Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam G. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdyje nuteistasis G. J. ir jo gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė teikimą tenkinti, o prokurorė A. A.-K. – atmesti. Institucijos atstovė teikimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad nuteistasis G. J. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2019 m. birželio 25 d., kaltę dėl mažametės nužudymo pripažino iš dalies, o dėl 2006 m. nuosprendžio – kaltės nepripažino. Paaiškino, kad šiuo metu nuteistasis kaltę pripažįsta, bausmės atlikimo metu vykdo darbinę veiklą, teismo priteistą civilinį ieškinį yra padengęs, 6 kartus pažeidė vidaus tvarką, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir 43 kartus paskatintas, socializacijos planą vykdo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keičiama terminuoto laisvės atėmimo bausme ne kiekvienam nuteistajam, nustačius, jog jis atliko įstatyme nurodytą bausmės dalį ir gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, o tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl bausmės pakeitimo švelnesne privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą turėti galimybę ateityje išeiti į laisvę ar subjektyvų savo paties pavojingumo vertinimą, bet visų aplinkybių visumą, kuri neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. J. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia – 2005 m. balandžio 24 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Pirmasis vertinimas G. J. atliktas 2025 m. balandžio 15 d. ir buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 24 d., metu fiksuota nuteistojo daroma pažanga, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Paskutinysis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas 2025 m. balandžio 15 d., nustatyta vidutinė didėjanti nusikalstamo elgesio rizika (rizikos didėjimas fiksuotas dėl ankstesniojo vertinimo metu nepriskaičiuoto naujo nusikaltimo įkalinimo metu). 2025 m. balandžio 30 d. nustatyta vidutinė didelės žalos rizika vaikams laisvėje ir vidutinė didelės žalos rizika kitiems kaliniams bausmės atlikimo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad smurtinio elgesio istorijos, nusikalstamo seksualinio elgesio istorijos, nusikaltimų modelio kaip statinių kriminogeninių veiksnių buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius, kurių nagrinėjamu atveju yra net trylika, nuteistasis gali pašalinti. Taigi, nepaisant fiksuojamos teigiamos pažangos (nuo 2020 m. įkalinimo metu elgiasi tinkamai, pažeidimų nedaro, 43 kartus skatintas, pilnai padengtas civilinis ieškinys), šiuo metu nuteistojo G. J. pakartotinio elgesio rizika vis dar yra priskiriama vidutinei, o egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai rodo vis dar pakankamai aukštą nuteistojo pavojingumą. Analizuojamos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį šiuo metu dar neskyrė pakankamai pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką (ypač šalinant dinaminius kriminogeninius veiksnius).

2025 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis G. J. mokėsi, baigė 11 klasių, įgijo elektrokrovėjo specialybę ir staliaus dailidės profesinę kvalifikaciją. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškė norą dirbti, 2008 m. liepos 1 d. buvo įdarbintas VĮ ,,M. A.“ darbininko pareigose. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, jis išreiškė norą dirbti ir 2019 m. lapkričio 7 d. buvo įdarbintas VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini), dirba iki šiol. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigė turėjęs teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį bausmės atlikimo metu pilnai padengė. Laisvės atėmimo vietų įstaiga vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvigliu nėra gavusi. G. J. palaiko socialinius ryšius su žmona, tėvais, broliais ir seserimis, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja skambučių pagalba. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje G. J. buvo 43 kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės laiką, dirbti ir tobulėti. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 51 straipsnio 2 dalyje.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad, vertinant nusikalstamą elgesį, nuteistasis G. J. linkęs priimti nepakankamai apgalvotus, impulsyvius veiksmus, tačiau net ir dabar negali paaiškinti nusikaltimų vykdymo motyvų, nenori vertinti situacijos. Savo gyvenimiškoje situacijoje nuteistasis nėra linkęs įvardinti probleminių sričių, teigia, kad kaltos susiklosčiusios aplinkybės, jaunas amžius, neigiama smurtinio auklėjimo šeimoje įtaka. Nuteistasis stengiasi sumažinti savo atsakomybės ribas, ieškoti pateisinančių aplinkybių. Dėl paskutiniojo nusikaltimo, įvykdyto 2005 m. balandžio 24 d., kaltu neprisipažino, teigia, kad prie nusikaltimo visiškai neprisidėjo, tik ,,stovėjo netoliese ir žiūrėjo“. Šiuo metu G. J. neteisina savo elgesio nusikaltimų metu, kaltę pripažįsta, gailisi.

Svarbu įvertinti tai, kad G. J. šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad pasikėsino išžaginti mažametę ir ją nužudė bei už pasikėsinimą nužudyti kitą asmenį bausmės atlikimo metu. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Akivaizdu, kad nuteistasis G. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamų vertybių orientacijos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu G. J. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis G. J. šešis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka. Akivaizdu, kad net ir atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytoms taisyklėms. Šios aplinkybės leidžia abejoti sėkminga bausmės sušvelninimo galimybe, paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, neatlikus visos bausmės, kadangi net atlikdamas bausmę kalėjime, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, G. J. jų nesilaikė, todėl, būdamas laisvėje, gali ir toliau atsainiai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau pavyzdingas jo elgesys pasireiškė tik nuo 2020 m. vasario 14 d., atsiradus galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimais padarytos žalos (ar jos reikšmingos dalies) atlyginimas ar įsipareigojimas ją atlyginti pagal BK 51 straipsnį yra aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų, išduotų G. J. atžvilgiu, nuteistojo teigimu, jis yra pilnai padengęs teismo priteistą civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti yra svarbus kriterijus, sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, tačiau šis kriterijus yra tik vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, kuris turi būti vertinamas kontekste su kitais minėtame straipsnyje nurodytais kriterijais, tokiais kaip – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam. Įvertinus šių kriterijų visumą, darytina išvada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį G. J. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis taip pat šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam G. J. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, užtikrintas visuomenės interesas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas G. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam G. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.