Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
1-136-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00567-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
P. T.
Nukentėjusysis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-136-946/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00567-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 1.1.6.3; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m.sausio 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,kaltinamajam P. T.,nukentėjusiajam M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. 2017 m. rugsėjo 08 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje – kelyje A1, Vilnius – Kaunas, Kauno kryptimi, 78 kilometre, Kaišiadorių r., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai papurškė dirginančių dujų nukentėjusiajam M. J. ir dėl cheminio I laipsnio gleivinės nudegimo padarė M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusiojo M. J. teisę į saugią ir ramią aplinką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką

Kaltinamasis P. T. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad važiavo autostrada link Kauno ir pamatė spūstį. Bandė sukti į Pravieniškes, apvažiuoti. Taip daryti bandė daug kas. Žmogus išvažinėdavo prieš nosį ir neduodavo pravažiuoti. Taip vienas džipas vos neįvažiavo į griovį. Jis pats pradėjo lėtėti prie Pravieniškių ir sukti, o tas žmogus prieš pat jo automobilį išvažiavo. Tada sustojo, vos neatsitrenkė. Ten yra dvi juostos ir viena avarinė. Ten buvo ne lėtėjimo, o avarinė juosta. Iki posūkio į Pravieniškes buvo apie 2 km. atstumas. Nukentėjusysis, kai matydavo, kad važiuoja mašina, prieš pat nosį bandydavo iššokti, taip trukdė eismui. Todėl sustojo prie jo paklausti, kodėl taip daro. Jis kažką atsakė, pradėjo jį stumti, kratyti už rankos taip, kad nukrito akiniai. Keliant akinius pamatė, kad nukentėjusysis kažką traukė iš po sėdynės. Pasirodė, kad jis traukia aštrų daiktą. Pasirodė, kad yra grėsmė, todėl jam papurškė dujų. Po to dar buvo sugrįžęs prie nukentėjusiojo automobilio, tuo metu jau negalvojo, kad gali būti pavojinga. Nukentėjusysis sėdėjo mašinoje ir laikėsi už galvos. Viskas vyko 1-2 min. bėgyje. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis įvykio dieną važiavo Vilnius-Kaunas greitkeliu. Netoli prie viaduko, buvo susidariusi spūstis. Matė, kad kiti vairuotojai įžūliai įvažiuodavo į avarinę juostą. Todėl ėmėsi drastiškų priemonių ir ėmė blokuoti kelią. Avarinė juosta yra skirta sustoti, jeigu yra sugedęs automobilis. Kai per veidrodėlį pamatydavo, kad vėl važiuoja avarine juosta, jis išvažiuodavo savo automobiliu į tą juostą. Kaltinamasis jį tada apvažiavo grioviu. Savo elgesį vertina drastiškai. Tai yra sąžiningumas. Grįžus į pirmą juostą privažiavo baltas autobusiukas, iš kurio išlipo kaltinamasis, atidarė duris, įlipo į jo automobilį, bandė keltą kartų smūgiuoti. Tada jį nustūmė į lauką ir jam nukrito akiniai. Akinius jis iš karto pasiėmė. Iš antra juosta važiavusio automobilio tada kažkas išlipo, klausė „kaip jūs elgiatės, ką čia darote“. Žodžiai buvo skirti kaltinamajam. Ieškinį reiškia, nes padaryta moralinė dėl to, kad negalėjo vykti į darbą. Ieškinio sumą sudaro fizinis skausmas ir moralinė žala. Civilinį ieškinį sutinka mažinti iki 500 eurų. Jo atsiprašymą priimtų kartu su žalos atlyginimu.

Po nukentėjusiojo apklausos teisiamajame posėdyje kaltinamasis nukentėjusiojo apsiprašė. Parodė, kad su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad su kaltinamuoju pertraukos metu susitarė dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo. Susitarė dėl 380 eurų atlyginimo per du mėnesius.

Specialisto išvadoje Nr. G3193/2017(02) nurodyta, kad J. M. cheminis I laipsnio akių gleivinės nudegimas padarytas dirginančiomis dujomis apie kelios valandos iki kreipimosi pas medikus 2017-09-08 20:41 val. Sužalojimai galėjo išsivystyti nuo vienintelio poveikio - papurškimo dujomis. Turimais duomenimis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 44)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. B. parodymais, kad 2017-09-08 apie 18:00 val. važiavo išnuomotu Fiat Cabrio automobiliu, valstybinių numerių neprisimena. Važiavo iš Vilniaus į Kauną. Nuo Antakalnio link Kauno pusės buvo automobilių spūstis. Netoli Rumšiškių, link įsukimo į Pravieniškes, pamatė kaip Volvo V70 automobilis, tamsios spalvos, jo valstybinių numerių neįsidėmėjo, kurio vairuotojas išvažiavo į avarinę juostą ir blokavo kelią ta juosta važiuojantiems automobiliams. Jis visą laiką, kiek matė, važiavo ta avarine juosta, kad nebūtų gudraujančių vairuotojų ir nesusidarytų dar didesnė automobilių spūstis. Kai automobiliai priartėjo prie vietos, kur yra įsukimas į Pravieniškes, tuomet Volvo automobilio vairuotojas persirikiavo į kairę pirmą juostą. Iš paskos avarine juosta važiavo baltos spalvos autobusiukas, kurio valstybinių numerių neprisimena. Pamatė, kaip iš balto autobusiuko išlipo vyriškis, jo apibūdinti negali, neprisimena, ir nuėjo prie Volvo automobilio iš keleivio pusės, atsidarė priekines dureles, iki pusės buvo įlindęs į automobilį. Matė, kad kelis kartus mojavo rankomis. Ar sudavė smūgius nematė, kadangi abu buvo automobilyje, ką kalbėjo negirdėjo. Tuomet tas vyriškis grįžo į baltą autobusiuką ir vėl grįžo prie Volvo automobilio, pro tas pačias keleivio pusės dureles įlindo iki pusės į automobilį ir Volvo vairuotojui papurškė dujų. Į kurią tiksliai vietą purškė nematė, papurškęs dujų pasišalino atgal į savo autobusiuką ir nuvažiavo link Pravieniškių. Jis pamatęs šį įvykį paskambino 112 telefonu ir pranešė, kad autostradoje užpuolė žmogų, pasakė, kad kaltininkas pasišalino bei pasakė autobusiuko valstybinius numerius. Paskambinęs telefonu kalbėjo prie Volvo vairuotojo, operatorė paklausė, ar reikia greitosios, jam Volvo vairuotojas pasakė, kad reikia, todėl jis jai taip pat pasakė, kad reikia. Paklausė pas Volvo vairuotoją, kaip jis jaučiasi, davė jam vandens. Volvo vairuotojas tuo metu pasakė, kad jam į akis pripurškė dujų ir jis nemato, buvo užsimerkęs. Atvykus policijos pareigūnams jis išvažiavo. (b. l. 47)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. P.parodymais, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, kartu su P. ir S., kurio pavardės nežino, važiavo į Kauno miestą, vežė motorolerius. Vyko Citroen, baltos spalvos, automobiliu, kurio valstybinių numerių nežino, jį pasiskolino iš savo pažįstamo. Važiavo iš Vilniaus miesto. Pravažiavus Antakalnio kaimą autostradoje buvo automobilių spūstis. Jis savo automobiliu įvažiavo į avarinę eismo juostą ir kažkiek pavažiavo ta juosta, vėliau sugrįžo į pirmą juostą, jį pradėjo avarine juosta lenkti automobiliai. Nepamena, kiek tiksliai automobilių aplenkė, gal 3-4, po kelių minučių dar vienas automobilis - džipas, žalios spalvos - važiavo avarine juosta. Prieš pat tą džipą į avarinę juostą iš pirmos juostos įvažiavo Volvo automobilis, tamsios spalvos, taip sukeldamas avarinę situaciją džipo vairuotojui, pastarasis pasuko į dešinę pusę, kad išvengti susidūrimo. Jie važiavo ir nesuprato, ką daro Volvo automobilio vairuotojas. Jis tą patį darė su kitais automobiliais, vėliau Volvo automobilio vairuotojas ilgą laiką važiavo avarine juosta, už jo, avarinėje juostoje taip pat susidarė spūstis, po to vieni automobiliai kažkaip aplenkė Volvo automobilį, kiti grįžo į pirmą eismo juostą. Po kurio laiko jis vėl įvažiavo į avarinę eismo juostą, o Volvo automobilis tuo pat metu taip pat įvažiavo į avarinę juostą. Volvo automobilio vairuotojas nuolat pastebėjęs automobilius, įvažiuojančius į avarinę juostą, pats įvažiuodavo į tą juostą, o vėliau grįždavo į pirmą juostą. Kadangi Volvo automobilis įvažiavo į avarinę juostą, todėl jis nepabaigė manevro į avarinę eismo juostą ir grįžo į pirmą. Dar šiek tiek pavažiavus tiesiai jis pamatė posūkį į Pravieniškių miestelį. Norėdamas apsukti susidariusią automobilių spūstį, ketino užsukti į Pravieniškių pusę. Iki lėtėjimo juostos dar buvo likę kažkiek metrų, jis parodė posūkį ir norėjo persirikiuoti į avarinę juostą, kad greičiau pasiekti posūkį į Pravieniškes. Kai jis pradėjo greičiau važiuoti, prieš pat jo automobilį savo automobilį užkišo Volvo vairuotojas. Tuomet jie sustojo, o P. iššoko iš automobilio, priėjo prie Volvo automobilio keleivio pusės, pasibeldė į keleivio pusės durelių langą, tačiau Volvo automobilio vairuotojas net neatsisuko pažiūrėti. Tada P. atidarė duris, pasilenkė į automobilio vidų. Kas vyko automobilyje jis negirdėjo, tik vizualiai matė, kad tarp P. ir Volvo automobilio vairuotojo vyksta konfliktas, jie abu tarpusavyje tampėsi, po to P. atšoko nuo Volvo automobilio, ėjo link jų automobilio ir vėl grįžo atgal prie automobilio, apsisuko ir vėl grįžo pas jį, atsisėdo į automobilį ir pasakė, kad kažkoks pridurkas, kažką mosikavosi, važiuojam iš čia. Jie susėdo į automobilį ir nusuko link Pravieniškių. Šiek tiek pravažiavus sustojo pasižiūrėti į savo automobilį, kadangi užkišus Volvo automobiliui jiems kelią, buvo privestas staigiai stabdyti ir visi automobilyje buvę daiktai išbyrėjo. Jis pats nematė, kad P. purkštų dujas, bet matė, kad vairuotojas Volvo automobilio kažką rankoje turėjo, kas tai buvo per daiktas jis tiksliai nematė. P., kai grįžo antrą kartą, ieškojo savo akinių, tačiau juos rado savo kišenėje. P., kai grįžo į automobilį, buvo išsigandęs. (b. l. 51)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. F.parodymais kad tai galėjo būti rugsėjo mėnuo, kai kartu su R. ir P. važiavo iš Vilniaus į Kauną. Važiavo su mikroautobusiuku, baltos spalvos, valstybinių numerių nežino. Kam mikroautobusiukas priklausė, jis nežino. Važiavo padėti iškrauti motorolerius. Jiems važiuojant autostrada A1, iš Vilniaus į Kauną, netoli Kauno, pastebėjo Volvo automobilį, kuris važiuodavo tai avarine juosta, tai pirma juosta, neleisdamas avarine juosta važiuojantiems automobiliams pravažiuoti, tai yra jis važiuodavo pirma eismo juosta, o pamatęs avarine eismo juosta atvažiuojantį automobilį išvažiuodavo į avarinę eismo juostą taip neleisdamas pravažiuoti ir sukeldamas avarines situacijas. Tokį jo elgesį jie stebėjo apie 10-15 minučių. Kadangi autostradoje buvo didelė automobilių spūstis, todėl jie nusprendė pasukti link Pravieniškių. Kai R. norėjo išvažiuoti į lėtėjimo ar avarinę juostą, tiksliai nepamena, bet jau prieš pat posūkį, Volvo automobilio vairuotojas išvažiavo jiems prieš pat automobilį ir taip sukėlė avarinę situaciją. R. staigiai sustabdė automobilį, ko pasėkoje visi buvę automobilyje daiktai išsimėtė, motoroleriai nukrito. Volvo vairuotojas grįžo vėl į pirmą eismo juostą. Kai R. susilygino su Volvo automobiliu, P. paprašė sustoti, norėjo nueiti iki Volvo vairuotojo paklausti, kodėl jis kelia avarinę situaciją ir trukdo eismui. P. išlipo iš automobilio, nuėjo prie Volvo automobilio, pabeldė į keleivio pusės langą, tačiau Volvo vairuotojas nesureagavo, tuomet P. atsidarė automobilio dureles ir iki pusės buvo įlindęs į automobilio Volvo saloną. Pamatė, kaip P. Volvo vairuotojas stumdo, jam pasirodė, kad Volvo vairuotojas rankose turėjo kažkokį daiktą. Kas tai buvo per daiktas jis nežino. Tuomet P. išlipo iš automobilio, matė, kaip papurškė dujų į Volvo automobilį, purškė trumpai. Tuomet P. ėjo link jų ir mosikavo rankomis lyg kažko ieškodamas, kadangi P. nešioja akinius, o ateidinėjo be akinių jis suprato, kad pametė akinius. P. apsisuko ir vėl nuėjo prie Volvo automobilio, atidarė Volvo automobilio dureles, tačiau greitai vėl uždarė ir grįžo į jų automobilį. P. sakė, kad siaubas, o savo akinius rado kišenėje. (b. l. 55)

P. T. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014).

Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-303/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Tačiau, net ir nustačius, kad kaltininko veiksmai pasireiškė vienu ar keliais aptartais alternatyviais būdais, taikant BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, taip pat specialisto išvada nustatyta, kad P. T. pašalinių asmenų akivaizdoje elgėsi įžūliai, kai dėl menkavertės dingsties ir nesant jokios grėsmės jo atžvilgiu papurškė nukentėjusiajam dirginančių dujų į akis ir padarė nukentėjusiajam M. J. cheminį I laipsnio gleivinės nudegimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokios kaltinamojo nustatytos veikos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ši kaltinamojo veika, kurios pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, peržengė privataus konflikto ribas. Tai, kad P. T. veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad įvykio metu aplinkiniai buvo šokiruoti, įsikišo į konfliktą. Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir aplinkiniai asmenys patyrė išgąstį, buvo šokiruoti ir pažeminti kaltinamojo veika. Tai įrodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta.

Svarbu paminėti ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad susidariusioje situacijoje kaltinamasis elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes ėmėsi smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį dėl visiškai nereikšmingo dalyko, tai yra dėl to, kad jis vairavo savo automobilį neatsakingai, galimai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis P. T. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-303/2014). Taigi, BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-303/2014). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Todėl nagrinėjamu atveju yra iš esmės net ir nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų P. T. ėmė elgtis įžūliai viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.

Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad P. T. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį byloje, tačiau teisiamajame posėdyje betarpiškai su kaltinamuoju P. T. susitarė dėl jam padarytos nusikalstama veika žalos atlyginimo, tai yra buvo susitarta dėl 380 eurų žalos atlyginimo per du mėnesius.

Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Kadangi tiek kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, tiek ir nukentėjusysis patvirtino, kad susitarus dėl žalos atlyginimo, jis susitaikė su kaltinamuoju, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, susitarė dėl jam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. J., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta P. T., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti nukentėjusiojo M. J. ir P. T. susitarimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos – P. T. nukentėjusiajam M. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsipareigojo sumokėti 380 eurų.

Išaiškinti P. T., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą P. T., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis