- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- I-3811-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01981-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-13). Taip pat prašo priteisti 2,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2019-04-19 jį iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) konvojavo į LAVL, kadangi buvo įtariama, kad jis susirgo plaučių tuberkulioze (toliau – ir TBC). Jis buvo paguldytas į TBC skyrių 12 korpusą 312 sekciją. Kartu su juo buvo ir kitas nuteistasis asmuo kuris sirgo TBC. Visą TBC skyriuje laikymo laikotarpį jis buvo priverstas eiti į tuos pačius pasivaikščiojimus kur vaikščiojo TBC sergantys asmenys. Jam TBC skyriuje buvo išduota patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė TBC sergančių asmenų. Taip pat buvo ir su indais, jam buvo išduoti indai iš kuriu valgė TBC sergantys asmenys. Buvo priverstas naudotis dušu, kuriuo naudojosi kiti TBC sergantys asmenys. Po atvykimo į LAVL, t. y. 2019-04-19, tyrimai dėl TBC buvo atlikti tik 2019-04-22, o jau 2019-04-23 LAVL gydytojai turėjo atsakymą, kuris patvirtino, kad jis nėra užsikrėtęs ir neserga TBC. Nepaisant to, LAVL administracija jį, sveiką žmogų nesergantį TBC, vis tiek laikė TBC skyriuje kartu su kitu asmeniu kuris sirgo TBC. LAVL nebuvo imtasi jokiu veiksmų, kad izoliuoti jį nuo kitų asmenų, kurie sirgo TBC. Pažymi, kad kai 2019-04-24 paskelbė bado akciją dėl netinkamo gydymo, tai jį tik po pusantros paros pervedė į kitą skyrių, kur yra laikomi kiti nuteistieji asmenys kurie neserga TBC. Pareiškėjo teigimu, LAVL administracija ir gydytojai nepagarbiai žiūrėjo į jį ir jo gydymą. Visą laikotarpį jis labai pergyvenau, kad tik nebūtų susirgęs TBC, šis baimės jausmas nepalieka net iki dabar.
Pažymi, kad 2019-04-22 jam labai pradėjo skaudėti dantį, 2019-04-23 LAVL direktoriui parašė prašymą, kad nuvestų jį pas odontologą, kadangi danties skausmai pasidarė nepakenčiami. Dėl danties skausmo negalėjo valgyti, ramiai miegoti, gyvenimas pasidarė nepakenčiamas, nerasdavo sau vietos. Tačiau jo nenuvedė pas odontologą iki pat išvykimo iš LAVL, t. y. iki 2019-04-30.
Pareiškėjas cituoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - PĮVTT) 252 p. nuostatas ir teigia, kad akivaizdu, jog nuteistieji asmenys pas gydytojus registruojami ir vedami kasdien, tačiau per 7 dienas jo taip niekas ir nenuvedė pas odontologą. Visas 7 dienas prasikankino su skaudančiu dantimi. Nenuvedimas pas odontologą buvo viena iš aplinkybių dėl ko 2019-04-24 paskelbė bado streiką.
Dėl netinkamo gydymo, laikymo TBC skyriuje, nenuvedimo pas odontologą, 2019-04-24 buvo priverstas paskelbti bado streiką, kad atkreiptų dėmesį į LAVL administracijos bei gydytojų jo orumo žeminimą, keliamas nepakenčiamas fizinės ir dvasinės kančias. Badavimo streikas truko 6 dienas, tačiau per šį laikotarpį nei LAVL administracija, nei LAVL gydytojai, nei LAVL Psichologinės pagalbos tarnybos (toliau - PPT) psichologai nesistengė išsiaiškinti priežasčių dėl ko buvo paskelbtas bado streikas. Per tris dienas nuo paskelbto bado streiko jis nebuvo nuvestas pasitikrinti sveikatos ir psichologinės būklės. Visos šios aplinkybes patvirtina LAVL darbuotojų neprofesionalumą, negebėjimą vykdyti savo pareigų, aplaidumą paciento atžvilgiu, ir kitą, kas viso šito pasėkoje sukėlė jam nepakenčiamas fizinės bei dvasinės kančias, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmą, žmogiško orumo menkinimą, bei kitą. Visa tai niekaip nėra suderinama su Lietuvos Respublikos įstatymais, Konstitucijos 53 str. 1 d., BVK 7 str., 11 str. 1 d. 3 p., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 20-23) išdėsto ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir informuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patalpintas į 12 korpuso 312 kamerų tipo patalpą kartu su kitu asmeniu, kuris kaip ir pareiškėjas į LAVL atvyko ištyrimui ir gydymui, taip pat pažymi, kad minėtas pareiškėjo asmuo neišskiria tuberkuliozės mikobakterijos (serga uždara tuberkuliozės forma), todėl pareiškėjo užkrėsti negalėjo, tai patvirtina LAVL surinkti medicininiai duomenys.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2019-04-24 LAVL pateikė skundą, kuriame nurodė, kad atsisako šios įstaigos duodamo maisto/davinio, kadangi nėra sprendžiamos problemos dėl pareiškėjo gydymo. Informuoja, kad apklausus medicinos personalą nustatyta, kad gavus pareiškėjo skundą buvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir su pareiškėju asmeniškai aptarta, paaiškinta. Pareiškėjas pretenzijų neturėjo, tai patvirtina 2019-04-30 Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-7010.
Šalies argumentai
Nori atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nedetalizuodamas nurodo aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą neturtinei žalai atlyginti, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) taikomą praktiką pareiškėjas pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų turi aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibudinančias aplinkybes ir nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).
Pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-07-09 sprendimas byloje Nr. Al46-1527/2012 ir kt.).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl LAVL pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu, kai buvo patalpintas kartu su nuteistuoju, kuris sirgo atvira tuberkuliozės forma, nesuteikiant odontologo paslaugų, nereaguojant į paskelbtą bado streiką.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.).
Asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) laikymo ir gydymo sąlygas gydymo įstaigose reglamentuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) bei kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje reglamentuoti bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas). Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Šio skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų tuberkulioze, taikomos šios papildomos izoliavimo priemonės, pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos, išvežamam arba išvedama iš palatos, uždedama medicininė kaukė (22 p.).
Atvira tuberkulioze sergančių pacientų izoliaciją numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-07-14 įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašas, pagal kurio 3 punktą tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės ASPĮ izoliavimo palatas. Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2017-07-13 įsakymu Nr. V-170 patvirtino Pacientų, įtariamų užsikrėtusių tuberkulioze ar ja sergančių, izoliavimo, skirstymo bei jų gydymo kontrolės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (b. l. 34-36). Minėtame Apraše numatyta, jog pacientas atsiųstas į LAVL dėl įtariamos ir/ar diagnozuotos tuberkuliozės patenka į LAVL priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje pacientą apžiūri gydytojas ir užpildo medicininę dokumentaciją. Iš priėmimo skyriaus pacientas yra stacionarizuojamas į Ligoninės 12 korpuso I-ojo aukšto kamerą palatą. Pacientai, įtariami sergant tuberkulioze izoliuojami kameroje palatoje tik su kitais pacientais, kuriems įtariama tuberkuliozė. Negalima vienoje palatoje guldyti pacientų, įtariamų sergant tuberkulioze su kitomis plaučių ligomis sergančiais pacientais. Gydytojui patvirtinus tuberkuliozės diagnozę pacientui ir nustačius, kad pacientas išskiria tuberkuliozės mikobakteriją (serga atvira tuberkuliozės forma) gydytojo pulmonologo sprendimu, pacientas perkeliamas gydymui į 6 korpuso I-ojo aukšto kamerą palatą.
Pareiškėjas LAVL buvo laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2019-04-30. Skunde pareiškėjas teigia, kad gydymosi LAVL metu buvo netinkamai izoliuotas, t. y. kartu su juo buvo ir kitas nuteistasis asmuo kuris sirgo TBC; buvo priverstas eiti į tuos pačius pasivaikščiojimus kur vaikščiojo TBC sergantys asmenys; buvo išduota patalynė, čiužinys, pagalvė, antklodė TBC sergančių asmenų; buvo išduoti indai iš kurių valgė TBC sergantys asmenys; buvo priverstas naudotis dušu, kuriuo naudojosi TBC sergantys asmenys. Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patalpintas į 12 korpuso 312 kamerų tipo patalpą kartu su kitu asmeniu, kuris kaip ir pareiškėjas į LAVL atvyko ištyrimui ir gydymui. Pažymėjo, kad minėtas pareiškėjo asmuo neišskiria tuberkuliozės mikobakterijos (serga uždara tuberkuliozės forma), todėl pareiškėjo užkrėsti negalėjo. Iš byloje pateiktų su pareiškėju kartu atvykusio asmens Ligoninėje laikomo asmens kamerinės kortelės ir medicininių dokumentų kopijų matyti, kad minėtas asmuo nesirgo atvira tuberkuliozės forma, todėl LAVL nebuvo teisinio pagrindo izoliuoti tokį asmenį nuo kitų nuteistųjų, tame tarpe ir nuo pareiškėjo (b. l. 24-30). Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad jis buvo patalpintas į 12 korpuso 312 kamerų tipo patalpą, paneigia savo teiginius, kad jam teko naudotis kitomis patalpomis ir inventoriumi, kuriais naudojosi atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys. Konstatuotina, kad pareiškėjas buvo patalpintas į palatą, laikantis Izoliavimo taisyklių nuostatų.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas buvo patalpintas į 12 korpuso 312 kamerų tipo patalpą, kartu su kitu asmeniu, kuris kaip ir pareiškėjas į LAVL atvyko ištyrimui ir gydymui, o po tyrimų nustatyta, kad minėtas pareiškėjo asmuo neišskiria tuberkuliozės mikobakterijos (serga uždara tuberkuliozės forma), todėl pareiškėjo užkrėsti negalėjo, LAVL nebuvo teisinio pagrindo izoliuoti tokį asmenį nuo pareiškėjo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jam kilo grėsmė susirgti, taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl to pareiškėjui sutriko sveikata ir jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiuo aspektu jam padarytos žalos nepagrindė ir neįrodė.
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteiktos stomatologo paslaugos dėl danties skausmo. Tačiau byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 39-45) paneigia pareiškėjo nurodomas aplinkybes, juose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs nusiskundimų dėl danties skausmo. Akcentuotina, kad pareiškėjo 2019-04-24 LAVL pateiktame skunde (b. l. 46) tik abstrakčiai, nedetalizuojant nurodoma, kad pareiškėjas atsisako šios įstaigos duodamo maisto/davinio, kadangi nėra sprendžiamos problemos dėl jo gydymo. Byloje pateikta LAVL Vidaus ligų skyriaus vedėjo 2019-06-20 pažyma apie R. J. Nr. 8-1109 (b. l. 33) patvirtina, kad pacientui 2019-04-24 buvo paaiškinta apie jo gydymą, sveikatos esamą būklę ir jis nuo badavimo atsisakė. Nurodoma, kad patikrinus medicininę dokumentaciją nėra nustatyta, kad pacientas būtų prašęs stomatologo konsultacijos. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateikta informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas savo parašu 2019-04-30 Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole Nr. PS-7010 patvirtino, kad pretenzijų neturėjo (b. l. 38).
LAVL Vidaus ligų skyriaus vedėjo 2019-06-20 pažyma apie R. J. Nr. 8-1109 taip pat patvirtina, kad LAVL sureagavo į pareiškėjo paskelbtą bado streiką, su juo buvo bendraujama, paaiškinta apie gydymą. Po šių veiksmų pareiškėjas nuo badavimo atsisakė. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjo paskelbtas bado streikas teismo laikytinas sąmoningu pareiškėjo veiksmu, t. y. sąmoningai jo pasirinktu elgesio variantu, kurį nulėmė subjektyvios aplinkybės.
Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ginčo atveju anksčiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Teismas akcentuoja, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ginčo atveju neturtinės žalos atsiradimas nepagrįstas jokiais prejudicinę galią turinčiais įrodymais.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų LAVL (viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius LAVL neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.