Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 str. 1 d. (dėl naminės degtinės realizavimo N. M. ir S. K.) 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;pagal BK 201 str. 1 d. (dėl 18,810 dm³ stiprių alkoholinių gėrimų laikymo) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 201 str. 1 d. (dėl 5,970 dm³ stiprių alkoholinių gėrimų laikymo) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

J. L. pagal BK 189¹ str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

2012-05-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą ir 2012-10-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. L. priklausančias pinigines lėšas – 74586 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktinius įrodymus: 1 stiklinį butelį (0,5 l), su 0,370 dm3 naminės degtinės ir 1 plastikinį butelį (0,5 l), su 0,305 dm³ naminės degtinės, 5 (0,5 l) plastikinius butelius su namine degtine, 2 (0,7 l) plastikinius butelius su namine degtine, 4 (1 l) butelius su namine degtine, 1 (2 l) plastikinį butelį su namine degtine, 1 (2,5 l) plastikinį butelį su namine degtine, 1 (5 l) plastikinę talpą, 5,970 l naminės degtinės, saugomus Šiaulių miesto policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti; kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje; 1 raktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui J. L.; kratos metu išimtus 20935 eurus ir likusius negrąžintus 2298 Lt, saugomus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui J. L.; J. L. socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui J. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.)

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikė 0,675 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 37,9 %, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, šią naminę degtinę realizavo, t. y. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose 2011-01-21, apie 10.45 val., 0,370 dm³ naminės degtinės už 3,5 lito pardavė N. M. bei 2011-01-26, apie 15.40 val., 0,305 dm³ naminės degtinės už 4 litus pardavė S. K..

Be to, J. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio mėn., turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 10 d., nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikė naminę degtinę, kurios bendras kiekis yra 8,940 dm³ (litro), tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (42,5 - 43,1) %, bei (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančio buto sandėliuke, priklausančiame A. A., laikė naminę degtinę, kurios bendras kiekis yra 9,870 dm³ (litro), tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (43,4 –43,6) %, iš viso neteisėtai laikė 18,810 dm³ (litro), iki kol 2011 m. birželio 15 d. 15.40 val. kratos metu naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, J. L. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turėdamas tikslą realizuoti, laikė naminę degtinę, kurios bendras kiekis 5,970 dm³ (litro), tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (39,1–46.3) %, iki kol 2011 m. spalio 14 d. 9.30 val. kratos metu naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. L. buvo išteisintas dėl to, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-06-15 turėjo nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų 74582 Lt piniginių lėšų, kurios 2011 m. birželio 15 d. 15.40 val. kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2013 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl J. L. išteisinimo pagal BK 189¹ str. 1 d., priimti naują nuosprendį ir jį išdėstyti taip:

- pagal BK 201 str. 1 d. (dėl naminės degtinės realizavimo N. M. ir S. K.) 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 189¹ str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir J. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą.

Iš kratos metu paimtų 20935 eurų ir likusių negrąžintų 2298 litų, saugomų Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK, 20935 eurus ir 2294 Lt konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos padarymo rezultatą, o 4 Lt grąžinti J. L..

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad J. L. kaltės dėl neteisėto praturtėjimo nepaneigia tai, jog turto deklaravimo įstatymo nuostatų jis nepažeidė, nes BK 189¹ str. 1 d. reikalauja įrodyti, kad šiame straipsnyje nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, aiškintis, ar turtas buvo deklaruotas, ar ne, nėra būtina, ir teismas iš kaltinimo galėjo pašalinti dalį, kuria J. L. turėtos pinigines lėšos įvardijamos „nedeklaruotomis“.

Savo skunde prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012-11-28 Specialisto išvadoje Nr. 42.2-R-21 konstatuota, jog, įvertinus pataisymus, 2012-04-16 Specialisto išvadoje Nr. 42.2-R-9 vertinti 20936 eurai, keičiami į 20935 eurus, todėl keičiamos ankstesnėje specialisto išvadoje priskaičiuotos pajamos iš 109088 Lt (20936 eurai ir 36800 litų), į 109084 Lt (20935 eurai ir 36800 litų), ir apskaičiuota, jog J. L. iki 2011-06-15 turėjo 74 582 Lt (109084 Lt - 34502 Lt) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, o ne 74 586 Lt, kaip nurodyta ankstesnėje išvadoje. Remdamasis tuo, prokuroras teigia, kad iš kratos metu paimtų 20935 eurų ir likusių negrąžintų 2298 litų J. L. grąžintini 4 litai (74 586 Lt - 74 582 Lt), kiti kratos metu paimti eurai ir negrąžinti litai konfiskuotini.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistasis J. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, J. L. pripažino kaltu dėl trijų jo įvykdytų nusikaltimų pagal BK 201 str. 1 d., ir priėmė J. L. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 189¹ str. 1 d. Kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakartotiniai pripažinti J. L. kaltu už tas pačias tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 str. 1 d., ir paskirti tas pačias bausmes, kurios skundžiamu nuosprendžiu jau yra paskirtos. Šiuo atveju būtina atkreipti prokuroro dėmesį, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (BK 2 str. 6 d.). Iš prokuroro apeliacinio skundo aprašomosios dalies aišku, kad neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikaltimų, numatytų BK 201 str. 1 d., aplinkybės, šių veikų kvalifikacija ir už jas paskirtos bausmės, nesutinkama tik su J. L. išteisinimu pagal BK 189¹ str. 1 d., o to paties skundo rezoliucinė dalis, dėl anksčiau aptartų formuluočių, neatitinka skunde išdėstytų argumentų bei prasilenkia su elementaria teisine logika. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to argumentuotai prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, spręsdamas dėl J. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ str. 1 d. Šiuo aspektu kolegija iš esmės pritaria prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti teismo argumentai dėl J. L. išteisinimo, turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėmesį didžiąja dalimi telkė ne į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, o į nuteistajam suformuluoto kaltinimo pagal BK 189¹ str. 1 d. turinį ir atitinkamus jo trūkumus. Pavyzdžiui, apylinkės teismas kritikavo kaltinimą tuo aspektu, kad nebuvo sukonkretintas vienas iš alternatyvių subjektyviosios pusės požymių, įvardytų minimo baudžiamojo įstatymo dispozicijoje, ir kokie faktiniai duomenys įrodo J. L. žinojimą arba turėjimą ir galėjimą žinoti, kad kaltinime nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad specialisto išvados, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, atspindi tik dalį J. L. ir jo sutuoktinės G. L. turėtų ir gautų pajamų, kurios nebuvo apskaitytos ir neprivalėjo būti fiksuotos atitinkamuose dokumentuose, kuriuos galėjo turėti G. L., gavusi iš brolio E. S.. Tokios teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę teismui ir savo iniciatyva tikslinti pareikštą kaltinimą, jei dėl to nesikeičia esminės faktinės inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neturi įtakos veikos kvalifikacijai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Todėl apylinkės teismui nustačius, kad J. L. 2011 m. birželio 15 d. pareiga deklaruoti pajamas įstatymų nustatyta tvarka už 2011 metus dar nebuvo atsiradusi, aprašomojoje nuosprendžio dalyje turėjo išdėstyti tas aplinkybes, kurias pripažintų įrodytomis, ir pašalinti iš kaltinimo tas, kurios neįrodytos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptartų procesinių nuostatų nesilaikė, neteisingai atskleidė BK 189¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos esmę, akcentuodamas baudžiamąją atsakomybę už turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą, o ne turėjimą, kas numatyta minėto baudžiamojo įstatymo dispozicijoje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad žemesnės instancijos teismas būtų neištyręs kai kurių byloje surinktų įrodymų, neištirtų įrodymų savo skunde neįvardijo ir prokuroras. Tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. L. kaltės pagal BK 189¹ str. 1 d., išanalizavo bylą įrodymų vertinimo, leistinumo ir liečiamumo aspektais.

Iš tikrųjų, J. L. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo. Nuteistasis teisiamajame posėdyje tvirtino, kad pas jį namuose kratos metu rastus pinigus susitaupė kartu su žmona per visą gyvenimą, gaudami užmokestį už darbą, pensiją, invalidumo pašalpą, tremties priemokas, našlio pensiją, gaudami dovanas – atitinkamas pinigines lėšas iš savo ir žmonos giminaičių (3 t., 117–118 b. l.). Pasak J. L., gyvendamas su žmona, kuri mirė 2008 m. gegužės 7 d., jie iki 2003 metų buvo susitaupę apie 45000 Lt – žmonos brolis E. S., pasidalindamas paveldėtą savo tėvų palikimą, jo (J. L.) žmonai buvo davęs 17000 Lt, teigė, kad tiksliai nežino, kiek pinigų 2003 metais jis kartu su žmona galėjo turėti, tačiau nurodė: ,,Negalėjo būti taip, kad tuo metu turėjome 65000 Lt“. Tokių nuteistojo parodymų negalima vertinti vienareikšmiškai, nepaisant to, kad juos deklaratyviai patvirtina liudytojais apklausti J. L. ir jo mirusios žmonos (G. S.-L.) giminaičiai. Liudytojas E. S. (nuteistojo žmonos brolis) teisiamajame posėdyje teigė, kad apie 2002–2003 metus seseriai davė 17000 Lt, taip pasidalindamas po jų motinos mirties paveldėtą turtą – pinigines lėšas ir pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą (3 t., 48-49 b. l.). Liudytoja L. S. (nuteistojo sesuo) teigė, kad ji savo broliui J. L. taip pat davė 35000 Lt, taip su broliu pasidalindama po tėvų mirties paveldėtą turtą, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, nei kokią pinigų sumą davė, nei kada tai vyko (3 t., 47–48 b. l.). Nors tokius liudytojos L. S. teiginius teisiamajame posėdyje patvirtino kita J. L. sesuo – liudytoja G. A. (3 t., 115–116 b. l.), tačiau pats nuteistasis teisiamajame posėdyje apie 35000 Lt sumos gavimą iš sesers net neužsiminė. Tiek nuteistasis, tiek apklausti liudytojai nurodė, kad piniginių lėšų perdavimas-dovanojimas atitinkamai J. L. ir jo žmonai jokiais dokumentais nebuvo įforminamas, pinigus duodavo grynais, vadinasi, nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aptartus nuteistojo ir liudytojų parodymus. Maža to, pats nuteistasis teisiamajame posėdyje akcentavo, kad policijos pareigūnai kratos metu iš jo namų su kitais pinigais paėmė ir pinigus (apie 1000 Lt), sutaupytus iš naminės degtinės pardavinėjimo, kas suteikia pakankamą pagrindą manymui, jog J. L. tikrai žinojo, kad jo turėtas turtas negalėjo būti įgytas tik teisėtomis pajamomis.

Nepaisant nuteistojo J. L. teikiamos aiškiai gynybinės versijos ir jo poziciją palaikančių liudytojų deklaratyvių parodymų, kurie, įvertinus nuteistojo giminystės ryšį su minėtais liudytojais, dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių gali būti tendencingi, byloje yra surinkta pakankamai objektyvios kilmės įrodymų, pagrindžiančių J. L. kaltę dėl neteisėto praturtėjimo.

Iš 2011 m. birželio 15 d. kratos protokolo matyti, kad J. L. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rasti ir išimti pinigai – 20935 eurai ir 36800 Lt (1 t., 67–96 b. 1.). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė A. S., atlikusi J. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, savo išvadoje Nr. 42.2-R-9 nurodė, kad J. L. iki 2011-06-15 turėjo 74586 Lt nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų (1 t., 140-144 b. 1.). Nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pavesta tai pačiai specialistei atlikti papildomą tyrimą (3 t., 123–124 b. l.), įvertinant naujai pateiktus duomenis: VSDFV Šiaulių skyriaus 2012-05-10 pažymą Nr. PN3-1764 apie J. L. gautas išmokas iš VSDFV Šiaulių skyriaus, J. L. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) dublikatą, E. S. 0,0773 ha privataus žemės sklypo su sodo pastatu (Šiaulių m. sav., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“) 2003-04-07 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, dviejų kambarių, 42,52 kv. m buto (Šiaulių m., (duomenys neskelbtini)) 2002-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2002-04-02 E. S. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2012-05-24 nutarimą ištaisyti klaidas, liudytojo E. S. parodymus, kuriuose pastarasis teigia, jog savo seseriai G. S. (J. L. žmonai) jis davė 17000 Lt gautų pajamų už parduotą paveldėtą turtą 2001-11-28 mirus motinai J. S.. Specialistė A. S., sulyginusi specialisto išvadą Nr. 42.2-R-9 ir visete įvertinusi naujai pateiktus duomenis, minėto liudytojo parodymus, prokuroro nutarimą apie klaidos ištaisymą, konstatavo, kad ankstesnės tyrimo išvados (specialisto išvada Nr. 42.2-R-9) ir pateikti argumentai, kad J. L. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 ir laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-15 patirtos vartojimo ir namų ūkio išlaidos, administracinės baudos ir sumokėtos gyvybės draudimo išlaidos bei 2011-06-15 namuose rasti ir išimti pinigai (20935 eurai ir 36800 litų, iš viso 109084 Lt) nėra pagrįsti teisėtai gautomis apmokestintomis ir deklaruotomis pajamomis. Specialistė, pagal jai pateiktus duomenis išanalizavusi J. L. gaunamas pajamas, jų pobūdį ir patirtas išlaidas per atitinkamą laikotarpį, nustatė, kad nuteistasis 2010-12-31 galėjo ne banko sąskaitose turėti 34502 Lt piniginių lėšų likutį, ištaisė techninė rašybos klaidą, įvertino tai, kad kratos metu pas nuteistąjį 2011-06-15 buvo rasta viso 109084 Lt ir padarė išvadą, jog J. L. 2011-06-15 turėjo 74582 Lt (109084 Lt – 34502 Lt) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų (3 t., 135–138 b. l.). Šias savo išvadas specialistė A. S. kategoriškai patvirtino apklausiama teisiamajame posėdyje (t. 3, 65–66; 183–185 b. l.) ir jomis abejoti kolegija neturi pagrindo.

Iš minėtų specialistų išvadų turinio matyti, kad J. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo įvertintos visos nuteistojo ir jau mirusios jo sutuoktinės galimai turėtos piniginės lėšos, net imtos domėn tos, apie kurias nėra jokių objektyvios kilmės įrodymų (pvz., J. L. sesers L. S. perduoti 35000 Lt, J. L. žmonai jos brolio E. S. perduoti 17000 Lt), gautos pajamos iš darbo santykių, socialinės ir draudimo išmokos, sumokėtos administracinės baudos, gaunama pensija ir kt., apskaičiuota, kiek J. L. ir jo žmona (šeima) turėjo vartojimo išlaidų už atitinkamą laikotarpį ir koks buvo galimas pinigų likutis 2011-06-15. Nors, kaip minėta, teisiamajame posėdyje J. L. teigė, jog su žmona jis galėjo būti susitaupęs tik 45000 Lt, visgi, atliekant specialisto tyrimą, buvo imta domėn maksimali suma nuteistojo naudai – kad J. L. 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 50000 Lt, kurių nereikėjo deklaruoti pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą Nr. IX-1910, priešingu atveju, nedeklaravimas būtų traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas. Priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apklausiama specialistė A. S. aiškiai nurodė, kad nuteistasis ir jo žmona G. S.-L. 2003-12-31 negalėjo turėti kiekvienas po 50000 Lt piniginių lėšų, nes G. S.-L. dirbo tik epizodiškai, jos atlyginimas buvo nedidelis, pensija buvo nedidelė, todėl 50000 Lt, kartu su giminaičių padovanotomis piniginėmis lėšomis, buvo paskaičiuotos kaip abiejų sutuoktinių pajamos. Tai, kad pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą Nr. IX-1910 kiekvienas iš sutuoktinių galėjo turėti po 50000 Lt ir neprivalėjo jų deklaruoti, nereiškia, jog tokias sumas turėjo kiekvienas iš sutuoktinių, nes to nepagrindžia byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o, be to, ir pats nuteistasis teigė, kad su žmona galėjo būti susitaupęs tik apie 45000 Lt.

Visuma skundžiamame nuosprendyje išdėstytų, šiame nuosprendyje aptartų ir išanalizuotų įrodymų iš dalies paneigia J. L. versiją, kad jis pinigines lėšas įgijo teisėtomis priemonėmis – susitaupė iš darbo užmokesčio, pensijos, socialinių pašalpų, giminaičių dovanų bei kitų išmokų ir patvirtina faktą, jog dalis turto – 74582 Lt, negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, nepaisant to, buvo šis turtas deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka ar ne. Nustatytos objektyviosios aplinkybės aiškiai atskleidžia ir J. L. padarytos veikos subjektyvios pusės požymius – žinojimą, kad visų pas jį rastų piniginių lėšų jis nebūtų įgijęs teisėtomis priemonėmis. Tai iš dalies pripažino nuteistasis, nurodydamas, kad kratos metu išimti pinigai buvo gauti ir iš neteisėtos veiklos – prekybos namine degtine. Nėra pagrindo abejoti tokiais nuteistojo pareiškimais, nes byloje yra duomenų, rodančių, kad jis ne sykį anksčiau buvo baudžiamas pagal BK 201 str. ir traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 str. 2 d. už neteisėtą stiprių alkoholinių gėrimų laikymą ir realizavimą (2 t. 168; 178–179 b. l.), tai patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio apkaltinamoji dalis.

BK 189¹ str. 1 d. „Neteisėtas praturtėjimas“ (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, sugretinusi juos tarpusavyje, daro išvadą, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ str. 1 d.:

turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (65000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 15 d. turėjo iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų 74582 Lt piniginių lėšų, kurios 2011 m. birželio 15 d. 15.40 val. kratos metu jo bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta, kad J. L. negalėjo pagrįsti kaltinime nurodyto turto teisėtomis pajamomis ir žinojo, kad turtas – 74582 Lt, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, todėl kolegija pašalina iš prokuroro pateikto kaltinimo J. L. nurodytą alternatyvią aplinkybę – „arba turėdamas ir galėdamas žinoti“. Taip pat iš kaltinimo pašalinama, kad J. L. turėtos piniginės lėšos „nedeklaruotos“, kadangi J. L. 2011 m. birželio 15 d. pareiga deklaruoti pajamas įstatymų nustatyta tvarka už 2011 metus dar nebuvo atsiradusi,

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nuosprendžio dalis dėl J. L. išteisinimo naikinama ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kolegija, atsižvelgusi į J. L. padarytos nusikalstamos veikos (BK 189¹ str. 1 d.) pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė tyčinį apysunkį turtinio pobūdžio nusikaltimą), kaltininko asmenybę (pensininkas, neįgalus) ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. L. turi būti paskirta BK 189¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia iš alternatyvių bausmių – mažesnė už vidurkį bauda (BK 47 str. 3 d. 3 p.).

BK 42 str. 6 d. nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 72 str., gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. teismas privalo konfiskuoti ir turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos rezultatas yra 20935 eurai ir 2294 Lt, todėl šie pinigai, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate (1 t., 110–128 b. l.), konfiskuotini. Konstatavus aritmetinę klaidą, apie kurią jau buvo minėta šiame nuosprendyje, 4 Lt, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, grąžintini nuteistajam J. L., o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu J. L. grąžinti 34502 Lt (1 t., 130 b. l.) paliktini nuteistojo neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3 d., 4 d., kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. pagal BK 189¹ str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d. ir jam paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d. už tris nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir J. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę –70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria kratos metu išimtus 20935 eurus ir likusius negrąžintus 2298 Lt, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, nuspręsta grąžinti savininkui J. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., konfiskuoti J. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – 20935 eurus ir 2294 litus, bendros 74582 Lt vertės, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate.

Grąžinti J. L. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate saugomus ir jam priklausančius 4 Lt, paliekant neribotam disponavimui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu J. L. grąžintus jam priklausančius 34502 Lt palikti J. L..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.