Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Danutes Matiukienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo G. C. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakovas G. C. atskiruoju skundu apskunde Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 3 d. nutarti. Šiauliu apygardos teismas, išnagrinejes atsakovo G. C. atskiraji skunda, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi atskiraji skunda atmete ir paliko nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 3 d. nutarti.

Atsakovas G. C. iš dalies sutiko su ieškoves A. C. pareikštu ieškiniu, o likusioje ieškinio reikalavimu dalyje pareiške priešieškini ieškovei A. C. del nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo. Priešieškinio reikalavimu užtikrinimui atsakovas G. C. praše taikyti laikinasias apsaugos priemones: nustatyti sunaus G. C. gyvenamaja vieta su tevu atsakovu G. C.; nustatyti, kad vaikai bendrauja su abiem tevais be jokiu apribojimu ir priteisti sunaus G. C. išlaikymui iš motinos A. C. po 400 Lt periodinemis išmokomis kiekviena menesi iki teismo sprendimo priemimo byloje. Atsakovas nurode, kad teismui 2009-11-03 nutartimi pritaikius jo atžvilgiu laikinasias apsaugos priemones ir nustacius vaiku G. C. bei D. C. gyvenamaja vieta su motina (ieškove), bei uždraudus jam matytis su nepilnameciais vaikais, atsakovas ne tik neteko galimybes bendrauti su vaikais, bet ir dalyvauti ju auklejime. Atsakovo teigimu, abu tevai turi teise bendrauti su vaikais, bei atskirai su vaikais praleisti laisvalaiki. Pažymejo, kad sunus G. C. nori gyventi su juo.

Byla nagrinejantis Šiauliu miesto apylinkes teismo teisejas J. Stubrys yra šališkas atsakovo atžvilgiu, nagrinejo prašyma, nesilaikydamas CPK nustatytu terminu bei kitu procesiniu reikalavimu, be to, priemes skundžiamaja nutarti atsakovui nurode, kad pastarasis jos neturi laikytis ir neturi jos vykdyti, kaip neprivalo vykdyti ir kitos šio teisejo 2009-11-03 priimtos nutarties del bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsakovo manymu, tuo atveju, jeigu teismas laike, jog atsakovo prašymas negali buti tenkinamas, teismas privalejo per istatymo nustatyta termina prašyma atmesti; teismas lygiai taip pat galejo pasiulyti atsakovui kreiptis del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo arba savo iniciatyva nagrineti ši klausima, taciau teismas neturejo teises savo iniciatyva performuluoti atsakovo prašyma ir pradinio reikalavimo - taikyti laikinasias apsaugos priemones - visiškai nenagrineti. Tai irodo, jog teisejas, visiškai ignoraves atsakovo reikalavima, yra šališkas.Teismas, priimdamas skundžiama nutarti, visiškai nekreipe demesio nei i vaiku norus, nei i ju interesus, nei i išvada teikianciu instituciju atstoviu nuomone, o taip pat neatsižvelge ir i ieškoves bei jos atstovo pozicija, kuria jie iš esmes pripažino, jog bendravimo su vaikais draudimas atsakovui taikytas nepagristai ir kad ieškove prieš teismo valia bei nutartyje numatytus apribojimus leido vaikams bendrauti su atsakovu, nuolat vežiojo vaikus i atsakovo gyvenamaja vieta ir juos ten palikdavo, kad galetu pabuti pas atsakova. Todel, atsakovo teigimu, teismas šioje byloje veike ne tik prieš atsakovo, bet ir prieš mažameciu atsakovo vaiku interesus, visiškai ignoravo ju nuomone.

Kadangi teismo 2009-11-03 nutartimi buvo nustatyta laikina nepilnameciu vaiku G. C. ir D. C. gyvenamoji vieta su ieškove A. C. ir iš atsakovo G. C. priteistas laikinas vaiku išlaikymas, o atsakovas praše laikina vaiku gyvenamaja vieta nustatyti su juo bei priteisti vaiku išlaikyma iš ieškoves, priešieškiniu pareikštas prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu galejo buti vertinamas tik kaip prašymas keisti laikinasias apsaugos priemones (CPK 146 str.). Prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones, priešingas jau pritaikytoms, negalejo buti nagrinejamas kaip savarankiškas prašymas. Pirmosios instancijos teismas pagristai atsakovo G. C. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu vertino kaip prašyma pakeisti byloje jau taikytas laikinasias apsaugos priemones, o tokio prašymo nagrinejimui nera nustatytas atstovo nurodomas triju dienu išsprendimo terminas (CPK 148 str. 1 d.). Sutinkamai su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, teismas prašyma išnagrinejo per protinga termina išsiaiškines visas reikšmingas aplinkybes, iskaitant vaiku ir išvadas teikianciu instituciju nuomones. Ieškoves A. C. žiniomis, vaikai neišreiške valios gyventi su atsakovu G. C.. D. aiškiai nurode, kad noretu gyventi su mama, o G. - su abejais tevais, t.y. su vienu savaitgaliais, su kitu savaites dienomis. Abu vaikai nori gyventi kartu. Suprantama, kad toks vaiku noras esamoje situacijoje buvo geriausiai igyvendintas butent galiojanciomis laikinosiomis apsaugos priemonemis. Kita vertus, atsakovui keliant gresme vaiku interesams, butent vaiku interesui, o ne ju norams turi buti teikiamas prioritetas. Ieškovei A. C. nera žinomos aplinkybes del menamai šališku pirmosios instancijos teismo teisejo veiksmu ar kitu jokiais irodymais nepagristu, atskirajame skunde destomu aplinkybiu. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismo teisejo nušalinimo klausimo sprendimas nepriskirtinas apeliacines instancijos teismo kompetencijai. Be to, atsakovo G. C. atskirajame skunde išdestyti nuogastavimai iš viso nelaikytini pagrindu teisejui nušalinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma apskustoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str., 338 str.). Teiseju kolegija pasisako del kiekvieno apelianto atskirojo skundo argumento.

Del teisejo šališkumo ir terminu klausimo del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo išsprendimui pažeidimo.

Teismo nešališkumas yra vienas pagrindiniu civilinio proceso teises principu (CPK 21 str.). Teismo nešališkumas yra užtikrinamas ivairiomis procesinemis teisinemis priemonemis (pvz., teisejo nušalinimu ar nusišalinimu). Proceso metu atsakovui buvo išaiškintos jo procesines teises (b.l. 39), viena iš kuriu yra teise pareikšti nušalinima. Be to, atsakovas byloje yra atstovaujamas advokates Jolantos Grigaliunienes, kas leidžia pripažinti, jog esant pagrindui nušalinti teiseja, šia teise butu pasinaudota. Nors klausimas del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka, atsakovas šia teise del teisejo nušalinimo nepasinaudojo. Nepasinaudojo ir atsakovo teise teikti irodymus, pagrindžiancius jo teiginius del teismo šališkumo. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, pažymi, jog byloje nera nustatyta teisejo J. Stubrio šališkumo ar nusistatymo atsakovo atžvilgiu. Todel atmestinas kaip nepagristas atsakovo atskirojo skundo argumentas del pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Apeliantas nurodo, kad teismas išnagrinejo jo prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, nesilaikydamas CPK nustatytu terminu bei kitu procesiniu reikalavimu.

Byloje nustatyta, kad Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009 m. lapkricio 3 d. nutartimi patenkino ieškoves A. C. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Ši teismo nutartis yra isiteisejusi. Atsakovas G. C. byloje pareiške priešieškini, kurio reikalavimu užtikrinimui praše taikyti laikinasias apsaugos priemones. Šiauliu miesto apylinkes teismas ši atsakovo prašyma laike prašymu del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo ir skundžiama nutartimi atmete.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad priešieškiniu atsakovo G. C. pareikštas prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones, priešingas jau pritaikytoms, negali buti nagrinejamas kaip savarankiškas prašymas ir pirmosios instancijos teismo pagristai laikytas prašymu del byloje taikytu laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo (CPK 146 str. 1 d.). Istatymas numato, kad teismas byloje dalyvaujanciu ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali pakeisti laikinaja apsaugos priemone, taciau turi sužinoti kitu byloje dalyvaujanciu asmenu nuomone, todel privalo apie gauta prašyma pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ir pastarieji del tokio prašymo turi teise pareikšti prieštaravimus. Reikia siekti, kad del laikinuju apsaugos priemoniu butu nuspresta gavus visu suinteresuotu asmenu nuomone prašomu klausimu. Todel darytina išvada, jog prašymo del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo išsprendimui CPK 148 str. 1 d. numatytas 3 dienu terminas netaikomas. Byloje nustatyta, kad klausimas del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo išsprestas per protinga termina surinkus ir ivertinus visus prašymo išsprendimui reikalingus irodymus, iskaitant šaliu nepilnameciu vaiku ir išvadas teikianciu instituciju nuomones. Del išdestyto teiseju kolegija pripažista, kad atsakovo atskirojo skundo argumentas del CPK nustatytu terminu atsakovo prašymo išsprendimui pažeidimo atmestinas kaip nepagristas.

Del skundžiamoje nutartyje teismo padarytu išvadu pagristumo.

Atsakovas G. C. prašymu del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo praše: 1) nustatyti sunaus G. C. gyvenamaja vieta su tevu atsakovu G. C.; 2) nustatyti, kad vaikai bendrauja su abiem tevais be jokiu apribojimu; 3) priteisti sunaus G. C. išlaikymui iš motinos A. C. po 400 Lt periodinemis išmokomis kiekviena menesi iki teismo sprendimo priemimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ši atsakovo prašyma atmete, nurodydamas, kad byloje nera duomenu, jog padetis iš esmes pasikeite, kas butu pagrindas keisti laikinaja vaiko G. C. gyvenamaja vieta ir keisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

Teiseju kolegija pažymi, kad nepilnameciu vaiku išskyrimas, nustatant vieno vaiko gyvenamaja vieta su ieškove, o kito su atsakovu, prieštarautu CK 3.209 str. 6 d., 3.223 str. 1 d., 3.249 str. 1 d. 4 p., LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 25 str. 2 d. bei teismu praktikoje itvirtintam broliu ir seseru neišskyrimo principui, kuris yra itin aktualus sprendžiant su nepilnameciais vaikais susijusius klausimus. Be to, pastebetina, jog teismo posedyje, svarstant klausima del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo išvada byloje teikiancios institucijos (Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius ir Šiauliu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius) aiškiai pasisake prieš nepilnameciu vaiku išskyrima, nurodydamos, kad berniuku tarpusavio ryšys yra ypatingas, o ju išskyrimas turetu didele neigiama itaka ju raidai (b.l. 42). Atsižvelgusi i šias nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismas pagristai atsisake laikinai nustatyti sunaus G. C. gyvenamaja vieta su tevu atsakovu G. C.. Nekeiciant laikinosios vaiko G. C. gyvenamosios vietos, nera pagrindo spresti klausima del laikino išlaikymo nepilnameciam vaikui priteisimo iš ieškoves A. C..

Sprendžiant klausima del laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teiseju kolegija atsižvelgia i Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 24 str. nuostatas, numatancias, kad vaikui turi buti užtikrinta galimybe bendrauti su motina, tevu, negyvenanciu kartu su juo, išskyrus istatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenancio tevo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka atsižvelgdamas i vaiko interesus ir sudarydamas galimybe skyrium gyvenanciam tevui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklejant vaika; minimalus bendravimas gali buti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Šiuo atveju Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 3 d. nutartimi iki šios bylos išnagrinejimo iš esmes atsakovui G. C. uždrausta matytis su nepilnameciais vaikais D. C. ir G. C.. Teiseju kolegija, ivertinusi faktines bylos aplinkybes (tai, kad ir po šios nutarties priemimo ieškove leidžia vaikams bendrauti su atsakovu), atsižvelgusi i vaiku nuomone (b.l. 45 – 46), liudytoju J. M. ir I. B. parodymus (b.l. 41 – 42), pripažista, kad draudimas atsakovui matytis su nepilnameciais vaikais yra perteklinis ir nepagristai suvaržantis vaiku teise matytis su tevu ir skyrium nuo vaiku gyvenancio atsakovo teise matytis su vaikais, kadangi byloje nera duomenu, jog atsakovo bendravimas su vaikais kenktu pastaruju interesams.

Atsižvelgiant i nurodytus argumentus ir išdestytus motyvus, Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo išsprestinas iš esmes – Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 3 d. nutarties dalis, kuria iki šios bylos išnagrinejimo iš esmes atsakovui G. C. uždrausta matytis su nepilnameciais vaikais D. C. ir G. C., keistina nustatant, kad vaikai bendrauja su abiem tevais A. C. ir G. C. be jokiu apribojimu, paliekant draudima atsakovui G. C. lankytis ieškoves A. C. ir nepilnameciu vaiku gyvenamajame buste (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarti panaikinti ir išspresti klausima iš esmes – atsakovo G. C. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 3 d. nutarties dali, kuria iki šios bylos išnagrinejimo iš esmes atsakovui G. C. uždrausta matytis su nepilnameciais vaikais D. C. ir G. C., nustatant, kad vaikai bendrauja su abiem tevais A. C. ir G. C. be jokiu apribojimu, paliekant draudima atsakovui G. C. lankytis ieškoves A. C. ir nepilnameciu vaiku gyvenamajame buste.

Likusioje dalyje atsakovo G. C. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo atmesti.