Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus, Tomo Zdanavičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, II-os grupės neįgalumas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

H. Č. laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 2 d. iki liepos 3 d. ryto, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), jam ir O. Č. priklausančiame gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir veido sritį bei ne mažiau kaip trisdešimt penkis smūgius į kitas kūno vietas, savo sutuoktinei nukentėjusiajai O. Č., tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniajame ir kairiajame skruostuose, dešiniajame ir kairiajame smilkinyje ir smakre, kraujosruvas kaktos, viršugalvio, dešinio ir kairio smilkinių, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, krūtinkaulio, dešinės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11-to, kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8-to šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, kaklo užpakalinėje dalyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos 3-iame piršte, dešinėje klubinėje srityje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario srityje, kraujosruvą nugaros apatinės dalies minkštuosiuose audiniuose. Dėl galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu ilgu mušimu nukentėjusiajai padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, tyčia itin žiauriai nužudė šeimos narę O. Č..

Kaltinamasis H. Č. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis teigia, kad tiek sužalojimų negalėjo padaryti. Mano, kad O. Č. galėjo susižaloti pati, kai būdama girta griuvinėjo. Daugiau parodymų duoti kaltinamasis atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu H. Č., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad 2011 m. liepos 2 ar 3 d. (tikslios datos nepamena) nusipirko tris „pūsles“ alaus 8 laipsnių stiprumo ir nuėjo pas savo žmoną O. Č.. Mano, kad pas ją nuėjo apie 10 val. Kartu pradėjo tą alų išgėrinėti. Gėrė tik dviese ir niekas daugiau nebuvo atėjęs. Po kurio laiko kilo konfliktas. Pamena, kad O. Č. su malka sudavė jam per nugarą. Mano, kad sudavė du kartus, kadangi nugaroje buvo dvi mėlynės. Jis pats O. Č. sudavė kumščiu į paširdžius. Nuo smūgio ji parkrito ir galva atsitrenkė į grindis ar į sieną. Kitą smūgį kumščiu sudavė jai į veidą. Po šių smūgių kraujo nematė, tačiau matė mėlynę O. Č. veide. Ar sudavė daugiau smūgių, nepamena. Mano, kad po to konflikto dar su O. Č. gėrė alų toliau. Prisimena, jog kurį laiką miegojo pas O. Č.. Miegojo todėl, kad buvo labai girtas ir nebegalėjo pareiti namo. Teigia, jog jis miegojo ant sofos, o O. Č. gulėjo ant grindų. Atsikėlė nakties metu ir išėjo namo. Matė, kad O. Č. guli ant grindų, tačiau manė, jog ji girta miega ir jos nekėlė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų prie jo matyti, kad O. Č. lavonas rastas gulintis ant grindų, jai po galva padėta pagalvė (t. 1, b.l. 8-14).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 285/11 (05) matyti, kad O. Č. padaryta ne mažiau kaip 12 sužalojimų galvos srityje ir ne mažiau kaip 35 sužalojimai kitose kūno vietose. Jai nustatytos daugybinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose, sulaužyta dešimt dešinės pusės šonkaulių ir septyni kairės pusės šonkauliai. Visi sužalojimai padaryti keliolikos – keliasdešimties minučių laikotarpyje. Mirtis O. Č. ištiko dėl galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui (t. 1, b.l. 19-21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 718/11 (05) matyti, kad H. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame šone, juosmenyje, dešiniajame dilbyje pereinant į riešą ir plaštaką, dešiniame žaste, dešinės pėdos nykštyje pereinant į pėdą, padarytos 6 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, bei poodinė kraujosruvos keliuose, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje padaryti 11 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b.l. 29).

Iš specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-916 matyti, kad rankos pėdsakas, rastas įvykio vietoje ir nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4 (pėdsakas B) yra paliktas H. Č. (t. 1, b.l. 32-35).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-62 matyti, kad tyrimo metu H. Č. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tas netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu H. Č. nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Nusikalstamos veikos padarymo metu dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu H. Č. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje (t. 1, b.l. 62-65).

Dėl veikų vertinimo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis H. Č. paaiškino tik tiek, kad jis negalėjo suduoti tiek daug smūgių O. Č. ir dėl jo suduotų smūgių ji negalėjo mirti. Šiuo paaiškinimu jis faktiškai pripažįsta įvykio dieną buvęs pas O. Č. ir sudavęs jai smūgius, tačiau nepripažįsta, kad dėl jo veiksmų kilo tokios pasekmės. Detalesnių parodymų teismo posėdžio metu jis nedavė. Teismas remiasi jo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad konflikto metu jis sudavė smūgius žmonai ir ji buvo parkritusi. Tiek girtaujant, tiek kilus konfliktui namuose daugiau nieko nebuvo, tik jis ir žmona. Visų įvykio detalių jis neprisiminė dėl girtumo. Nurodė tik tai, kad kurį laiką miegojo pas žmoną namuose, o nakties metu atsikėlęs matė, jog O. Č. guli ant grindų. Išeidamas taip ją ir paliko. Šie ikiteisminio tyrimo metu H. Č. duoti parodymai sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad O. Č. lavonas rastas gulintis ant grindų, lavonas jau sustingęs, po galva padėta pagalvė. Tai, kad O. Č. buvo rasta ant grindų ir, kad jos lavonas jau buvo sustingęs patvirtino ir liudytojas E. K.. Liudytoja S. Č. paaiškino, kad nakties metu grįžęs sūnus jai pasisakė, jog susipyko su žmona ir primušė ją. Sūnus sakė, kad paliko ją kriokiančią. Liudytojos teigimu, jai buvo neramu ką padarė sūnus, todėl ryte paprašė E. K. nueiti pas O. Č. ir patikrinti, ar viskas jai gerai. S. Č. teigimu, sūnus ryte ketino eiti pas žmoną išsiaiškinti, ar ji rašys policijai pareiškimą dėl jos sumušimo. Tai rodo, kad ir išsimiegojęs jis prisiminė, jog vartojo žmonos atžvilgiu smurtą ir suprato, kad už tai gali tekti atsakyti. Įvertinus tai, kad 2011 m. liepos 2 dieną bei 3 dienos naktį pas O. Č. buvo tik H. Č., tarp jų buvo konfliktas, kurio metu jis sudavė jai smūgius, nukentėjusioji rasta ten, kur ją ir paliko H. Č., darytina vienareikšmiška išvada, kad visus sužalojimus, įskaitant ir sužalojimus sukėlusius mirtį, padarė būtent H. Č..

Nors kaltinamasis su žmona jau kurį laiką kartu negyveno, tačiau jie nebuvo išsituokę, pastoviai palaikė ryšius, todėl O. Č. laikytina H. Č. šeimos nariu.

Kaip matyti iš teismo medicinos eksperto išvados, mirtis O. Č. ištiko dėl galvos sumušimo, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui. Tai nėra momentinis gyvybės atėmimas. Tam, kad kiltų tokios pasekmės reikalingas tam tikras laikas, kol kraujas išsilieja po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir įvyksta suspaudimas. Tai patvirtina tos pačios ekspertizės išvada, kad visi O. Č. padaryti sužalojimai buvo padaryti keliolikos ar net keliasdešimties minučių bėgyje iki jos mirties, t.y. dar jai būnant gyvai. Kaip jau minėta, O. Č. padaryta ne mažiau kaip 47 sužalojimai, sulaužyti net septyniolika šonkaulių ir t.t. Kadangi ji visą tą laiką buvo gyva, todėl akivaizdu, jog ji kentė didelį fizinį skausmą, buvo kankinama. Toks nužudymas laikytinas itin žiauriu.

Iš liudytojo F. S. parodymų matyti, kad būdamas neblaivus, o kartais ir blaivus, H. Č. nuolatos kalbėdavo, kad reikia nužudyti žmoną, užmušti E. K., nušauti A. (kai grįš iš kalėjimo). Kartu jis pabrėždavo, jog dėl patirtos galvos traumos jis yra nepakaltinamas ir jam už tai nieko nebus. Tai rodo, kad H. Č. sąmonėje jau kuris laikas buvo susiformavęs noras vartoti smurtą savo žmonos atžvilgiu. Iš aukščiau minėtos teismo psichiatrinės ekspertizės išvados matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis psichine liga nesirgo ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, kad jis iš tiesų suprato savo veiksmų esmę netiesiogiai parodo ir jau cituotos jo kalbos dėl žmonos bei kitų asmenų nužudymo – jis galvojo ne tik apie nužudymą, bet ir apie tai, kaip išvengti atsakomybės, tikėjo, kad tokiu atveju atsakomybės išvengti jam padės anksčiau patirta galvos trauma.

Nors iš jau minėto liudytojo parodymų matyti, kad H. Č. dar iki šio įvykio kalbėjo apie tai, jog reikia nužudyti žmoną, tačiau byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog įvykio dieną jis veikė tiesiogine tyčia ir turėjo konkretų tikslą nužudyti O. Č.. Abejonę, jog buvo veikiama tiesiogine tyčia sustiprina ir tai, kad sekančią dieną jis ketino vykti pas O. Č. aiškintis, ar ji rašys pareiškimą policijai. Tai rodo, kad jis nesitikėjo, jog O. Č. dėl jo suduotų smūgių mirs. Tai, kad kaltinamasis nesiekė nužudyti žmonos rodo ir tas faktas, jog O. Č. po galva buvo padėta pagalvė. Akivaizdu, kad tai galėjo padaryti tik H. Č.. Tačiau kaltinamasis sudavė daugybinius, labai stiprius smūgius nukentėjusiajai į galvą bei kitas kūno vietas. Suduodamas smūgius į nukentėjusiosios galvą, t.y. į žmogui gyvybiškai svarbų centrą, ir tai darydamas daug kartų neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors O. Č. gyvybės atimti tuo metu galbūt nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai reiškia, kad jis nužudė nukentėjusiąją veikdamas netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Kaip jau yra minėta, O. Č. buvo kaltinamojo šeimos nariu ir ji buvo nužudyta itin žiauriai. Todėl H. Č. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.

Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

H. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis nurodo, kad smurtą žmonos atžvilgiu pradėjo vartoti tik po to, kai žmona jam trenkė į nugarą su malka. Kaip jau minėta, ši kaltinamojo versija nėra paneigta. Iš liudytojų E. K., S. Č., R. S. parodymų matyti, kad H. Č. ir O. Č. dažnai konfliktuodavo, netgi mušdavosi ir neretai tokių konfliktų iniciatorė būdavo pati O. Č.. Todėl neatmestina, kad ir įvykio dieną kilus kažkokiam konfliktui O. Č. galėjo suduoti su malka H. Č.. Toks nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip provokuojantis. Todėl ši aplinkybė vertinama kaip H. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skirdamas bausmę H. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusią nepataisomas pasekmes – buvo nužudytas žmogus. Šią nusikalstamą veiką padarė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Kaltinamasis H. Č. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l. 158-159), charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b.l. 161). Kaltinamasis registruotas psichiatro įskaitoje (t. 1, b. l. 163), tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas pakaltinamas ir šiuo metu yra pakaltinamas, priverstinis gydymas jam nereikalingas. H. Č. nedirba, turi II-ą neįgalumo grupę. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visą tai jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

H. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali pasislėpti siekdamas išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis M. Z. byloje pareiškė 5688 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 92-97). Be to, prašo turėtas 300 Lt teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir taip pat priteisti iš kaltininko. Turtinę žalą sudaro laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos. Kaip neturtinę žalą jis įvertina artimo žmogaus netektį, patirtą stresą, dvasinius pergyvenimus, kuriuos sustiprino tai, kaip buvo nužudyta motina.

Nukentėjusiojo M. Z. ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas dokumentais ir nukentėjusiojo paaiškinimais. Ieškinys dėl laidojimo išlaidų bei kapo tvarkymo nėra aiškiai per didelis, atitinka realias kainas. Tačiau kaip paaiškino nukentėjusysis, iš ieškinyje nurodytos sumos nėra minusuota laidojimo pašalpos, gautos iš savivaldybės suma, t.y. 1040 Lt. Todėl turtinės žalos suma mažinama 1040 Lt ir priteistina 4648 Lt.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nukentėjusysis M. Z. neteko artimo žmogaus – savo motinos. Neabejotinai tai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, skausmą. Nors ieškovas ir nurodo, kad su motina palaikė artimus ryšius, tačiau matyti, kad jie gyveno atskirai, susitikdavo gan retai ir tam akivaizdžiai turėjo įtakos pakankamai asocialus žuvusiosios gyvenimo būdas, todėl ieškinys mažinamas iki 40 000 Lt.

Iš teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito (t. 1, b.l. 97) matyti, kad nukentėjusysis M. Z. advokato padėjėjai sumokėjo 300 Lt už civilinio ieškinio surašymą. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš H. Č. (BPK 103 str. 1 p., 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – malka, mėginiai, rūbai, rūbų skiautės, patalynė ir t.t. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

H. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-03 iki 2012-02-02.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiajam M. Z. iš H. Č. priteisti 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti, 4648 (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) litus turtinei žalai atlyginti ir 300 (tris šimtus) litų už advokato pagalbą.

Daiktinius įrodymus – malką, mėginius, rūbus, rūbų skiautes, patalynę ir t.t. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.