniai jau pastatyti, o tai reiškia, kad kalbama apie baigtą veiksmą. Iš pateiktų nuotraukų taip pat akivaizdu, kad šiuo metu ginčo teritorijoje statybų darbai nevykdomi (b. l. 16-17, 22). Teismo posėdyje liudytoja Ž. D. parodė, kad B. Č. visas statybas baigė prieš metus. Pagal LR ATPK 35 str. 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09). B. Č. inkriminuojama veika yra trunkamojo pobūdžio, tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad veika buvo baigta daugiau kaip prieš šešis mėnesius iki ji buvo nustatyta, o tai reiškia, kad surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas terminas nuobaudai skirti buvo jau pasibaigęs.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai

Tokiu atveju skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-05-19 nutarimą Nr.(101)-11.12-53, kuriuo B. Č. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159² str. 3 d. padarymą, paskirta 2000 litų bauda, panaikinti ir bylą B. Č. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.