Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų mažosios bendrijos „MP Projektai“, mažosios bendrijos „Laurimsta“ ir apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai ,,MP Projektai“, mažajai bendrijai ,,Laurimsta“, S. S., J. J. S., J. P., tretiesiems asmenims M. P. ir M. V. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti atliktą statinių teisinę registraciją.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių aplinkybių

15. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 21 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę trečiajam asmeniui (statytojui M. V.) pagal projektuotojos MB „MP projektai“ 2020 metais parengtą supaprastintą projektą „Dvibučių II gr. nesudėtingųjų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę sklype statyti keturis naujus nesudėtingosios kategorijos dviejų butų pastatų gyvenamosios paskirties statinius, aštuonis naujus nesudėtingosios kategorijos inžinerinius statinius – terasas, naują nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – tvorą – bei naują nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – kiemo aikštelę. Sklype įregistruoti keturi gyvenamosios paskirties pastatai (nutarties 1 punktas). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo netekusiais galios“ buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo suplanavimo projektą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus patarėjos 2022 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad detalusis planas buvo pripažintas netekusiu galios. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d, sprendimu patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinius sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną bei nagrinėjamą rajoną Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) yra įregistruotas galiojantis (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartalai, architektūrinės – urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – SP). Pagal SP sprendinių pagrindinį brėžinį, žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną su dideliu želdinių kiekiu.

Dėl bylos nagrinėjimo metu pripažinto negaliojančiu detaliojo plano taikymo

18. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) teritorijos detalusis planas (Nr. DOK-27423) buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu. Pažymėtina, kad 1995 m. kovo 22 d. detalusis planas buvo įregistruotas 2016 m. lapkričio 8 d., o statybos leidimas išduotas 2020 m. gruodžio 21 d., tai yra jau esant atliktai ginčo detaliojo plano registracijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo pastatų projektinėje dokumentacijoje (projektavimo techninė užduotis) projektuotojas M. P. ((duomenys neskelbtini)) nurodė (7 projektavimo techninės užduoties eilutė), kad projekto užduotyje remiasi 1995 m. kovo 22 d. patvirtintu ir galiojančiu detaliuoju planu, todėl darytina išvada, kad detaliojo plano reikalavimai (sprendiniai) projektuotojui – (duomenys neskelbtini) kvalifikacinį laipsnį turinčiam asmeniui – buvo žinomi ir suprantami (CPK 185 straipsnis). Byloje susiklostė tokia situacija, jog bylos nagrinėjimo metu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo netekusiais galios“ buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovių apeliaciniu skundu pirmiausia keliamas klausimas, ar šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, galėjo vertinti ir taikyti panaikinto detaliojo plano sprendinius, kurie, be kita ko, buvo ilgą laiką neregistruoti ir, atsakovių vertinimu, faktiškai netaikomi.

19. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), kuriuo vadovaujamasi Statybos leidimo išdavimo metu galiojusia redakcija (nutarties 18 punktas), 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį) reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.1. punkte numatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

20. Nors apeliantės teigia, kad minėtu ir jau negaliojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 1995 m. kovo 22 d. detaliuoju planu nėra pagrindo vadovautis kaip netekusiu galios, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jis yra senas ir jo originalūs dokumentai nėra išlikę, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad ginčo detalusis planas buvo priimtas 1995 m. kovo 22 d. ir įregistruotas 2016 m. lapkričio 8 d., todėl šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantai, tiek atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, tiek pats projektuotojas turėjo galimybę vertinti 1995 m. kovo 22 d. detaliojo plano sprendinius, jų atitiktį rengiamam (teikiamam) projektui, tai, be kita ko, buvo nurodyta ir pačioje projekto techninio projekto užduotyje, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog projektuotojui ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano reikalavimai buvo žinomi ir suprantami (CPK 185 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad statybos leidimas buvo išduotas 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu buvo suformuluoti nauji statiniai, kurių deklaracijos dėl statybos baigimo įregistruotos 2021 m. balandžio 9 d. Tik po šių veiksmų atlikimo 1995 m. kovo 22 d. detalusis planas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu buvo panaikintas, todėl šiuo atveju tie veiksmai, kurie buvo atlikti iki 2022 m. vasario 23 d., kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tai yra ir į 1995 m. kovo 22 d. detalųjį planą (nutarties 19 punktas).

23. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus yra taikomas grįžimo į buvusią padėtį modelis, kuris reiškia, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai ginčo situacijoje taikė ir vertino 1995 m. kovo 22 d. detaliojo plano sprendinius. Nors, atsakovių teigimu, (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra analogiškos statybos pavyzdžių, kuri galbūt įvykdyta nesilaikant 1995 m. kovo 22 d. detaliojo plano reikalavimų, tačiau tai nepaneigia priimto ir galiojančio detaliojo plano privalomumo (statybos leidimo išdavimo metu), kurio šiuo atveju turėjo laikytis tiek projektuotojas (apeliantės mažosios bendrijos „MP projektai“ direktorius), kuris projekto rengimo metu žinojo ir suprato, koks galiojantis detalusis planas ginčo teritorijoje galioja, o ir turėdamas (duomenys neskelbtini) kvalifikacinį laipsnį neabejotinai turėjo suprasti ir šio detaliojo plano sprendinių privalomumą ginčo situacijoje. Akivaizdu, jog minėtos aplinkybės turėjo būti suprantamos ir atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, išduodant ginčo statybą leidžiantį dokumentą.

24. Pažymėtina ir tai, jog apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliantai detaliuoju planu nesivadovavo (apeliacinio skundo 11.10 punktas), kadangi nusprendė, jog detaliojo plano sprendiniai neturi privalomosios galios, tačiau atsižvelgiant į tai, jog projekto techninėje užduotyje nurodoma, jog vienas iš privalomųjų dokumentų projekto rengimui yra 1995 m. kovo 22 d. detalusis planas (projektavimo techninės užduoties 7 eilutė), į tai, jog projekte taip pat aiškiai nurodoma, kad detalusis planas yra galiojantis ir juo vadovaujamasi (projektavimo techninės užduoties 8 eilutė, bendrojo aiškinamojo rašto 1 lapo 6 pastraipa, 2 lapo 2 pastraipa), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tiek projektuotojui M. P. ((duomenys neskelbtini)), tiek mažajai bendrijai „Laurimsta“, kurių veiklos sritis yra statyba, buvo suprantama, jog detalusis planas yra galiojantis, apeliantams buvo žinomi ir suprantami detaliojo plano sprendiniai, kuriais turėjo būti vadovaujamasi rengiant projektinę dokumentaciją.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas jau esant priimtam ir įregistruotam detaliajam planui, į tai, kad projektą rengęs projektuotojas projekto užduotyje taip pat nurodė, kad vienas iš privalomųjų dokumentų projekto sprendiniams yra 1995 m. kovo 22 d. detalusis planas, į tai, kad, kaip nurodyta nutarties 23 punkte, statybos leidimo išdavimo procedūros teisėtumo vertinimas atliktinas jo išdavimo momentu galiojusių teisės aktų pagrindu, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliuoju planu (Nr. DOK-27423), kuris buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu, spręsdamas klausimą dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl detaliojo plano sprendinių vertinimo

27. Kaip nustatyta nutarties 17–25 punktuose, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, pagrįstai rėmėsi Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu (Nr. DOK-27423), kurio sprendiniais turėjo remtis tiek projektuotojas (atsakovė mažoji bendrija „MP projektai“), tiek atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą. Detaliojo plano aiškinamojo rašto V skyriuje nustatyta, kad sklypuose numatoma statyti po vieną gyvenamąjį namą. Nurodoma, kad namų architektūrinė išraiška turėtų atitikti susiklosčiusias pajūrio užstatymo tradicijas, kurias sąlygojo klimatas, statybinės medžiagos bei statybos būdas. Pastatas nuo pastato turėtų būti statomas ne arčiau kaip 12 m. Numatomas užstatymo procentas svyruoja nuo 10 procentų iki 20 procentų, priklausomai nuo sklypo vietos generaliniame plane ir nuo esamo sklypo apželdinimo procento bei medžių kokybės. Neapželdintuose sklypuose numatomas užstatymo procentas yra 15 procentų, t. y. 270 kv. m, o brėžiniuose sąlyginai parodyta 12 m pločio ir 22,5 m ilgio zona. Sklypuose, esančiuose prie vietinės reikšmės centrų, užstatymo procentas iki 20 procentų, t. y. 360 kv. m, ir šiose vietose galima blokuotų pastatų statyba, kurio užstatymas yra perimetrinis. Sklypuose, kurie apželdinti daugiau nei 80 procentų, užstatymo procentas iki 10 procentų, tai yra 180 kv. m, t. y. sąlyginai 12 m pločio ir 15 m ilgio pastatas, kurio konfigūracija turėtų priklausyti nuo vertingų medžių išdėstymo, o projektuojamų pastatų aukščiai taip pat reglamentuojami: 1) gyvenamieji namai projektuojami vieno aukšto su mansarda. Stogai šlaitiniai. Kraigo aukštis nuo suplaniruoto žemės paviršiaus iki kraigo – 8 m.

28. Pagal Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius, ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kvartalą, kur planuojami 18 arų sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai. Šiai teritorijai nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas: „gyvenamieji namai vieno aukšto su mansardomis, stogai šlaitiniai, kraigo aukštis nuo suplaniruoto žemės paviršiaus – 8 m. Užstatymo linija, esant neapželdintai teritorijai, nuo gatvės raudonosios linijos – 5 m. Esant vertingiems želdiniams - namo vieta derinama kiekvienu atskiru atveju. Taigi, atstumas nuo gretimo sklypo tvoros – ne mažiau 10 m. Užstatymo plotas iki 15 procentų, tai yra 270 kv. m. Sklypuose, kurie yra numatyti pilnai apželdintose teritorijose, užstatymo plotas neturi viršyti 10 procentų, o tai yra 180 kv. m.“

29. Nagrinėjamu atveju ginčo projektu buvo suprojektuoti keturi identiški antros grupės nesudėtingiesiems pastatams priskiriami dviejų butų gyvenamieji namai (nutarties 15 punktas) ir tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistas vienas pagrindinių detaliojo plano sprendinių – viename žemės sklype leidžiama statyti tik po vieną gyvenamąjį namą (Detaliojo plano aiškinamojo rašto IV dalies 1 pastraipa). Nors apeliantai teigia, kad pats detalusis planas remiantis pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto išvada yra parengtas netinkamai, o ir be to, ginčo teritorijoje, jų vertinimu, stovi identiški pastatai, tačiau patys atsakovai atlikdami projektavimo darbus nurodė, jog projektas rengiamas remiantis ginčo detaliuoju planu, atsakovės, tame tarpe ir atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, tiek iki statybos leidimo išdavimo, tiek ir vėliau, nesiekė tikslinti detaliojo plano sprendinių, atsakovams buvo žinomi ir ginčo detaliojo plano reikalavimai, ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) yra galbūt daugiau analogiškos statybos pavyzdžių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog detalusis planas yra parengtas netinkamai, ir šiuo atveju atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčo statybos leidimą, neturėjo pareigos vertinti galiojančio ir įregistruoto detaliojo plano sprendinių, be kita ko pažymint jog ginčo detaliojo plano teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas. Priešingai – atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija išduodama ginčo statybos leidimą nevykdė jai nustatytos pareigos išsamiai patikrinti projektą ir jo atitiktį teisės aktų, tame tarpe ir detaliojo plano, reikalavimams, todėl ji laikytina atsakingu asmeniu už neteisėto statybos leidimo išdavimą, kurio lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai.

30. Atsakovės MB „MP projektai“, MB „Laurimsta“ vertindamos ginčo detalųjį planą nurodo, kad detaliojo plano brėžinyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pastatas nuo pastato turėtų būti statomas ne arčiau kaip 12 metrų atstumu. Teigia, kad toks reikalavimas nustatytas tik detaliojo plano tekstinėje dalyje ir kadangi suformuluotas kaip „turėtų būti“, jis laikytinas tik bendro pobūdžio reikalavimu, kuris netaikytinas detaliojo plano galiojimo ribose ir visuose sklypuose. Pažymi, kad detaliojo plano originalas nėra išlikęs, todėl abejonės turėjo būti vertinamos atsakovių naudai.

31. Remiantis detaliojo plano aiškinamojo rašto IV dalimi „Užstatymo reglamentas“, nustatyta, kad detaliuoju planu nustatytas reikalavimas, kad „pastatas nuo pastato turėtų būti statomas ne arčiau 12 metrų atstumu“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, apskaičiavo, kad tarp projektuojamų pastatų Nr. 1 ir Nr. 3 suprojektuotas 11,98 m atstumas, tarp pastatų Nr. 2 ir Nr. 4 suprojektuotas 8,41 m atstumas, o tarp pastato Nr. 3 ir gretimame žemės sklype esančio pastato 11,75 m atstumas ir tokiu būdu yra pažeistas detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta, kad pastatas nuo pastato turėtų būti statomas ne arčiau kaip 12 m. Nors apeliantai nurodo, kad reikalavimas dėl 12 metrų išlaikymo yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau su šia aplinkybe, atsižvelgiant tiek į detaliojo plano aiškinamąjį raštą, tiek detaliojo plano brėžinyje aprašytus reikalavimus, negalima sutikti, kadangi pirmiausia šiuo atveju nurodytas „ne arčiau kaip 12 metrų“ atstumas laikytinas minimaliu detaliojo plano rengėjo reikalavimu atstumams tarp gyvenamųjų pastatų išlaikyti, kuris nėra atskirai detalizuojamas brėžinyje, ir, antra, detaliojo plano brėžiniuose nurodomas ne atstumas, kuris turi būti išlaikomas tarp gyvenamųjų pastatų, o atstumas tarp gyvenamųjų pastatų ir kitų objektų (gatvės linija, atstumai nuo vertingų želdinių ir pan.). Sutiktina su ieškove, kad detaliajame plane tiek grafiškai, tiek tekstu išreikšti sprendiniai vienas kitą papildo ir sudaro vientisą reguliavimo sistemą ir šiuo atveju tarp ginčo pastatų nebuvo išlaikytas privalomas ne mažesnis kaip 12 metrų atstumas (atitinkamai nuo 8,41 metro iki 11,98 metro).

33. Detaliojo plano aiškinamojo rašto V skyriuje nustatyta, kad neapželdintuose sklypuose numatomas užstatymo tankis – 15 procentų, tai yra 270 kvadratinių metrų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikusi skaičiavimus nustatė, kad projekte suprojektuoti 4 pastatai, visas pastatais užstatytas sklypo plotas – 273,76 m², tai yra 68,44 m²x4=273,76 m², kai bendras žemės sklypo plotas yra 1 795 m². Suprojektuotais pastatais Žemės sklypo užstatymo tankis sudaro 15,25 procentų, tai yra 273,76x100:1 795=15,25 procentų, nors projekte numatytas užstatymo tankis yra 15 procentų.

34. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 punkte numatyta, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Kas yra „atitvara“, detalizuota Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.1. punkte, tai yra stogas (šlaitinis, plokščiasis) (6.1.1. punktas), sienos, besiribojančios su išorine aplinka (6.1.2. punktas). Aplinkybė, kad stogo išsikišimas yra ne fasado elementas (kaip teigia apeliantės), o yra atitvara, kurį skaičiuotina į bendrą užstatymo tankį, atsižvelgiant į jo projekciją į žemės paviršių, leidžia nesutikti su apeliančių argumentais, jog bendras pastatų plotas šiuo atveju buvo apskaičiuotas netinkamai. Priešingai, šiuo atveju ieškovė plotą apskaičiavo pagal sienų išorinį kontūrą, kuris yra 11,60 x 5,90 m, tai įrodo, jog ieškovė teisingai apskaičiavo ginčo statinių matmenis ir žemės sklypo užstatymo tankį, kuris pažeidžia detaliojo plano sprendinius, tai yra viršija 15 procentų.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog šiuo atveju ginčo statyba iš esmės pažeidžia detaliojo plano sprendinius – ginčo teritorijoje galėjo būti projektuojamas tik vienas statinys, kai faktiškai statomi dvibučiai namai, be to, ginčo statiniai pažeidžia detaliajame plane nurodytą užstatymo intensyvumą, išlaikymą tarp gretimų pastatų ir kitų objektų, dėl to atlikta statyba, pirmosios instancijos teismo sprendimu, pagrįstai pripažinta neteisėta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl projekto A laidos

38. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovės 2022 m. lapkričio 2 d. pateikė projekto A laidą (Nr. DOK-26626). Minėta A laida yra parengta pagal trečiojo asmens M. V. patvirtintą projektavimo techninę užduotį. Vėliau, tai yra 2022 m. gruodžio 2 d. buvo pateikta nauja (pasitikslinta) A projekto laida (Nr. DOK-30804), kuri buvo patikslinta, nurodant, kad projektavimo techninė užduotis patvirtina mažosios bendrijos „Laurimsta“, o projekto vadovas nurodytas M. P.. Minėta patikslinta A projekto laida iš esmės keičiama statinio paskirtis, tai yra iš dvibučių gyvenamųjų namų į dvibučio namo su trejais pagalbiniais ūkio pastatais.

39. Nors kaip pagrįstai nurodo atsakovės, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, jog projekto A laidos užduotis yra parengta M. V., kadangi ji vėliau buvo patikslinta 2022 m. gruodžio 12 d. pateikta nauja A projekto laida (Nr. DOK-30804), tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek 2022 m. lapkričio 2 d., tiek 2022 m. gruodžio 12 d. pateiktą projektinę dokumentaciją, pastatų išdėstymo schemą, nustatė, kad šiuo atveju pagal pateiktus projektus, pastatų išdėstymas sklype, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, viršija Specialiajame plane nurodytą užstatymo intensyvumą 5,11 procento, be to, nėra išlaikomas ir būtinas 8 metrų atstumas tarp kaimyninių sklypų (2022 m. gruodžio 12 d. pateiktos projekto A laidos eksplikacija). Nors atsakovių teigimu specialiojo plano reikalavimai ginčo atveju nėra taikytini , tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti, kadangi šiuo atveju pripažinus detalųjį planą netekusiu galios, naujas projektas turi būti rengiamas pagal ginčo teritorijos specialiojo plano sprendinius (nutarties 15 punktas).

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pateikta projekto A laida atitinka teisės aktų reikalavimus ir šalina ieškovės nustatytus pažeidimus. Priešingai, kaip matyti šiuo atveju pateikta nauja projekto A laida yra keičiami esminiai statinių sprendiniai, be to, teikiami sprendiniai prieštarauja specialiojo plano reikalavimams (nutarties 15 punktas), todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės turėtų ne keisti esamus statinio projekto sprendinius, o spręsti dėl statybos visa apimtimi ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą kilusių padarinių šalinimo termino

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus įpareigojo atsakovus mažąją bendriją „Laurimsta“, J. J. S., S. S., J. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei, pertvarkyti nebaigtus statyti II grupės nesudėtinguosius statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nurodė, kad ieškovės prašomas ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas savavališkos statybos pašalinimui skirtas 6 mėnesių terminas prašomas skirti pagrįstai. Pažymėjo, kad šis nustatytas terminas nepažeis atsakovų teisės, pateikus duomenis, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, kreiptis į teismą ir prašyti terminą pratęsti.

44. Pažymėtina, kad šiuo atveju kilęs ginčas ne dėl savavališkos statybos, o dėl statybos, kuri buvo atlikta pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas 6 mėnesių terminą pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą kilusių padarinių šalinimui nepagrįstai rėmėsi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris nustato savavališkų statinių šalinimo tvarką, neatsižvelgė ir nesivadovavo Statybos įstatymo 33 straipsniu, kuris nustato statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje, sutinkant su apeliantais, nėra nurodytas konkretus terminas, per kurį turi būti pašalinti statybos padariniai, kurie buvo atlikti neteisėto statybos leidimo pagrindu, todėl darytina išvadą, kad sprendžiant klausimą, per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, svarbu pažymėti, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies taikymo atveju teismas turi išsiaiškinti, koks terminas turėtų būti tinkamas statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

45. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovams nustatyti įpareigojimai dėl statybos padarinių pašalinimo yra susiję su procedūromis, kurių trukmė priklauso ne tik nuo atsakovų, bet ir kitų subjektų, susijusių su statybos įteisinimu, veiksmų, į tai, kad ieškovė teismui nenurodė aplinkybių, kad ilgesnis nei šešių mėnesių terminas galėtų pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus lūkesčius, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad 6 mėnesių terminas yra per trumpas statybos projekto trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į statinių specifiką (gyvenamieji namai), be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad atsakovams teks atlikti nemaža Statybos įstatyme imperatyviai numatytų procedūrų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovams mažajai bendrijai „Laurimsta“, J. J. S., S. S., J. P. nustatytinas ilgesnis, tai yra 24 mėnesių, terminas nutarties 28 punkte nurodytiems veiksmams atlikti.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas 6 mėnesių terminą atsakovams pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą, pertvarkyti esamus statinius, neatsižvelgė į tokių veiksmų trukmę, į tai, kad atliktinų veiksmų trukmė nepriklauso vien nuo atsakovų valios, į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo prilygino ginčo statybą savavališkai statybai, kuriai taikomas 6 mėnesių terminas padariniams pašalinti, nutaria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovams mažajai bendrijai „Laurimsta“, J. J. S., S. S., J. P. nustatytas 6 mėnesių terminas veiksmams atlikti (nutarties 6 punktas), pakeisti, nustatant, jog šie veiksmai turi būti atlikti per 24 mėnesių laikotarpį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovų įpareigojimo kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl statinių išregistravimo

47. Atsakovės MB „MP projektai“, MB „Laurimsta“ nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas įpareigodamas atsakovus kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl statinių išregistravimo priėmė perteklinį teismo sprendimą. Mano, kad teismo sprendimu panaikinus statybos užbaigimo / paskirties keitimo deklaracijas jos nesukels teisinių pasekmių, be to, pati ieškovė, kuri yra proceso dalyvė byloje, turi teisę kreiptis į registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti nuginčytų deklaracijų pagrindu atliktą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

48. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu panaikino 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimo galiojimą ir įpareigojo atsakovus J. P., J. J. S., S. S., mažąją bendriją „Laurimsta“ per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu išregistruoti 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / pakeitimą bei Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu suformuotų naujų (įregistruotų) II grupės nesudėtingosios kategorijos statinių – gyvenamųjų namų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Apeliantai teigia, kad ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimas yra perteklinis. Teigia, kad ieškovė turi teisę kreiptis į registro tvarkytoją dėl deklaracijų panaikinimo.

49. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas, be kitko, reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Panaikinus statinių įregistravimo teisinį pagrindą (nutarties 33 punktas), tai lemia ir tokių statinių duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas, kadangi duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas.

50. Teisinė nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį registracija atliekama Nekilnojamo turto registre pagal šio registro įstatymo nuostatas. Ieškovės tikslas – išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus registre pagal negaliojančią (panaikintą) deklaraciją (sukurti padėtį, kad šie daiktai ir daiktinės teisės į juos nebūtų įregistruoti registre). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio nuostatas, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

51. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punkto nuostatas įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, yra dokumentai, kurių pagrindu yra registruojamos ar išregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 28 punkte nurodyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis Nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prašymą įregistruoti (Nekilnojamojo turto registre) juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Tokio (galinčio pateikti prašymą dėl daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) asmens apibūdinimo kriterijų atitinka ieškovė, nes ji inicijavo nagrinėjamą bylą. Todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 1 punkto taikymo požiūriu ieškovė laikytina tinkamu subjektu paduoti prašymą dėl ieškinyje nurodytų duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 47–51 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimo dalį, kurią panaikino statybos užbaigimo deklaracijas, tačiau nepagrįstai tenkino reikalavimą, įpareigojantį atsakovus kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išregistravimo, kai atsakovai neturi suinteresuotumo tokius veiksmus atlikti, o daiktinių teisių ir nekilnojamojo turto išregistravimu suinteresuoti asmenys patys gali tokius veiksmus atlikti, yra perteklinis, kadangi ieškovė gali kreiptis į registro tvarkytoją siekdama išregistruoti sprendime nurodytus registro duomenis, gali ir ieškovė. Prievolė atsakovams atlikti aprašytus veiksmus nenumatyta teisės aktuose (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)

53. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo dalį dėl 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pakeisti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo. Teigia, kad teismas visiškai tenkinęs ieškinį be pakankamo pagrindo panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo CPK 150 straipsnio taikymo, nenurodė motyvų, dėl ko naikinamos laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos nepakeistos siekiant išsaugoti esamą padėtį tam, kad atsakovai ginčo statinių neperleistų tretiesiems asmenims.

54. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarta, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą MB „Laurimsta“, J. J. S., S. S. ir J. P. ir padaryti įrašą viešajame registre dėl gyvenamųjų namų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti. Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimu minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos visiškai.

55. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

56. Pirma, nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodyta įsiteisėjusioje Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje, laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant išsaugoti status quo ginčo situacijoje, tai yra, kad ginčo statiniai nebūtų toliau statomi ir kad objektai nebūtų perleisti tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, į tai, kad šiuo atveju teismo sprendimu yra pripažįstamas statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumas, kurių pagrindu atlikta statyba negali būti laikoma teisėta ir toliau vykdoma, į tai, kad teismo sprendimu nustatomi konkretūs asmenys, kurie turi atlikti veiksmus (įpareigojimus), nurodytus ieškinyje (nutarties 1 punktas), sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi, kadangi jų taikymas iš esmės užtikrina status quo padėtį ginčo situacijoje, tai yra, kad sprendime nurodyti asmenys turės atlikti jiems nustatytus įpareigojimus, o ir be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinta, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkės, nes atsakovai neturės galimybės ginčo statinių perleisti tretiesiems asmenims.

57. Antra, sutiktina ir su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas laikinąsias apsaugos visa apimtimi priemones tinkamai neatsižvelgė ir neaiškino CPK 150 straipsnio nuostatos, kuri numato, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. CPK 147 straipsnio 6 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų, jei jos nėra pateikiamos antstoliui vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties pagrindu padarytas įrašas viešame registre dėl turto perleidimo draudimo, darytina išvada, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. O ir be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, aiškiai nenurodė tokio sprendimo motyvų (CPK 263 straipsnis), nenustatyta, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžytų atsakovų interesus, dėl ko laikinos apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos ir (ar) pakeistos.

58. Kita vertus, neviršijant ieškovės apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo dalies, kuria panaikintos Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl statybos leidimo sustabdymo galiojimo. Pirma, apeliantė apeliaciniu skundu nesuformulavo reikalavimo palikti minėtas laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), o ir be to, atsižvelgiant ir į tai, kad statybos leidimas, deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažintos neteisėtomis, darytina išvada, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų ir perteklinis ginčo situacijoje, todėl tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo (nutarties 52 punktas), nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

59. Atsakovės mažoji bendrija „MP projektai“ ir mažoji bendrija „Laurimsta“ nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 63 Eur trečiajam asmeniui M. V. jo patirtų kelionės išlaidų. Nurodo, kad trečiasis asmuo M. V. dalyvavo atsakovų pusėje, trečiajam asmeniui M. V. buvo išduotas statybos leidimas, todėl tenkinus ieškovės ieškinį bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų negalėjo būti priteistos trečiajam asmeniui, kuris dalyvavo atsakovų pusėje.

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas nustatė, kad trečiasis asmuo M. V. vykdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį patyrė 73,59 Eur išlaidų kurui. Teismas, įvertinęs 2015 m. gruodžio 18 d. Teisėjų tarybos nutarimu lengviesiems automobiliams su benzininiams varikliais bazinės sunaudojimo normas, konstatavo, jog tik dalis šių išlaidų, tai yra 63 Eur, yra pagrįstos. Pažymėtina, jog ši teismo sprendimo dalis neginčijama. Teismas konstatavęs, jog trečiasis asmuo M. V. patyrė 63 Eur išlaidas (atvykimo į teismo posėdį išlaidos), nusprendė iš atsakovių Palangos miesto savivaldybės administracijos, MB „MP Projektai“, MB „Laurimsta“, J. J. S., atsakovo S. S. ir atsakovės J. P. lygiomis dalimis priteisti šias išlaidas trečiajam asmeniui M. V..

62. Pažymėtina, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus.

63. Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso, tai yra viešosios teisės, normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtinta ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

65. Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta nutarties 59 punkte, trečiasis asmuo M. V. yra atsakovų pusėje, todėl trečiasis asmuo, kaip minėta nutarties 64 punkte, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, tai yra gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusių ieškovų tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai, todėl dėl šios dalies sutiktina su atsakovių argumentais, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens, kuris buvo atsakovų pusėje, atsakovams, tinkamai neatsižvelgė į trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, į tai, jog ginčo statybos leidimas ir buvo išduotas trečiajam asmeniui M. V..

66. Pažymėtina, jog, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šiuo atveju iš dalies tenkinus atsakovių mažosios bendrijos „MP projektai“ ir mažosios bendrijos „Laurimsta“ apeliacinius skundus, laikytina, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 95 procentais. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybes, nurodytas nutarties 57–63 punktuose, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme – tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovių Palangos miesto savivaldybės administracijos, mažosios bendrijos „MP Projektai“, mažosios bendrijos „Laurimsta“, J. J. S., atsakovo S. S. ir atsakovės J. P. valstybei lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 254,05 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) ir iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priteistina trečiajam asmeniui M. V. 3,15 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė Statybos įstatymo nuostatas, proceso teisės normas, dėl to nutariama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl termino pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, padarinių pašalinimui pratęsimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, iš dalies tenkinant tiek ieškovės, tiek mažosios bendrijos „MP Projektai“, mažosios bendrijos „Laurimsta“ apeliacinius skundus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

68. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Šalys pateikė šiuos duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: apeliantės mažoji bendrija „MP Projektai“ ir mažoji bendrija „Laurimsta“ patyrė 255 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (Nr. DOK-2874) ir po 2 259,68 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-3923). Atsižvelgiant į tai, jog žyminį mokestį sumokėjo abiejų apeliančių atstovas (advokatų profesinė bendrija Adlex), laikytina, kad šalys sumokėjo po 127,50 Eur žyminio mokesčio ir iš viso apeliantės patyrė po 2 387,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

72. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje ginčas iš esmės vyravo dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, atliktos statybos atitikties detaliojo plano sprendiniams, mano, jog šiuo atveju apeliančių mažosios bendrijos „MP Projektai“ ir mažosios bendrijos „Laurimsta“ apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, tai yra 5 procentais, o ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, tai yra 100 procentų. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, atsakovėms mažajai bendrijai „MP“ projektai“ ir mažajai bendrijai „Laurimsta“ iš ieškovės priteistina po 116,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovių mažosios bendrijos „MP Projektai“ ir mažosios bendrijos „Laurimsta“ valstybei lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, tai yra po 19 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti:

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai mažoji bendrija „Laurimsta“, J. J. S. , S. S., J. P. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti nebaigtus statyti II grupės nesudėtinguosius statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatant, jog šių veiksmų atlikimo terminas yra 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovai J. P., J. J. S., mažoji bendrija „Laurimsta“ įpareigoti kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl duomenų išregistravimo ir šioje dalyje ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio reikalavimų netenkinti.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria visiškai panaikintos Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios priemonės, nurodant, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl gyvenamųjų namų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti, lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos, mažosios bendrijos „MP Projektai“, mažosios bendrijos „Laurimsta“, J. J. S., S. S., J. P. lygiomis dalimis 254,05 Eur, tai yra po 42,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) valstybei. Išaiškinti, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini) , įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 3,15 Eur kelionės išlaidų trečiajam asmeniui M. V..

Priteisti atsakovėms mažajai bendrijai „MP Projektai“ ir mažajai bendrijai „Laurimsta“ iš ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos po 116,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „MP Projektai“ ir mažosios bendrijos „Laurimsta“ po 19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini) , įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.