Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-374-527/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-12
Bylos Nr.
2A-374-527/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Atsakovas
UAB „Rotada“
Ieškovas
BUAB „Bleiras“
Civilinė byla Nr. 2A-374-527/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Augustė;procesinių sprendimų kategorijos: 50.11; 121.15; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei ir Neringai Gudašytei, dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai Beniušienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Rotada“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-777-769/2010 pagal ieškovės BUAB „Bleiras“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Rotada“ dėl 30.000 Lt įsiskolinimo už avansinius apmokėjimus priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 39-40) prašė priteisti iš atsakovės 30.000 Lt įsiskolinimą, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2002-07-18 sudarė sutartį Nr. 254 dėl dyzelinio kuro pirkimo, kuri pasibaigė 2003-12-31. Ieškovė epizodiškai pirko atsakovės degalinėse kurą, atsiskaitinėdama grynaisiais ir darydama išankstinių apmokėjimų pavedimus. 2009-01-29 buvo pervestas 20.000 Lt avansas, 2009-03-23 – 10.000 Lt avansas, tačiau už pervestus pinigus atsakovė degalų nepardavė, o užskaitė juos kaip delspinigius už anksčiau pradelstus atsiskaitymus pagal negaliojančią sutartį Nr. 254. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-10-01 sprendimu (b. l. 120-123) ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 30.000 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 900 Lt žyminį mokestį; priteisė iš atsakovės valstybei 13,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad šalys 2002-07-18 sudarė Naftos produktų pardavimo pagal atsakovės magnetines korteles sutartis Nr. 254 (b. l. 8-9), kur buvo nurodyta, kad atsiskaitymas vyksta bankiniu pavedimu, taikant nuolaidą, už nesavalaikį atsiskaitymą mokant 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, o kortelės yra blokuojamos be atskiro įspėjimo, sutartis galiojo iki 2002-12-31, šalims raštu nepranešus apie jos nutraukimą, sutarties galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams; 2003-07-31 protokolu buvo susitarta, kad nuo 2003-08-01 keičiama sutarties Nr.245 sąlyga dėl nuolaidos perkamam kurui (b. l. 47); 2004-04-06 protokolu tarp šalių buvo susitarta, kad įsiskolinimas neturi viršyti 100.000 Lt, esant didesniam - bus skaičiuojami delspinigiai ir stabdomas kuro atleidimas (b. l. 48); 2008-10-30 siųstas ieškovei raginimas sumokėti 133.161,42 Lt skolą iki 2008-11-05, 2006-07-04 ieškovei buvo siųstas parnešimas dėl paskaičiuotų 16.675,20 Lt delspinigių (b. l. 49); 2006-04-26 ieškovė buvo raginama sumokėti 101.815,01 Lt skolą iki 2006-05-01 arba bus skaičiuojami delspinigiai (b. l. 51); 2009-01-29 ieškovė atsakovei pervedė 20.000 Lt (b. l. 13), 2009-03-23 10.000 Lt kaip avansą (b. l. 14 ); 31.576,76 Lt delspinigius ieškovė paskaičiavo ieškovei 2008-04-30 dienai už laikotarpį nuo 2007-11-15 iki 2008-03-30 nuo sumų, neviršijančių 100.000 Lt, kai kuras ieškovei buvo parduodamas be nuolaidų, pagal išrašomas PVM sąskaitas faktūras(b. l. 69), apskaičiuotai delspinigių sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (b. l. 70 ); Panevėžio apygardos teismo 2010-05-07 sprendime nustatyta, kad sutartis tarp šalių nagrinėjamu laikotarpiu (2008 m.) galiojo, nes nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė būtų pranešusi atsakovei apie sutarties nutraukimą, o iš ieškovės konkliudentinių veiksmų buvo matyti, kad ji sutarties nenutraukė; teismas taip pat konstatavo, kad sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudarytų 73 proc. per metus, susiklosčiusioje teismų praktikoje visuomet laikytini aiškiai per dideli CK 6.73 ir 6.258 str. prasme (b. l. 119). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės 2009-01-29, 2009-03-23 pervestų 30.000 Lt, įvardytų kaip „avansas“, o atsakovės užskaitytų kaip „delspinigiai“ pagal 2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RLK Nr. 0012612, grąžinimo. Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Reikalavimui dėl netesybų įstatymas numato sutrumpintą 6 mėn. terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str.1 d.). Kaip matyti iš patikslintame ieškinyje nurodyto reikalavimo pagrindo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už avansinius apmokėjimus, t. y. dėl sumų, pervestų avansu už kurą, grąžinimo. Ieškovės teigimu, pinigai atsakovės reikalavimu už kurą buvo pervesti avansu, jokių oficialių raštiškų reikalavimų dėl delspinigių mokėjimo iš atsakovės neturėjo, oficialaus pranešimo, kad pravestus 30.000 Lt atsakovė užskaito kaip delspinigius, negavo. Aplinkybes dėl avanso užskaitos kaip delspinigių bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovė, taip atsikirsdama į ieškinį. Kadangi ieškovė neprašė grąžinti delspinigių, ieškinys pareikštas ne dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, teismas netaikė sutrumpinto 6 mėn. ieškinio senaties termino. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2010-05-07 sprendimu buvo nustatyta, kad sutartis tarp šalių nėra nutraukta, duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme ji būtų nutraukta, nepateikta, todėl teismas laikė, kad atsakovė turėjo teisę 2008 m. skaičiuoti delspinigius pagal tarp šalių 2002-07-18 pasirašytą Naftos produktų pardavimo pagal atsakovės magnetines korteles sutartį Nr.254. Įvertinęs minėtą teismo sprendimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, teismas pripažino, kad tokio dydžio netesybos (0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) laikytinos aiškiai per didelės. CK 6.54 str. dėl įmokų nustatymo numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, tai įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms, trečiąja netesyboms, ketvirtąja pagrindinei prievolei įvykdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti 2008-04-30, PVM sąskaita faktūra serija RLK Nr.0012612 buvo įtraukta į apskaitą, atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (b. l. 64), bendrą ieškovės įsiskolinimo sumą 2008-04-30 padidinant nuo 76.690,86 Lt iki 108.267,17 Lt; 2008-05-12 buvo gautas ieškovės mokėjimas 30.000 Lt, 2008-06-26 buvo gautas 25.000 Lt mokėjimas ir t. t., atitinkamai atsakovės apskaitoje buvo mažinamas likutis debete, kas paneigia atsakovės teiginius, kad 2009-01-29 buvo pirmas ieškovės mokėjimas po delspinigių paskaičiavimų, todėl taikant CK 6.54 str. nuostatas pirmiausia buvo padengti apskaičiuoti delspinigiai. Kitų faktinių aplinkybių, motyvų, kodėl už gautą iš ieškovo 30.000 Lt avansą nebuvo parduodamas kuras, atsakovė nenurodė. Kai asmuo gauna avansinį mokėjimą, jį susiejant ir įskaitant į būsimus mokėjimus pagal numatomą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau įsipareigojimai sudaryti tokią sutartį lieka neįgyvendinti, tai gautos avansu lėšos turi būti grąžintos jas perdavusiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2009).

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 125-128) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, netyrė pateiktų rašytinių įrodymų, nenustatė bylai svarbių faktinių aplinkybių, kas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą. Šalys 2002-07-18 sudarė Naftos produktų pardavimo pagal UAB „Rotada“ magnetines korteles Sutartį Nr. 254, pagal kurią ieškovė atsakovei tiekė kurą. Šalių susitarimu visi atsiskaitymai buvo vykdomi bankiniu pavedimu, o, neatsiskaičius per 7 dienas nuo sąskaitos išrašymo, pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo mokėti 0,2 % delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2004-04-06 protokolu šalys numatė, kad tik viršijus 100.000 Lt ribą bus skaičiuojami delspinigiai. Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi c. b. Nr. 2A-162-212/2010 nustatė faktines aplinkybes, kad 2002-07-18 sutartis yra nenutraukta ir galiojanti, kad kurą ieškovė pirko pasinaudodama šioje sutartyje nustatytomis nuolaidomis ir Sutartyje nustatyta kreditine linija, taigi apeliantė turėjo teisinį pagrindą įskaityti delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartyje nenustatė įskaitymo tvarkos, šiuo atveju turi būti taikomas CK 6.54 str., reglamentuojantis įmokų paskirstymą, o būtent - pirmiausia kreditorius turi teisę dengti išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, toliau palūkanoms, netesyboms ir tik ketvirtąja eile - pagrindinei prievolei įvykdyti. LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-362/2009, kuria vadovavosi teismas, priimta esant visiškai kitai faktinei situacijai - šioje nutartyje teismas numatė taisyklę, kai „asmuo gauna avansinį mokėjimą, jį susiejant ir įskaitant į būsimus mokėjimus pagal numatomą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau įsipareigojimai sudaryti tokią sutartį lieka neįgyvendinti, tai gautos avansu lėšos turi būti grąžintos jas perdavusiam asmeniui“. Šiuo atveju buvo susiklosčiusi visiškai priešinga situacija, sutartis sudaryta jau labai seniai – 2002-07-18, šalys daugelį metų nuosekliai tęsė sutartinius santykius, ir ieškovė, pavedimuose nurodydama, kad atlieka avansinius mokėjimus, tuo negalėjo tikėtis paneigti jau esamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. atsiskaitymo už jau užsipiltą kurą pagal šią Sutartį ir joje numatytų delspinigių apmokėjimo, nes būtent susidariusioje situacijoje turėjo būti taikytas CK 6.54 str. Tačiau teismas nepagrįstai imperatyvių CK nuostatų netaikė ir priėmė neteisėtą, CK nuostatoms prieštaraujantį sprendimą. Teismas absoliučiai nenustatė ir neįvertino byloje svarbių faktinių aplinkybių. Delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti ieškovei piktybiškai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir bendrai įsiskolinimo sumai pasiekus grėsmingą 276.071,26 Lt sumą. Tai patvirtina delspinigių paskaičiavimo lentelė už 2007-2008 metus bei PVM sąskaitos faktūros, už kurių apmokėjimo pradelsimą paskaičiuoti delspinigiai. Minėtoje delspinigių apskaičiavimo lentelėje vienoje iš grafų nurodytas bendras įsiskolinimo likutis bei kaip jis kito vykstant šalių tarpusavio atsiskaitymams. Šie duomenys pagrįsti apeliantės byloje pateiktu buhalterinės apskaitos žiniaraščiu nuo 2007-01-01 iki 2010-05-12, pateiktų duomenų teisingumo neginčijo ir ieškovė. Delspinigių sumos buvo skaičiuojamos ne nuo bendro skolos likučio, o nuo kiekvienos lentelėje įvardintos PVM sąskaitos faktūros skolos sumos iki konkrečios faktūros apmokėjimo. Elgdamasi tokiu būdu apeliantė stengėsi rasti kompromisą tarp šalių, paisė ir ieškovės interesų, kompensuodama tik minimalius patiriamus nuostolius dėl sutrikusio atsiskaitymo. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad delspinigiai paskaičiuoti nuo sumų, mažesnių nei 100.000 Lt, neatsižvelgiant į 2004-04-06 protokolą tarp šalių. Dar keistesnė ir nepagrįsta teismo išvada, kad kuras ieškovei buvo parduodamas be nuolaidų. Šių aplinkybių teismas bylos nagrinėjimo metu apskritai netyrė ir nesiaiškino, neuždavė jokių klausimų atsakovei, nors, kad kuras buvo parduotas su nuolaida, neginčijo ir ieškovė. Minėta teismo išvada visiškai neatitinka tikrovės, nes visas kuras buvo parduotas su nuolaida, nuolaida šalių susitarimu buvo suteikiama išrašant kreditinę sąskaitą faktūrą ir sumažinant įsiskolinimą (b. l. 129), taip pat šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštis 2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu, iš kurio matyti, kad minėta kreditinė sąskaita buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei, tokiu būdu ieškovei suteikta 56.369,70 Lt nuolaida už šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu užsipiltą kurą. Vertinant visų aplinkybių šioje byloje visumą, akivaizdu, kad atsakovė buvo sudariusi išskirtinai puikias sąlygas atsakovei, ir šalių bendradarbiavimas nebūtų nutrūkęs, jei ieškovė nebūtų piktnaudžiavusi ir vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Sąlyginai didesni delspinigiai, būtent 0,2 proc. nuo laiku neatsiskaitytos sumos, buvo verslo plano, susiklosčiusio tarp šalių, dalis. Ieškovei buvo suteiktos geros sąlygos, didelės nuolaidos, tačiau už tai buvo laukiama tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Teismas netinkamai vadovavosi Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-162-212/2010 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pacituodamas šio teismo nutarties konteksto neatitinkančią standartinę frazę, kad sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną susiklosčiusioje teismų praktikoje visuomet laikytini aiškiai per dideli CK 6.73 ir 6.258 str. prasme. Teismas neįsigilino į toliau šioje teismo nutartyje išdėstytą Panevėžio apygardos teismo mintį, kad priteistini delspinigiai mažintini atsižvelgiant į tai, kad prašomi minėtoje byloje priteisti delspinigiai sudarė 46.366,08 Lt, t. y. beveik pusę skolos sumos, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu bendras skolos likutis buvo 108.890,98 Lt. Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės teismui nurodytą aplinkybę, kad šioje konkrečioje byloje užskaityta delspinigių suma, t. y. 30.000 Lt nuo bendro skolos likučio, t. y. 276.071,26 Lt, sudaro: 30.000 x 100: 276.071,26 Lt = 10,86 proc. Todėl teismas turėtų nustatyti teisingą proporciją tarp šalių, individualiai vertindamas situaciją, nes šiuo atveju apeliantė, įskaitydama 30.000 Lt delspinigių, tik minimaliai kompensavo patirtus nuostolius dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat įskaitytų delspinigių dydis turėtų būti įvertintas ir pagal apyvartos mąstą vykdant 2002-07-18 Sutartį - šalys intensyviai vykdė prekybą, pardavėjas (ieškovė) pagal sutarties sąlygas pardavė, o pirkėjas (atsakovė) pirko kurą (kiekvienų iš šių metinė apyvarta sudaro atitinkamai 939.006,08 Lt 2003 m., 2.472.630 Lt už 2004 m., 1.958.556,27 Lt už 2005 m., 1.167.000 Lt už 2006 m., 761.144,78 Lt už 2007 m., 255.000 Lt už 2008 m., viso už šiuos metus kuro parduota už 7.553.337,05 Lt, todėl 30.000 Lt suma, atsižvelgiant į šiuos duomenis, yra visiškai pagrįsta.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad visa buvusi skola iki iškilusių teisminių ginčų atsakovei pilnai padengta, o dėl 0,2% delspinigių įskaitymo ieškovė jokio sutikimo atsakovei niekada nedavė ir tokio dydžio delspinigių priskaičiavimą apeliaciniame skunde vadindama „suteiktomis geromis sąlygomis, didelėmis nuolaidomis“ tikriausiai ironizuoja buvusius tarpusavio sutartinius santykius. Apeliantė nurodo, jog 30.000 Lt įskaitymas tik minimaliai kompensavo neva patirtus nuostolius dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 254. Tačiau toliau skunde išvardina 2004 - 2008 m. įvykusių sandorių sumas, kurios prieštarauja sveikai logikai, ir tikrai gali tik patvirtinti, jog atsakovė jokių nuostolių nepatyrė, nes tai nėra įmanoma pardavus kuro už 7.500.000 Lt ir gavus pilną atsiskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar atsakovė, iš kurios ieškovė 2002-07-18 Naftos produktų pardavimo pagal magnetines korteles Sutarties Nr. 254 pagrindu pirko kurą, gavusi iš ieškovės sumas, įvardintas kaip avansas, turėjo teisę įskaityti jas kaip ieškovės nesumokėtus delspinigius.

CK 6.54 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 d. nustato, jog antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja – netesyboms mokėti, o ketvirtąja – pagrindinei prievolei įvykdyti. Šio straipsnio 5 d. numatyta, jog kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1-4 dalyse. Šio straipsnio 6 d. numatyta, jog kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

Sistemiškai aiškinant CK 6.54 str., kolegijos nuomone, spręstina, jog šiame straipsnyje reglamentuotas įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymas.

Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo dokumentų, 2009-01-29 ieškovė atsakovei pervedė 20.000 Lt (b. l. 13), 2009-03-23 10.000 Lt (b. l. 14 ), abiem atvejais mokėjimo paskirtį nurodydama kaip ,,avansas“. Vadovaujantis šalių 2002-07-18 sudarytos sutarties Nr. 254 dėl dyzelinio kuro pirkimo, kuri, kaip nustatė Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-162-212/2010, yra nenutraukta ir galiojanti, kad kurą ieškovė pirko pasinaudodama šioje sutartyje nustatytomis nuolaidomis ir Sutartyje nustatyta kreditine linija, 3.1 ir 3.1 punktais, visi pirkėjo UAB ,,Bleiras“ (ieškovės) atsiskaitymai su pardavėju UAB ,,Rotada“ (atsakove) vykdomi bankiniu pavedimu į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą; už pirktą kurą 1 kartą per mėnesį PVM sąskaitos faktūros originalas ir detali ataskaita išsiunčiama paštu; sąskaita apmokama per 7 dienas nuo jos išrašymo. Akivaizdu, jog 2002-07-18 sutartyje nėra numatytas avansinis apmokėjimas už kurą, todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovės 2009-01-29 ir 2009-03-23 avansiniai mokėjimai buvo atlikti vykdant prievolę atsiskaityti už jos nupirktą kurą ir kad turėjo būti taikomas CK 6.54 str., reglamentuojantis įmokų paskirstymą, bei kad šiuo atveju pirmiausia turėjo būti padengtos netesybos. Nors atsakovė ir pateikė į bylą 2008-04-30 jos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 31.576,31 Lt delspinigių apmokėjimo iki 2008-05-15 (b. l. 70), ši sąskaita ieškovės nepasirašyta, be to, byloje net nėra jokių duomenų, kad jos originalas paštu ieškovei yra išsiųstas ir jos gautas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, po 2008-04-30 sąskaitos išrašymo buvo gauti ieškovės mokėjimas 2008-05-12 30.000 Lt ir 2008-06-26 25.000 Lt (b. l. 66), atitinkamai atsakovės apskaitoje buvo mažinamas likutis debete, kas paneigia atsakovės teiginius, kad 2009-01-29 buvo pirmas ieškovės mokėjimas po delspinigių paskaičiavimų, todėl, netgi jeigu būtų pagrindas taikyti CK 6.54 str. nuostatas, vadovaujantis pačios apeliantės argumentais, pirmiausia turėjo būti padengti apskaičiuoti delspinigiai ir nurodytos delspinigių skolos, paskaičiuotos už laikotarpį iki 2008-04-30 (b. l. 101), turėjo nelikti.

Be to, kolegija pažymi ir tai, kad CK 6.54 str. 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka, t. y. kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra – kitokį, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje; be to, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

Vadinasi, šiuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovė, kaip skolininkė, avansinius mokėjimus atliko vykdydama prievolę, ieškovei nurodžius kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje, atsakovė, kaip kreditorė, nesutikdama su ieškovės nurodyta mokėjimo paskirtimi ,,avansas“, turėjo teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo.

CK 6.237 str. reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remiantis asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turto. Prievolė grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą gali kilti ir tokiuose santykiuose, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau toks pagrindas išnyko (LAT 2003-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-986/2003).

Kadangi atsakovė, gavusi ir priėmusi iš ieškovės jos pervestus avansinius mokėjimus, kuro ieškovei už nurodytą sumą nebepardavė, gautos avansu lėšos turi būti grąžintos jas perdavusiam asmeniui (CK 6.242 str.).

Apskųstas teismo sprendimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus pažeistos teisės gynimo būdui, įpareigojant grąžinti be teisinio pagrindo gautus pinigus, todėl kolegija, nekonstatavusi materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, būtinų apskųsto sprendimų panaikinimui, apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Teisėjai: Birutė BobrelEvaldas Burzdikas