Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą;

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2017 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 21 MGL (790,86) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 14 MGL (527,24) Eur dydžio bauda;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 4 punktu, 5 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis bei be poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, paskiriant išdirbti 30 val. per penkis mėnesius;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi perkvalifikuota veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 5 dalį paskiriant 24 parų areštą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 10 dienų laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam R. B., laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“, 2024 m. rugpjūčio 31 d. nuo 7.00 val. iki 21.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 26 d. pasirašęs įsipareigojimą sugrįžti nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą ir turėdamas pareigą sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 21.00 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir dėl tokio savo poelgio gailisi. 2024 m. rugpjūčio 31 d. būdamas išleistas iš įkalinimo įstaigos į darbą padirbo iki 12 val., po to darbdavys jį išleido. Kadangi į įkalinimo įstaigą turėjo grįžti tik 21 val., nusprendė nuvažiuoti pas savo tėvus ir jiems padėti, padirbo pas tėvus, padėjo tėvai darbe ir jau buvo susiruošęs grįžti į įkalinimo įstaigą, tačiau susitiko seniai matytą pažįstamą ir su juo pavartojo alkoholio, tokio savo elgesio paaiškinti negali, juo labiau, kad žinojo apie jam gręsiančią atsakomybę, buvo supažindintas. Kitą rytą atsikėlė namuose, suprato, kad nesugrįžo laiku į įkalinimo įstaigą, slapstėsi beveik du mėnesius, žino, jog pareigūnai jo ieškojo ir tėvų namuose. Kol slapstėsi buvo ir pas tėvus ir su savo drauge su kuria gyvena jau septynis metus ir kartu nuomojasi butą. Jau jam buvo nusibodę slapstytis, tėvai vis skatino grįžti į kalėjimą, dėl ko jis jau buvo nusprendęs grįžti, susitaręs ir lapkričio mėnesį jį sulaikė pareigūnai ir pristatė atgal į įkalinimo įstaigą. Tą laiką kol slapstėsi jam reikėjo pragyvenimo šaltinio tai dirbo, išėjęs į laisvę ketina dirbti antkapių montuotoju, darbo vieta jam numatyta. Labai gailisi dėl to ką padarė, ateityje žada nebenusikalsti, taip nebesielgti ir elgtis tinkamai.

Kadangi kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o po kaltinimo pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Liudytojas Ž. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo (atviro tipo režimo) Saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigose. 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 21.00 val. iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrįžo (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistasis R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), išleistas pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos išėjo 6.58 val. Nuteistasis iki 21.00 val. iš darbo į pataisos įstaigą negrįžo, todėl nuteistajam R. B. buvo skambinta, tačiau mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, susisiekti su nuteistuoju nepavyko. Pats R. B. su juo susisiekęs nebuvo ir nenurodė jokių aplinkybių dėl vėlavimo ar negrįžimo. Paskelbta nuteistojo R. B. paieška (b. l. 18-21).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto Ž. K. 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 21.00 val., iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrįžo (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistasis R. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Išleistas pagal viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos išėjo 6.58 val., tačiau 21.00 val. į pataisos įstaigą negrįžo. Su nuteistuoju susisiekti telefonu nepavyko. Telefonas buvo išjungtas (b. l. 10-11).

Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam R. B., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“ matyti, kad nuteistajam R. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo leista vykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvedimo į darbą grafike nurodytu laiku ir maršrutu: (duomenys neskelbtini) kalėjimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) kalėjimas (b. l. 27-29).

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistojo įsipareigojimo nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių matyti, kad R. B.2024 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytinai buvo supažindintas su įsipareigojimu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės (b. l. 30-31).

Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros matyti, kad nuteistasis R. B. 2024 m. rugpjūčio 31 d. į darbą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo turėjo būti išleistas nuo 7.00 val., o grįžti privalėjo į bausmės atlikimo vietą privalėjo iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 21.00 val. (b. l. 32-35).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. V.tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas nuteistasis R. B., gimęs (duomenys neskelbtini). (b. l. 51).

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. B. 2024 m. rugpjūčio 31 d. turėjo laikiną leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos, tačiau kartu turėjo neabejotiną pareigą į ją laiku sugrįžti, o tai patvirtina 2024 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam R. B., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“, kuriuo nuteistajam R. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo leista vykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvedimo į darbą grafike nurodytu laiku ir maršrutu: (duomenys neskelbtini) kalėjimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) kalėjimas. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų išvedimo į darbą paskyra R. B. 2024 m. rugpjūčio 31 d. į darbą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo išleistas nuo 7.00 val., o grįžti privalėjo į bausmės atlikimo vietą privalėjo iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 21.00 val. Vis tik, liudytojo Ž. K., ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai ir byloje esantis tarnybinis pranešimas atskleidžia, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. kaltinamasis R. B. iki 21.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo, į kurią apskritai buvo grąžintas tik 2024 m. lapkričio 22 d. po to, kai 2024 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. būdamas išleistas iš įkalinimo įstaigos į darbą padirbo iki 12 val., po to darbdavys jį išleido. Kadangi į įkalinimo įstaigą turėjo grįžti tik 21 val., nusprendė nuvažiuoti pas savo tėvus ir jiems padėti, padirbo pas tėvus, padėjo tėvui darbe ir jau buvo susiruošęs grįžti į įkalinimo įstaigą, tačiau susitiko seniai matytą pažįstamą ir su juo pavartojo alkoholio, tokio savo elgesio paaiškinti negali, juo labiau, kad žinojo apie jam gręsiančią atsakomybę, buvo supažindintas. Kitą rytą atsikėlė namuose, suprato, kad nesugrįžo laiku į įkalinimo įstaigą, slapstėsi beveik du mėnesius, žino, jog pareigūnai jo ieškojo ir tėvų namuose. Kol slapstėsi buvo ir pas tėvus ir su savo drauge su kuria gyvena jau septynis metus ir kartu nuomojasi butą. Jau jam buvo nusibodę slapstytis, tėvai vis skatino grįžti į kalėjimą, dėl ko jis jau buvo nusprendęs grįžti, susitaręs ir lapkričio mėnesį jį sulaikė pareigūnai ir pristatė atgal į įkalinimo įstaigą. Aplinkybę, kad R. B. buvo supažindintas su negrįžimo į įkalinimo įstaigą pasekmėmis patvirtina 2024 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistojo įsipareigojimo nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklės, kurias kaltinamasis R. B.2024 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė ir tokiu būdu buvo supažindintas ir įspėtas apie atsakomybę dėl negrįžimo į įkalinimo įstaigą.

Byloje ištirti, aukščiau analizuoti įrodymai, atskleidžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamasis R. B. iš tiesų padarė nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam R. B., laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“, 2024 m. rugpjūčio 31 d. nuo 7.00 val. iki 21.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 26 d. pasirašęs įsipareigojimą sugrįžti nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą ir turėdamas pareigą sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 21.00 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis, kadangi kaip ir pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, suprato jam kilsiančią atsakomybę, tačiau vis viena pasirinko daugiau nei du mėnesius slapstytis ir į įkalinimo įstaigą negrįžti.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis R. B. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, to, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, kadangi BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju už ankstesniu nuosprendžiu nusikaltimų padarymą kaltinamasis buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis, o paskutinysis jo atžvilgiu priimtas nuosprendis buvo sušvelnintas įstatymu nustatyta tvarka ir nusikaltimas buvo perkvalifikuotas į baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko asmens pripažinimas recidyvistu nėra galimas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, administracine tvarka baustas. Nei psichiatro nei psichologo įskaitoje neįrašytas, nekonsultuotas. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas akcentavo kaltinamojo jauną amžių ir šeiminę padėtį kaip jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vis tik teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaltinamasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, ilgai savo elgesio teigiamo išlaikyti negebėjo, jokia teigiama resocializacija nevyko, o šiuo atveju net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vedinas išskirtinai tik savo poreikių tenkinimo, padarė naują nusikalstamą veiką ir neteisėto veikimo būsenoje buvo ilgą laiką, tai yra beveik tris mėnesius slapstėsi nuo paieškos ir piktybiškai, net ir kaip pats nurodė, skatinamas tėvų, negrįžo į įkalinimo įstaigą. Tokiu būdu akivaizdu, kad nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau jo neigiamų nuostatų orientacija jau yra tvirtai susiformavusi, elgesio pokytis nestebimas net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, nestebimos jokios kaltinamojo pastangos keistis, siekiant būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kuris vadovautųsi įstatymų laikymusi paremtu elgesiu. Akivaizdu, kad ir aplinkybės susijusios su sugyventinės turėjimu ir santykių ilgalaikiškumu, kaip nurodė kaltinamasis draugauja jau 7 metus, jo nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką ir ankstesniu teismo sprendimu pripažintą nusikalstamą veiką kaltinamasis jau įvykdė būdamas santykiuose, kurie akivaizdu, kad neveikia kaip apsauginis veiksnys, saugantis kaltinamąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, todėl negali būti vertinami kaip išskirtinai teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Taip pat neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis net 20 kartų nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių ir nors nuobaudos neskirtos apsiribojant tik svarstymu, toks kiekis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų atskleidžia kaltinamojo ne tik nedisciplinuotą, tačiau net ir abejingą elgesį, nenukreiptą teigiamos pataisos link, juo labiau, kad kaltinamasis skatintas tik 4 kartus (b. l. 118-119), o be kita ko šiuo nuosprendžiu pripažinta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, kas tik patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs nei keisti savo nusikalstamo elgesio, nei elgtis laikantis įstatymų ir jam taikomų ribojimų. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, tokią galimybę įkalinimo įstaigoje prarado dėl nusikalstamo elgesio, kadangi negrįžus į įkalinimo įstaigą buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmės į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, kurioje yra apsunkintos įsidarbinimo galimybės. Ši aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi akivaizdu, jog nei iki veikos padarymo buvusios švelnesnės kalinimo sąlygos, nei darbo vieta, jam nebuvo paskata nesielgti nusikalstamai, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms, o tuo pačiu kaltinamasis negebėjo pateisinti jam valstybės parodyto pasitikėjimo – būti be sargybos išleistam dirbti už įkalinimo įstaigos ribų. Tokiu būdu spręsti, kad švelnesne nei BK 242 sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausme būtų pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo, kaltinamojo charakteristika yra laikytina neigiama, kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra tendencinga susiformavusių neigiamų įstatymams nuostatų išraišką. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis nei minimalu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis (BK 61 straipsnio 4 dalis) ir skiriama 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pakeista, neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį bausmės neatliktos pagal ankstesnį teismo nuosprendį pakeistą nutartimi. Nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnį sprendimą yra 4 mėnesiai ir 14 dienų.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo byla ne tik, kad buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, tačiau jis ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kas įstatymo požiūriu sudarytų ir dar vieną pagrindą dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu skirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi ir skirti galutinę subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.