Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2016 m. lapkričio 6 d., apie 19.35 val., pristatyta į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, esantį adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, būdama pristatytų asmenų patalpoje elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, vadindama juos šūdinais vaikais, šūdžiais, durniais, debilais ir pan., į policijos pareigūnų reikalavimą nutraukti savo neteisėtą veiką nereagavo ir toliau juos keikė necenzūriniais žodžiais. Taip I. V. kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jie važiavo į prieglaudą pasižiūrėti katino. Namo grįžo sušalę, todėl išgėrė arbatos ir degtinės. Ji serga, turi astmą. Nurodė, kad gyvena bendrabutyje, kur bendrai naudojasi virtuve, vonia, tualetu. Ji norėjo pasigaminti virtuvėje valgyti, kur tuo metu sėdėjo kaimynai ir gėrė. Kaimynai pradėjo iš jos tyčiotis, sakė, kad ji atsivestų savo vyrą pakistanietį. Ji plovė indus, į kaimynų pasityčiojimus nekreipė dėmesio. Vyras, išgirdęs virtuvėje triukšmą, atėjo į virtuvę pasižiūrėti, kas vyksta. Tuomet kaimynai stūmė ją į vieną pusę, o jos vyrą į kitą, nes jie, kai išgeria, būna agresyvūs. Rankoje ji laikė stiklinę, kuria užvožė kaimynui Dariui. Jie iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams ji paaiškino situaciją ir jie pasakė, kad jeigu kaimynai vėl prie jų lįs, tai tada kviesti policiją. Vakare kaimynai pradėjo spardyti jų duris, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Tada vyras nuėjo į tualetą ir užtruko. Ji nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad jos vyras guli ant žemės, o jį spardo du kaimynai. Ji puolė ginti vyro, ją kaimynai sumušė kaip slyvą, mušė į kaktą, smilkinį, lūpą, jos rankos ir net delnai buvo mėlyni, ji buvo visa kraujuota. Subėgę į triukšmą kiti kaimynai išsivedė besimušančius kaimynus. Ji nuprausė kraują ir iškvietė policiją, kurie atvykę liepė jai rašyti pareiškimą. Juos visus nuvežė į policijos komisariatą bei uždarė už grotų, vietoj to, kad išklausytų. Ji buvo visa sudaužyta, šoko būsenoje. Būdama uždaryta ji su vyru kalbėjo angliškai. Tuo metu kartu su jais buvęs vaikinas pradėjo vėl mušti jos vyrą. Tada jai trūko kantrybė ir ji pradėjo sakyti, kodėl taip yra, nes pati būdama sumušta iškvietė policiją ir dar turi kęsti patyčias. Pareigūnė jos paklausė, kodėl ji gėrė degtinę, bet čia buvo sprendžiamas ne tas klausimas, tai moralinis klausimas, ji turi teisę namuose išgerti, todėl paklausė pareigūnės, ar ji yra durna, pasakė, kad jie yra šūdžiai, neturintys patirties dirbti šį darbą. Ji buvo afekto būsenoje, nes pareigūnai nesprendė situacijos, o uždarė juos į kamerą. I. V. nurodė, kad ji yra serganti, kameroje pradėjo dusti, jai prasidėjo panikos priepuolis, ji privalo vartoti stiprius hormoninius vaistus, kurių jai tuo metu truko. Jai iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji norėjo jai pamatuoti spaudimą, tačiau jos ranka buvo per stora. Gydytojas pasakė, kad viskas aišku ir išėjo. Ji tokio elgesio nebuvo patyrusi per visą gyvenimą. Protokolo nematė, nepasirašė. Protokolą padavė vyrui, o jis nėra lietuvis, nesuprato, paėmė ir įsidėjo. Ji nežino, už ką yra traukiama atsakomybėn. Ji norėjo nusistatyti sveikatos sutrikdymo mąstą, bet jai pasakė, kad ši paslauga yra mokama. Policija turėjo jai išrašyti siuntimą, bet jie to nepadarė, nors ji akivaizdžiai buvo sumušta. I. V. taip pat nurodė, kad pareigūnai jos girtumo netikrino, ji jiems prisipažino esanti išgėrusi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu I. V. atsisakė duoti paaiškinimus (b.l. 10).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. S. nurodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Liudytoja nurodė, kad I. V. kartu su savo vyru buvo pristatyta į policijos komisariatą bei patalpinta už užtvaro, nes visi pristatyti asmenys į komisariatą yra laikomi patalpoje su grotomis. I. V. buvo agresyvi, keikėsi, reikalavo valgyti. Tuo metu buvo pristatyti ir kiti asmenys. I. V. į reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau keikėsi, todėl buvo patalpinta į laikino sulaikymo kamerą, reikalavo greitosios. Jos vyras buvo paleistas, nes elgėsi ramiai ir dar ramino I. V.. Greitoji medicinos pagalba į komisariatą jai buvo kviečiama du kartus. Vieną kartą gydytojas ją apžiūrėjo, o kitą kartą neapžiūrėjo, nes ji gulėjo laikino sulaikymo kameroje. Liudytoja neprisimena, kad būnant už užtvaro, I. V. vyrą pultų kitas asmuo. E. S. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 2).

Vilniaus apskrities Operatyvaus valdybos skyriaus policijos pareigūnės E. S. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 6 d., 19.35 val. į 2 PK patalpas buvo pristatyta I. V., kuri būdama pristatytų asmenų patalpoje (už grotuoto užtvaro) elgėsi agresyviai, garsiai šūkavo, bandė išprovokuoti muštynes su kitais pristatytais asmenimis (mosikavosi rankomis, vadino juos necenzūriniais žodžiais), taip pat viso pristatymo laiko metu įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, vadindama juos šūdini vaikai, šūdžiai, durniai, debilai jūs. Į pareigūnų reikalavimą, nutraukti neteisėtą savo veiką, nereagavo ir toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, todėl apie 20.17 val. buvo uždaryta į laikino sulaikymo kamerą, kur ir toliau elgėsi agresyviai, šūkavo, keikėsi, spardė kojomis ir rankomis laikino sulaikymo kameros duris (b.l. 2).

Liudytoja N. Š. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Liudytoja paaiškino, kad nuo pat pristatymo į policijos komisariatą I. V. buvo agresyvi, kėlė triukšmą, konfliktavo su kitais sulaikytais asmenimis, netgi su jais susimušė, reikėjo juos skirti, keikėsi tiek kitų sulaikytų asmenų, tiek policijos pareigūnų atžvilgiu. Liudytojos teigimu, visi tuo metu pristatyti asmenys buvo patalpinti į patalpą, kuri yra su grotomis, iki situacijos išsiaiškinimo. N. Š. taip pat atsimena, kad I. V. kelis kartus į komisariatą buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Tuo metu, kai ji buvo patalpinta į laikino sulaikymo kamerą, atvykus greitajai, I. V. gulėjo ant žemės. Jos buvo paprašyta atsikelti, bet ji nesikėlė, nesakė gydytojui, kuo skundžiasi, ji atsisakė pagalbos. Jei liudytoja neklysta, I. V. sakė, jog serga cukriniu diabetu ir jai reikia skirtomis valandomis pavalgyti. Policijos komisariate maisto nėra. I. V. rėkiant, kad jai yra bloga, liudytoja nešė jai inhaliatorių. Liudytoja patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 3), kurios yra iš esmės analogiškos, kaip ir policijos pareigūnės E. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.

Liudytojas T. M. nurodė, kad yra I. V. vyras. Paaiškino, kad kažkas paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu bei pranešė, kad jis yra teroristas. Jį užpuolė bendrabutyje kaimynai, o žmona bandė jam padėti. Jis pats policijos pareigūnus kvietė tris kartus, kalbėjo angliškai. Atvykę policijos pareigūnai juos visus nuvežė į policijos komisariatą, kur pareigūnai jam pasakė, kad jis yra teroristas ir priklauso Alkajeda grupei. Žmona norėjo jį apginti, nes rūpinasi juo.

I. V. papildomai pateikė teismui VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio galvos trauką apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad I. V. šioje ligoninėje dėl sumušimo buvo apžiūrėta 2016 m. lapkričio 7 d., 00.40 val., ją apžiūrėjus buvo rasta poodinė hematoma kaktoje (b.l. 13). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma patvirtina, kad I. V. gydėsi šios ligoninės skubiosios pagalbos skyriuje nuo 2016 m. lapkričio 6 d., 23.33 val. iki 2016 m. lapkričio 7 d., 01.15 val. Jai buvo diagnozuotas galvos sumušimas, bronchinė astma.

I. V. ginčijant savo kaltę bei teigiant, jog ji nepagrįstai buvo sulaikyta ir laikoma policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje už grotų, nors pati kvietė policijos pareigūnus, teismas išsireikalavo iš Vilniaus miesto 2 policijos komisariato teismui duomenis, kokiu pagrindu I. V. buvo pristatyta į šį komisariatą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pirmas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėją koridoriuje sumušė kaimynai, bendrajame pagalbos centre buvo užregistruotas 2016 m. lapkričio 6 d., 18.06 val. (b.l. 21). Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūno D. L. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 d. apie 18.06 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame name, penktame aukšte kaimynai sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam stikline į kaktą trenkė kaimynė I. V.. Pabendravus su I. V. ji paaiškino, kad konfliktas kilo todėl, kad D. B. pradėjo kabinėtis prie jos vyro T. M.. Visi konflikto dalyviai buvo neblaivūs, todėl buvo paaiškinta, kad kai išsiblaivys, kreiptųsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b.l. 22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 d., 19.08 val. bendrajame pagalbos centre buvo užregistruotas dar vienas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, prie 411 buto, vyksta muštynės, pranešėjos vyrą muša kaimynai (b.l. 19). Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūno D. L. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 d., apie 19.08 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi I. V., kuri pareiškė, kad įvyko muštynės su kaimynais, taip pat muštynėse dalyvavo jos vyras T. M., to pasėkoje kaimynas K. B. trenkė jai į veidą. Pabendravus su K. B. ir kitu kaimynu D. B., gyv. (duomenys neskelbtini), jie pareiškė, kad pati kaimynė I. V. kartu su savo vyru T. M. atėjo pas K. B. į namus ir ėmė konfliktuoti, to pasėkoje I. V. trenkė D. B. stikline į kaktą bei įkando į nugarą. K. B. gynė save ir D. B. nuo kaimynės. Laiptinės kaimynė A. V. teigė, kad I. V. su savo vyru T. M. nuolatos konfliktuoja su kaimynais, mušasi tarpusavyje, girtuokliauja. Tai gali paliudyti visas ketvirtas aukštas. I. V., T. M., D. B. ir K. B. buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK tolimesniam aiškinimuisi. Pristatymo metu spec. priemonės nepanaudotos (b.l. 20).

D. B. 2016 m. lapkričio 6 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad jis užėjo į virtuvę išgerti butelio alaus. Atėjo kaimynė, kuri kabinėjosi, įkando jam į nugarą ir davė su stikline alaus į galvą (b.l. 24). K. B. 2016 m. lapkričio 6 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad kaimynė jį užpuolė virtuvėje, kepant žuvį, pradėjo jį įžeidinėti. Jis trenkė jai į veidą, nes gynėsi (b.l. 26). T. M. 2016 m. lapkričio 6 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d., 18.45 val. pirmą kartą juos užpuolė kaimynai, tada jis ir paskambino policijai, tačiau pas juos (užpuolusius kaimynus) buvo tylu. Antrą kartą jam paskambinus į policiją numeriu 112 pareigūnai atvažiavo, tuomet jis buvo virtuvėje. Patikrinus jų girtumo laipsnį, jie buvo pristatyti į policijos komisariatą (b.l. 27). I. V. paaiškinimuose policijai nurodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d., sekmadienį buvo savo bendrabutinio buto kambaryje. Išėjus į bendro naudojimo virtuvę ir tualetą, jos vyrą, Pakistano pilietį, užpuolė du girti kaimynai iš rasistinių paskatų. Ji puolė ginti vyrą ir praskėlė vienam užpuolikui kaktą. Atvažiavusi policija nerado priežasties jų perspėti. Bet pareigūnams išvažiavus ir jos vyrui mėginant nueiti į tualetą, minėti kaimynai jį užpuolė ir pradėjo žiauriai mušti. Ji išbėgo stabdyti, bet taip pat buvo žiauriai sumušta. Ji iškvietė policiją ir buvo ilgam laikui areštuota (iki 21.30 val.). Ji yra diabetikė ir astmatikė, negavo nei maisto, nei vaistų, kurie jai buvo būtini (b.l. 29).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad D. B. 2016 m. lapkričio 16 d., 19.56 val. buvo nustatytas vidutinis 2,41 promilės girtumas (b.l. 23), K. B. – 1,78 promilės girtimas (b.l. 25). Vilniaus apskrities Operatyvaus valdybos skyriaus policijos pareigūnės N. Š. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 6 d., 19.30 val. į 2 PK patalpas buvo pristatyta I. V., kuri kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo (b.l. 4, 28).

Iš teismui pateiktų VšĮ Greitosios medicinos pagalbos duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 d. greitosios pagalbos medikai į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą adresu Algirdo g. 20, Vilniuje dėl I. V. vyko du kartus. Pirmą kartą greitosios pagalbos medikai dėl I. V. galvos sumušimo atvyko 20.26 val. Kvietimo kortelėje yra nurodyta, kad I. V. pagalbos kategoriškai atsisakė, pilnos apžiūros atsisakė pareigūnų akivaizdoje, savitvardos ir savikontrolės stoka. Antrą kartą greitosios pagalbos medikai buvo atvykę 23.03 val., nes I. V. skundėsi silpnumu, drebuliu, dusuliu. Atvykę medikai I. V. nustatė daugybinius galvos sužalojimus – sumušimus. Jiems buvo paaiškinta, kad ligonė sumušta (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, mušė kumščiu į veidą, kas mušė, neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju I. V. pareikšti kaltinimai pasitvirtino.

I. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš šios formuluotės seka, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš veikų požymių, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, antruoju atveju – turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

I. V. kaltę pirmiausia patvirtina teismo posėdyje apklaustos liudytojos policijos pareigūnės N. Š. ir E. S., kurios duodamos parodymus teisme, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad tik pristatyta į policijos komisariatą I. V. iš karto buvo agresyvi, kėlė triukšmą, konfliktavo su kitais sulaikytais asmenimis, netgi su jais susimušė, reikėjo juos skirti, keikėsi tiek kitų sulaikytų asmenų, tiek policijos pareigūnų atžvilgiu, į reikalavimus nusiraminti neragavo, todėl buvo patalpinta į laikino sulaikymo kamerą. Netikėti policijos pareigūnių, vykdančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, teismas nagrinėjamu atveju neturi jokio pagrindo, kadangi šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, taip pat byloje esantiems jų tarnybiniams pranešimams, rašytiems įvykio dieną, kuriuose yra detaliau nurodyti I. V. policijos pareigūnams išsakyti įžeidimai, tokie kaip šūdini vaikai, šūdžiai, durniai, debilai (b.l. 2, 3). Šie I. V. žodžiai, patys savaime turintys menkinančią asmenį reikšmę, buvo išsakyti ne bendrai, o skirti būtent policijos pareigūnams, siekiant juos įžeisti bei pažeminti, demonstruojant bendrą neigiamą jų asmenybės vertinimą, vykdant savo tiesiogines pareigas. Pažymėtina tai, kad pati I. V. taip pat neginčijo fakto, jog ji išvadino policijos pareigūnus durniais ir šūdžiais, neturinčiais patirties dirbti šį darbą, tačiau iš esmės teigė, jog tai buvo išprovokuota kilusios situacijos.

Administracinėn atsakomybėn trauktinos I. V. teiginys, kad tokį jos elgesį sąlygojo netinkami policijos pareigūnų veiksmai, nes pati išsikvietusi policijos pareigūnus, ji buvo nuvežta į komisariatą bei patalpinta į sulaikymo patalpą už grotų, neišsiaiškinus visų įvykių aplinkybių, yra neparemtas bylos medžiaga. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, t.y. BIRT ataskaitų žiūryklių bei policijos pareigūno D. L. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybinių pranešimų, policija adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nagrinėjamo įvykio dieną buvo kviečiama du kartus. Pirmą kartą policijos pareigūnus kvietė D. B., kuris nurodė, kad jam stikline į kaktą trenkė kaimynė I. V.. Pabendravus su I. V. ji paaiškino, kad konfliktas kilo todėl, kad D. B. pradėjo kabinėtis prie jos vyro T. M.. Kadangi visi konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, jiems buvo pasiūlyta kreiptis į komisariatą po to, kai jie išblaivės (b.l. 21, 22). Antrą kartą nagrinėjamo įvykio dieną policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje jau buvo iškviesti I. V., kuri atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad muštynių su kaimynais metu, kuriose dalyvavo ir jos vyras T. M., kaimynas K. B. trenkė jai į veidą. Policijos pareigūnams pabendravus su K. B. ir kitu kaimynu D. B., jie pareiškė, kad pati kaimynė I. V. kartu su savo vyru T. M. atėjo pas K. B. į namus ir ėmė konfliktuoti, to pasėkoje I. V. trenkė D. B. stikline į kaktą bei įkando į nugarą. K. B. ginė save ir D. B. nuo kaimynės. Policijos pareigūnams pabendravus su kaimyne ši teigė, jog I. V. su savo vyru T. M. nuolatos konfliktuoja su kaimynais, mušasi tarpusavyje, girtuokliauja. Tai gali paliudyti visas ketvirtas aukštas. Kadangi tiek I. V. su vyru, tiek kiti konflikte dalyvavę asmenys turėjo vienas kitam pretenzijų, jie visi buvo pristatyti į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b.l. 19, 20). Taigi įvertinęs šiuos byloje esančius duomenys bei tai, kad visi konflikte dalyvavę asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, turėjo vienas kitam pretenzijų, po pirmo policijos pareigūnų atvykimo neapsiramino, toliau konfliktavo ir mušėsi tarpusavyje, teismas negali daryti išvados, jog policijos pareigūnų veiksmai, išvežus visus konflikte dalyvavusius asmenis į policijos komisariatą bei juos laikant pristatytų asmenų patalpoje (už grotuoto užtvaro) iki aplinkybių išsiaiškinimo, buvo neteisėti. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnės E. S. parodymų, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, I. V. vyras, išsiaiškinus aplinkybes, buvo paleistas iš šių patalpų, nes elgėsi ramiai ir dar ramino savo žmoną. Tuo tarpu I. V. elgėsi agresyviai, keikėsi, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl buvo patalpinta į laikino sulaikymo kamerą, ką patvirtina byloje esantis administracinio sulaikymo protokolas (b.l. 9). Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant, o už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad I. V. policijos komisariate pradėjus skųstis sveikata bei pačiai reikalaujant greitosios medicinos pagalbos, jai į komisariatą greitoji medicinos pagalba buvo kviesta du kartus. Kaip matyti iš teismui pateiktų VšĮ Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių, pirmą kartą atvykus medikams I. V. kategoriškai atsisakė pilnos apžiūros. Antrą kartą į policijos komisariatą atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo I. V. bei nustatė jai galvos sumušimus. Be to, iš byloje esančio įrašo kvietimo kortelėje matyti, kad I. V. pareigūnų akivaizdoje stokojo savitvardos ir savikontrolės, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog jos elgesys policijos pareigūnų atžvilgiu nebuvo tinkamas, nes į tai dėmesį atkreipė net atvykę medikai. I. V. pateikė teismui medicininių dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad ji serga kai kuriomis lėtinėmis ligomis, dėl kurių turi nuolat vartoti vaistus ar maitintis nustatytomis valandomis (b.l. 34), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo I. V. elgtis netinkamai, įžeidinėti policijos pareigūnus ar nevykdyti jų teisėtų nurodymų, juo labiau, kad medicinos pagalba jai buvo teikiama, jos pačios prašymu kviečiant į policijos komisariatą greitosios medicinos pagalbos medikus.

Nors byloje nėra duomenų apie I. V. nustatytą konkretų girtumo laipsnį, nes ji atsisakė alkotesteriu tikrintis blaivumą, tačiau ji pati neneigė fakto, jog nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį. Policijos pareigūnės N. Š. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad nuo I. V. sklido stiprus alkoholio kvapas, ji nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo (b.l. 4). Taigi I. V. vartotas alkoholis galimai taip pat galėjo turėti įtakos jos elgesiui ir savo pačios poelgių neadekvačiam vertinimui, ar tam, kad galimai tam tikras aplinkybes ji atsimena netiksliai, pavyzdžiui, ji kategoriškai teigė, jog greitosios medicinos pagalbos medikai buvo kviesti tik vieną kartą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina liudytojomis apklaustų E. S. ir N. Š. parodymus, kad medikai į komisariatą buvo kviesti ir atvyko du kartus. Be to, yra pagrindo išvadai, jog toks I. V. elgesys tik trukdė, o ne skatino policijos pareigūnus kuo operatyviau išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. V., protokole nurodytu laiku būdama policijos komisariate, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, vadindama juos šūdinais vaikais, šūdžiais, durniais, debilais ir pan., į policijos pareigūnų reikalavimą nutraukti savo neteisėtą veiką nereagavo ir toliau juos keikė necenzūriniais žodžiais. Taigi tokie jos veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė; nuostatos, kaip vertinama, ar nustatyta atsakomybė yra švelnesnė, įtvirtintos šio straipsnio kitose dalyse.

Administracinių nusižengimų kodekse nusižengimai, atitinkantys ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas ir jo garbės ir orumo įžeidimas) požymius yra įtvirtinti ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje (ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, o ANK 508 straipsnis numato atsakomybę už, be kita ko, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu).

ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 86 iki 144 eurų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų, ANK 506 straipsnio 4 dalyje – bauda nuo 90 iki 140 eurų, o ANK 508 straipsnyje – bauda nuo 90 iki 140 eurų. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ANK minėtuose straipsniuose nebenumatyta arešto nuobauda, spręstina, kad ANK atitinkami straipsniai numato švelnesnę atsakomybę, nei ATPK, todėl I. V. veika, protokole kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad I. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimus buvo bausta tik du kartus, paskutinį kartą 2013 metais, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgus į I. V. sveikatos būklę, diagnozuotas lėtines ligas, dėl kurių ji būdama sulaikyta pradėjo dusti bei jai prasidėjo panikos priepuoliai, susidariusios situacijos, dėl kurios buvo padaryti teisės pažeidimai, ypatumus, I. V. nustatytus galvos sumušimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo I. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei skirti jai švelnesnes nuobaudas, nei šių straipsnių sankcijose numatytos minimalios baudos. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, teismas

nutaria:

I. V. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti įspėjimą.

I. V. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti I. V. galutinę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.