Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1690-408/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
1-1690-408/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10731-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
K. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1690-408/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10731-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.2.; 1.2.4.8.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsilavinimas pagrindinis, mokosi Kauno profesinio rengimo centre 12 klasėje, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-11-12 LR BK 286 str., galutinė bausmė - 6 MGL, t.y. 225 Eur bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2015 m. vasario 20 d. apie 16.00 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui broliui G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir taip mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2015-02-20 apie 16 val. būnant namuose, įvykos konfliktas tarp jo ir brolio G. P., kuriam tuo metu buvo 13 m., apsistumdė. Konflikto metu jis jam vieną kartą sudavė kumščiu į nosį, po to jis nukrito ant grindų. Tuo metu kambaryje buvo vieni. Brolis R. tą dieną buvo grįžęs iš užsienio, kadangi ten dirba, ir buvo kitame kambaryje. Tėvas buvo kieme, šio įvykio nematė. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie sulaikė jį ir R.. Pirmosios apklausos metu teigė, kad G. sumušė brolis R., kadangi norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo metu teikia teisingus parodymus, kad tai padarė jis, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad buvo neblaivus ir su broliu konfliktavo. Šiuo metu su G. susitaikė, jo atsiprašė. Jei būtų paskirta bauda, turėtų galimybę ją sumokėti, kadangi dirba (b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Iš nukentėjusiojo G. P. parodymų matyti, jog 2015-02-20 apie 11 val. grįžo iš Vokietijos ten dirbantis brolis R.. Brolis K. tą dieną vartojo alų. Apie 15.30 val. jis nuėjo pas K.. Bežiūrint filmą, į kambarį įėjo K., iš jo pradėjo šaipytis, su juo susistumdė. Paskui nuėjo į savo kambarį. R. buvo savo kambaryje, kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, tėvas buvo išėjęs į kiemą. Pas jį į kambarį atėjo Kęstutis, vėl susistumdė. Tada K., nieko nesakydamas, vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. K. pakišo jam koją, užkliuvo ir nugriuvo ant grindų, ant kairiojo šono. Kai nukrito, R. atėjo į mano kambarį, ir išvedė K. Netrukus į jo kambarį atėjo tėtis. Jam pasakė, kad mušė K.. Tėtis liepė kviesti policiją. Jis iš tėčio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė, kad jį sumušė brolis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė K. ir R.. R. sulaikė todėl, kad K. jiems pasakė, kad jį sumušė R., nors tai buvo netiesa. Išvykus policijos pareigūnams, jis su tėčiu nuėjo į Romainių ambulatoriją, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Daugiau pas gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, nes pats nenorėjo ten vykti. Po šio įvykio su broliu susitaikė, jam atleido, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius. Dėl to, kad K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, jam pretenzijų neturi, dėl to jokios turtinės žalos nepatyrė. K. neprašė keisti parodymų. R. dažnai išvyksta į Vokietiją, todėl retai būna namuose, tačiau šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą. Tuo metu, kai K. sudavė jam kumščiu į nosį, kambaryje nieko daugiau nebuvo. K. šiuo metu gyvena kartu, pirmajame namo aukšte esančiame savo kambaryje, bendrauja, jo nebemuša (b.l.23).

Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad 2015-02-20 apie 16 val. sūnus K. P. sumušė nepilnametį savo brolį G., jis tuo metu buvo kieme esančioje malkinėje, į namą atbėgo tik tada, kai išgirdo kaip G. šaukė: „Tėvai“. Iš jo balso suprato, kad kažkas atsitiko. Įbėgęs į namo koridorių, pamatė abu sūnus – R. ir K. – lipančius laiptais iš antro aukšto žemyn. Tuo metu jie tarpusavyje nieko nekalbėjo, nieko jam neaiškino, tik nuėjo į kambarį, esantį namo pirmajame aukšte ir abu užsirakino duris. Tada užlipo į antrąjį aukštą ir kambaryje pamatė ant grindų gulintį G., kurio veidas buvo kruvinas, grindys taip pat buvo išteptos krauju. Kai G. paklausė, kas atsitiko, jis jam nurodė, kad jį sumušė K.. Tada jis iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė K.. K. ne pirmą kartą smurtauja jo ir artimųjų atžvilgiu, tačiau anksčiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami. Nors ir turėjo siuntimą nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, kad jie apžiūrėtų ir nustatytų, kokie sužalojimai buvo padaryti G., tačiau nenuvyko, kadangi pats blogai jautėsi, be to, sužalojimai buvo matomi tik apie savaitę laiko. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, tikslios dienos nurodyti negali, nes neprisimena, būdamas namuose, išgirdo R. ir K. pokalbį. Besikalbėdami jie galvojo, kad jo namuose nėra. R. sakė K., kad jis duotų parodymus, kad R. sumušė G., motyvuodamas tuo, kad ruošiasi išvykti į užsienį, ir policija nespės atlikti su juo veiksmų. Dėl G. sužalojimo kreipėsi tik pas šeimos gydytoją, dirbančią Romainių ambulatorijoje (b.l. 17).

Pagal LR BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, jog nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 3 d. kvalifikuota teisingai. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 82).

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad K. P. teistas (b.l 83), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.68), Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l.70).

Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (LR BK 47 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – K. P. padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-20 iki 2015-02-22, t.y. 3 (trys) dienos, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 3 d. ir skirti 6 MGL, t.y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių Eurų 96 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 MGL dydžio, t.y. 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimt Eurų 64 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 2 d. prie paskirtos bausmės visiškai pridėti 2014-11-12 nuosprendžiu paskirtą baudą - 225 Eur ir galutinę bausmę skirti 10 MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių Eurų 60 ct) baudą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, K. P. praleistą laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-20 iki 2015-02-22, t.y. 3 (tris) dienas, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir laikyti, jog paskirtoji galutinė bausmė yra 4 MGL, t.y. 150,64 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eurų 64 ct).

Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas