- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-365-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00023-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Bleiras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio bei skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
bankrutavusi UAB „Bleiras“ ieškiniu nurodė, kad 2010-02-24 atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ įskaitė 170 264,78 Lt draudimo išmoką į bendrovės įsiskolinimą draudimo kompanijai. Teigia, kad sandoris sudarytas galiojant ieškovės atžvilgiu teismų taikytiems areštams, draudžiantiems perleisti turtą. Nurodo, jog skundžiamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir negaliojantis ab initio. Prašo teismą pripažinti 2010-02-24 užskaitą tarp UAB „Bleiras“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ niekine ir negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 170 264,78 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Bleiras“ prašymu 2010-02-24 buvo įskaityta dalis draudimo išmokos - 156 712,96 Lt. Teigia, jog draudimo bendrovei nebuvo žinoma apie ieškovei UAB „Bleiras“ taikytas laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones, o iš pateiktų dokumentų neaišku, kokiai pinigų sumai buvo apribotas įmonės disponavimas turtu, koks buvo įmonei taikytų turto areštų galiojimo terminas. Be to, teigia, kad duomenų, jog draudimas buvo taikomas ir UAB „Bleiras“ lėšomis, esančiomis pas kitus asmenis ar priklausančioms gauti iš kitų asmenų, nepateikta, o UAB DK „PZU Lietuva“ nėra gavusi iš antstolių reikalavimų pranešti apie ieškovei priklausančias sumas. Mano, jog draudimo išmokos suma nebuvo areštuota ir jai nebuvo taikomi disponavimo apribojimai. Nurodo, kad sandoris atsirado iš draudimo teisinių santykių, todėl ginčui taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Teigia, jog ieškovei iškėlus bankroto bylą, UAB „Bleiras“ administratorius 2010-08-31 turėjo sužinoti apie šį sandorį, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-02-24 prašymu ieškovės UAB „Bleiras“ vadovas P. Š. kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ ir prašė bendrovei išmokamą 170 264,78 Lt draudiminę išmoką dėl 2008-05-13 sudegusių krovinių Peugeot 107, užskaityti už skolas (b. l. 14). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme 2010-07-01 buvo gautas pareiškimas ieškovei iškelti bankroto bylą. 2010-08-31 UAB „Bleiras“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“ (b. l. 5, 108-110). Iš bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad viena iš įmonės veiklos rūšių buvo transporto priemonių pervežimas ir pardavimas, todėl vykdydama ūkinę veiklą, UAB „Bleiras“ su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“ sudarydavo transporto draudimo sutartis ir pagal bylos duomenis, tarpusavio skolų suderinimo aktą, UAB „Bleiras“ atsakovei 2009-12-14 buvo skolinga 329 948,95 Lt (b. l. 16). Bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2009-12-31 balanso duomenimis, minėtu metu įmonė turėjo 75 442 217 Lt vertės turto, kurio 55 938 671 Lt sudarė materialus turtas, iš jo 31 078 853 Lt vertės transporto priemonės, 22 623 168 Lt mašinos ir įrengimai, o įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 100 029 579 Lt, iš jų 17 685 244 Lt mokėtinos sumos per vienerius metus (b. l. 57-58). UAB „Bleiras“, 2010-07-15 teikdama teismui duomenimis bankroto byloje, nurodė, jog 2010 m. birželio 1 d. bendrovė 320 213,26 Lt buvo skolinga VSDFV bei 985 165 Lt - valstybės (savivaldybės) biudžetams. Neatmestina, jog minėtiems kreditoriams įmonė buvo skolinga ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (2010-02-24; b. l. 54). Pagal susiformavusią teismų praktiką, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Dėl paminėto, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu įmonė pažeidė atsiskaitymo su kitais kreditoriais eiliškumo tvarką (CK 6.66 str.). Tačiau bankrutavusios įmonės administratorius nurodo, jog iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Bleiras“ buvo reiškiami ieškiniai bei taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės, todėl sandoris prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis. Iš teismui pateiktų turto arešto aktų registro išrašų matyti, jog iki sandorio sudarymo, UAB „Bleiras“ buvo taikyti apribojimai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto disponavimui, o šio turto nepakankant, nurodoma, jog areštuotinos ir piniginės lėšos. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2009 m. rugsėjo - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu areštai įmonės turtui buvo taikomi Kauno, Panevėžio apygardos teismų bei Utenos rajono apylinkės teismo nutartimis gan ženklioms ieškinio sumoms užtikrinti, tame tarpe nurodant, jog ieškinio užtikrinimui nepakankant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuojamos skolininko banko sąskaitose esančios lėšos ar turtinės teisės, priklausančios skolininkui ir esančios pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui (pvz., civilinė byla Nr. L2-890-198/2009). CPK 18 straipsnio nuostatos nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ne tik valstybės ar savivaldybės institucijoms, bet ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės pobūdis yra drausti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedalyvauti sudarant sandorius, nesudaryti sutarčių, neperleisti turto tretiesiems asmenims ir yra įsakmus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl vertinamas kaip imperatyvus. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). UAB „Bleiras“, prašydama daryti užskaitą, o atsakovė tai atlikdama, pažeidė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių draudimą. Nors atsakovė nurodo, kad bendrovė nebuvo informuota apie UAB „Bleiras“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau turto arešto duomenys yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str.). Susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitymo yra sandoris, kurio pagrindu pasibaigia prievolė, todėl ieškovės 2010-02-24 prašymu buvo panaikinta UAB „Bleiras“ teisė gauti iš draudimo bendrovės draudiminę išmoką ir ginčijamo įskaitymo pagrindu padengta dalis UAB „Bleiras“ įsiskolinimo (CK 1.63, 6.130 - 6.131 str.). Konstatuotina, jog teismams taikius laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe draudimą UAB „Bleiras“ neperleisti turt ą tretiesiems asmenims, atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“, darydama užskaitą, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1. 80 str.).
Iš atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, jog draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką kilo pagal draudimo sutartį PZU Nr. 1078273, todėl įskaitymo sandoris atsirado iš draudiminių teisinių santykių. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, jog iš draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įvertinus, jog užskaita atlikta UAB „Bleiras“ prašymu 2010-02-24, todėl įmonei 2010-08-31 iškėlus bankroto bylą, apie pažeidimą administratoriui tapo žinoma perėmus bankrutuojančios įmonės dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Iš UAB „Bleiras“ bankroto bylos duomenų matyti, jog bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“, prašydamas teismo pratęsti terminą kreditorių finansiniams reikalavimas pateikti, nurodė, jog įmonės dokumentai jam perduoti tik 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Tenkindamas prašymą, 2011-01-24 nutartimi teismas šį terminą pratęsė iki 2011-02-28 (b. l. 111). 2011-03-30, teikdamas teismui tvirtinti bankrutuojančios UAB „Bleiras“ kreditorių sąrašą, administratorius prašė patvirtinti ir UAB DK „PZU Lietuva“ 230 201,24 Lt finansinį reikalavimą, kas leidžia konstatuoti, jog minėtai datai administratorius buvo susipažinęs su įmonės dokumentais, susijusiais su draudimo bendrove, todėl jam turėjo būti žinoma apie šalių sudarytus sandorius (b. l. 111-116). Be to, 2012-03-01 įsigaliojusios Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos numatė, jog administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, todėl vėliausiai apie ginčijamu sandoriu padarytą įmonės teisių pažeidimą administratoriui turėjo būti žinoma 2012-09-01. Dėl sandorio pripažinimo niekiniu į teismą administratorius kreipėsi tik 2014-01-21, todėl konstatuotina, jog administratorius yra praleidęs ieškinio senaties terminus 2010-02-24 sudarytam sandoriui ginčyti. Pratęsti terminio sandoriams ginčyti, bankroto bylą nagrinėjančio teismo administratorius neprašė. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, senaties termino atnaujinti ieškovė taip pat neprašė, svarbių priežasčių atnaujinti terminą nenurodė, o šioje byloje esant viešam interesui ir teismui turint teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą, teismas nenustatė svarbių priežasčių praleisto daugiau nei vienerių metų ir keturių mėnesių terminui atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Kadangi bankrutavusi UAB „Bleiras“ praleido ieškinio senaties terminą sandoriui ginčyti, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais teismas
Nusprendžia:
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.