- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- A2.11.-8273-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07573-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- M. L.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L., išnagrinėjusi M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2015 m. gegužės 25 d., apie 23.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nustoti keiktis, vykti į policijos įstaigą, eiti iki tarnybinio automobilio, o policijos komisariate atsisakė pasitikrinti blaivumą. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. savo kaltės nei dėl vieno iš inkriminuojamų pažeidimų nepripažino. Parodė, jog įvykio vakarą buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Namuose buvo jo motinos sugyventinis (V. V.), su kuriuo santykiai yra ne kokie. Abu vienas kito nemėgsta. Pastarasis iškvietė pareigūnus, nežino, kodėl taip pasielgė, matyt, nenori, kad jis gyventų motinos bute. Kategoriškai neigia vartojęs bent kokius keiksmažodžius, kalbėjo normaliai, be keiksmų. Atvykę pareigūnai paėmė motinos pareiškimą ir paprašė, kad jis išeitų iš namų, nes neva neturi teisės juose gyventi. Jis pasakė, taip ir padarysiantis, bet prieš tai nuėjo į tualetą. Pareigūnai, nieko nelaukdami, puolė laužyti duris, išlaužė jas, parvertė jį ant grindų ir išvežė į komisariatą. Jis pareigūnų neįžeidinėjo ir jiems nesipriešino. Sulaikymo metu jam apskritai buvo šokas, visąlaik tylėjo. Vyresnysis patrulis buvo ramus, tačiau jaunesnysis visąlaik jį puolė, įžeidinėjo, komisariate siūlė trenkti. Įvykio metu buvo išgėręs vieną bokalą alaus, aplinkybes atsimena gerai (b. l. 13-14).
Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. R. parodė, kad 2015-05-25 tarnybos metu gavo iškvietimą į Mindaugo gatvę dėl konflikto, vykstančio tarp sūnaus ir tėvų. Atvykus vienas iš tėvų papasakojo, kas sūnus grasino, tėvas parašė pareiškimą, o jaunuolis visąlaik įžeidinėjo tiek tėvus, tiek pareigūnus, buvo nusiteikęs agresyviai (buvo arba pavartojęs alkoholio, arba narkotinių medžiagų). Parašius pareiškimą, jaunuoliui buvo nurodyta ruoštis vykti į komisariatą, tačiau jis nuėjo į savo kambarį, iš kurio toliau rėkavo, šaukė visokius necenzūrinius žodžius. Tada bebūnant koridoriuje jis vaikinui pasakė dar kartą ruoštis, tačiau šis nubėgo į tualetą ir pasislėpė. Buvo aišku, kad jis į tualetą nuėjo ne reikalo prispirtas. Duryse buvo stiklas, per kurį matėsi žmogaus kontūras, buvo matyti, kad jis ne sėdi, o stovi ir atsikalbinėja. Gal 10 min. prašė, kad jis išeitų, tada tėvas atnešė atsuktuvą, kurio pagalba buvo atidarytos durys, ir asmenį pavyko išvesti. Atidarius duris buvo panaudoti imtynių veiksmai, uždėti antrankiai. Asmuo nenorėjo būti sulaikomas, vedamas į automobilį, įžeidinėjo, grasino atleisti iš darbo. Asmens girtumas turėjo būti tikrinamas komisariate, dėl šios aplinkybės negali nieko paaiškinti (b. l. 23-26).
Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, jog tarnybos metu buvo gautas iškvietimas, kad sūnus konfliktuoja su tėvais. Tik atvykus ir užėjus į butą, iš karto pamatė agresyviai nusiteikusį jaunuolį, kuris keikėsi, įžeidinėjo tėvus. Visą laiką, kol tol tėvai rašė pareiškimą, asmuo elgėsi agresyviai, keikėsi, įžeidinėjo tiek tėvus, tiek ir juos (pareigūnus). Jaunuoliui buvo nurodyta autis batus, nes jis, esant tokiai situacijai, būtų bet kokiu atveju vežamas į komisariatą. Išgirdęs tokį nurodymą, pastarasis nubėgo į tualetą ir užsirakino jame, šaukė, kad iš tualeto jį išves nebent tik Aro pareigūnai arba gaisrinė, grasino, jog priešinsis, jeigu tik jie bandys pateikti į vidų. Su asmeniu buvo kalbama gal 5 min, gražiuoju prašė pačiam išeiti. Tuomet tėvas padavė atsuktuvą, kurio pagalba atidarė duris, po ko iš karto, siekdami, kad nei asmuo pats susižalotų, nei juos sužalotų, buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai. Net ir po to jaunuolis nenorėjo nurimti, toliau keikėsi, grasino, jog jie (pareigūnai) nebedirbs. Vaikinas buvo pristatytas į komisariatą. Liudytojas pabrėžė, kad jaunuolio elgesys buvo agresyvus, buvo matyti, kad jis yra neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Jo girtumą turėjo tikrinti budintis pareigūnas (23-26).
Šalies argumentai
M. L. rašytinio paaiškinimo duomenimis, jis apie 22.00 val. parėjo į namus, atsirakino duris ir priėjo prie bendro naudojimo kompiuterio. Tuo metu lovoje gulėjęs vyriškis pradėjo įsakmiai aiškinti ir nurodinėti. Jis pasiteiravo motinos, kas vyksta, tačiau ši pradėjo rėkti, kad tai jos butas ir ji daro, ką nori. Jam nuėjus į tualetą, prisistatė pareigūnai ir jį jėga išsivedė (b. l. 7).
Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio patrulio D. B. 2015-05-25 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-05-25, apie 23.09 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad bute triukšmauja agresyvus sūnus. Atvykus nurodytu adresu, V. V. paaiškino, kad M. L. grįžęs į namus prisėdo prie jo kompiuterio, vyrui davus pastabą, pradėjo keiktis bei agresyviai pulti motiną. Pareigūnams bendraujant su piliečiu M. L., šis keikėsi, paaiškinus, kad bus pristatytas į policijos komisariatą, tapo dar agresyvesnis, pradėjo mosikuoti rankomis, nevykdė teisėtų reikalavimų eiti prie tarnybinio automobilio, įbėgo į vonią bei užsirakino. Atidarius vonios duris, minėtas asmuo buvo pargriautas ant žemės bei jam uždėti antrankiai. Vežamas į policijos komisariatą grasino susidorojimu. Minėtas asmuo buvo pristatytas į 3 PK, pristatymo metu panaudotos specialios priemonės – antrankiai (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Nors M. L. savo kaltės kategoriškai ir nepripažįsta, tačiau teismas mano esant pilnai įrodyta, kad pastarasis savo veiksmais padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę įrodo byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Iš byloje esančio M. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 14P-31263196-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Pastarojo kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK gautas 2015-05-25 pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015-05-25, apie 23 val., M. L. po jam adresuotos pastabos pradėjo keiktis bei agresyviai pulti savo motiną N. L. (b. l. 4). Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. L. parodymus, kuriuose šis tikino paklusniai vykdęs pareigūnų reikalavimus ir, paprašytas išeiti bei vykti kartu, iš karto sutiko važiuoti į policijos įstaigą, tik prieš tai nuėjo į tualetą, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės arbą ją sušvelninti. Tokius jo parodymus paneigia teismo posėdyje kaip liudytojais tiesiogiai apklaustų policijos pareigūnų V. R. ir D. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys bei papildantys vienas kitą tarpusavyje. Taigi teisme apklausti liudytojai V. R. ir D. B. kategoriškai patvirtino, jog vos tik atvykę į butą pamatė agresyviai nusiteikusį jaunuolį, kuris nenorėjo apsiraminti bei paprašytas ruoštis vykimui į komisariatą nereagavo, keikėsi ir įžeidinėjo, o galiausiai užsirakino tualete, iš kur atsikalbinėjo, nurodė niekur neisiąs, aiškino iš tualeto patalpos būsiąs išverstas nebent su specialiųjų tarnybų pagalba, nurodė, jog priešinsis, jei tik bus bandyta užeiti į vidų. Atsuktuvo pagalba atidarius duris, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pargriautas, jam uždėti antrankiai, pristatytas į PK. Jaunuolis tualete prabuvo apie 5-10 min., į raginimus išeiti nereagavo, nurodymai vykti į komisariatą jam buvo išsakyti keletą kartų (b. l. 23-26). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti tokiais liudytojų parodymais, kurie neprieštarauja tarpusavyje, o liudytojo D. B. parodymai iš esmės sutampa su pastarojo tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 5). Nenustatyta, kad liudytojai turėjo bent kokį suinteresuotumą nurodyti M. L. kaltinančias aplinkybes (tokių aplinkybių nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo). Tad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina esant pilnai įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas M. L. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o pastarojo kaltės neigimas yra vertintinas kaip aiškiai deklaratyvus. Taip pat pabrėžtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nurodyta, jog M. L. galėjo būti neblaivus, tačiau byloje nesant jokių objektyvių girtumo faktą patvirtinančių įrodymų, nelaikytina, kad M. L. neteisėtus veiksmus atliko, būdamas neblaivus. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pastarasis policijos įstaigoje atsisakė tikrintis neblaivumą, kas byloje yra objektyviai įrodyta (b. l. 6), laikytina kaip teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymas ir papildomai nekvalifikuotinas.
Tuo pačiu pažymėtina, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos aplinkybes, jog asmuo, mosikuodamas rankomis, priešinosi pareigūnams, tačiau tokie veiksmai atskirai pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nekvalifikuoti, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolo apimtyje.
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu M. L. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 247-366/2011).
Nagrinėjamu atveju konfliktas įvyko namuose, bute, t. y. vietoje, kurioje be savininko leidimo pašaliniai asmenys neturi teisės lankytis. Atsižvelgiant į tai, kad butas yra laikytina privačia teritorija, o ne vieša vieta, M. L. veika pagal ATPK 174 straipsnį nutrauktina, nenustačius objektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nustatytai valdymo tvarkai), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į tai kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. L. asmenybė (aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, darbo biržoje registruotas, paties teigimu, užsiima savanoryste, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, bauda nesumokėta). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai M. L. gali būti pasiekti paskyrus M. L. baudą, artimą ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 eurų dydžio baudą.
M. L. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį bei įmokos kodą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).