Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė BAB „Ūkio bankas“ prašė pripažinti atsakovo Banka Srpske ad Banja Luka atliktą 2 207 605,17 BAM (Bosnijos ir Hercegovinos konvertuojamųjų markių, toliau – ir BAM) įskaitymą negaliojančiu; priteisti iš atsakovo ieškovei 38 273 971,81 Lt lėšų, 3 511 584,75 Lt palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad 2004 m. birželio 1 d. ji ir atsakovas sudarė Korespondentinės banko sąskaitos atidarymo sutartį (toliau – ir Sąskaitos sutartis), pagal kurią šalys susitarė dėl banko sąskaitų Nr. 543000-6044001 ir Nr. 503005-5681631400002342 atidarymo. Sąskaitos sutarties pagrindu ieškovė pas atsakovą banko sąskaitose 2013 m. vasario 14 d. laikė 7 500 000 USD (19 832 250 Lt) ir 118 888,66 BAM (210 444,82 Lt).2012 m. spalio 23 d. ieškovė pas atsakovą padėjo vienos nakties 1 000 000 Eur (3 452 800 Lt) indėlį, kuris, kartu su už vieną dieną sukauptomis palūkanomis, lygiomis 27,78 Eur (95,92 Lt), turėjo būti grąžintas 2012 m. spalio 24 d. Papildomai ieškovė pas atsakovą 2012 m. spalio 24 d. padėjo vienos nakties 280 000 Eur (966 784 Lt) ir 4 000 000 Eur (13 811 200 Lt) indėlius, kurie, kartu su už vieną dieną sukauptomis palūkanomis, lygiomis 115 Eur (397,07 Lt), turėjo būti grąžinti 2012 m. spalio 25 d. Indėlių suma 2013 m. vasario 14 d. buvo 5 280 142,78 Eur (18 231 276,99 Lt). Indėliai ieškovei nustatytu laiku nebuvo grąžinti.2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir BĮ) 76 straipsniu, paskelbė ieškovės laikiną dalinį veiklos apribojimą (moratoriumą). 2013 m. vasario 18 d. Lietuvos bankas ieškovę pripažino nemokia ir visam laikui atšaukė jos veiklos licenciją.Po moratoriumo paskelbimo ieškovė SWIFT pranešimu Nr. BALV0024554 informavo atsakovą, kad ieškovei Lietuvos bankas paskelbė veiklos apribojimą ir yra draudžiamas bet koks įskaitymas, o ieškovei priklausančios lėšos, esančios užsienio bankuose, turi būti pervestos ieškovei.2013 m. vasario 14 d. atsakovas informavo ieškovę apie pas atsakovą turimas lėšas. 2013 m. vasario 15 d. pranešimu ieškovė pakartotinai pateikė prašymą sąskaitose esančias lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą AB SEB banke, tačiau lėšos nebuvo pervestos.2013 m. kovo 25 d. atsakovas SWIFT pranešimu Nr. 1592 116807 informavo, kad 2013 m. kovo 1 d. nusprendė įskaityti atsakovo reikalavimą ieškovei pagal 2006 m. sausio 3 d. Korespondentinės sąskaitos sutartį Nr. 70-216/31, lygų 2 207 605,17 BAM, į ieškovės reikalavimus atsakovui pagal Sąskaitos sutartį ir indėlius. Indėliai ir pagal Sąskaitos sutartį esančios lėšos buvo konvertuotos į Bosnijos ir Hercegovinos konvertuojamąsias markes ir pervestos į vieną sąskaitą, nuo kurios nuskaityta suma, lygi ieškovės įsipareigojimams atsakovui, konvertuotiems į Bosnijos ir Hercegovinos konvertuojamąsias markes, t. y. atliktas įskaitymas.Atsakovo atliktas įskaitymas laikytinas negaliojančiu, nes BĮ imperatyviai draudžia atlikti įskaitymus po moratoriumo paskelbimo, o CK nuostatos numato, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra negaliojantys (BĮ 76 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktai; CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ginčo įskaitymas pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes yra atliktas ieškovei esant nemokiai ir suteikė pirmenybę atsakovui prieš kitus ieškovės kreditorius, todėl turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą.2013 m. vasario 18 d. Lietuvos bankas atšaukė ieškovei banko veiklos licenciją dėl to, kad ieškovę pripažino nemokia, taigi ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu (2013 m. kovo 25 d.) buvo nemoki; teisinės prievolės įskaityti savo reikalavimus ieškovei atsakovas neturėjo; atsakovas atlikdamas įskaitymą, veikė pažeisdamas sąžiningumo imperatyvą, nes įskaitymo metu jau žinojo ne tik apie ieškovės veiklos apribojimo faktą, bet ir draudimą įskaityti, o, atsižvelgiant į Lietuvos banko viešai pateiktą informaciją, buvo akivaizdu, kad ieškovė yra nemoki ir įskaitymu būtų pažeisti kitų kreditorių interesai.Atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes įskaitymo metu ieškovė kontroliavo atsakovą (CK 6.67 straipsnio 7 dalis). Atsakovą kartu su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įsteigė ieškovė. Įskaitymo metu pagrindiniais atsakovo akcininkais buvo UAB „Balkan Invest“, UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kurie įskaitymo metu valdė daugiau kaip 80 proc. atsakovo akcijų. Šie juridiniai asmenys yra siejami su ieškove ir jos akcininkais. Įskaitymo metu UAB „Balkan Invest“ direktoriumi buvo E. V., kuris taip pat yra buvęs UAB „Asocijuoto turto valdymas“ bei UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ vadovas ir valdybos narys, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ vadovė įskaitymo metu R. M., taip pat yra buvusi ir UAB „Balkan Invest“ valdybos nare. UAB „Balkan Invest“ akcininkų struktūroje figūruoja su ieškovės akcininkais siejamos bendrovės (UAB „Kapitalinis turtas“, UAB „First partneriai“, UAB „Domus altera“). UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcininkų struktūroje taip pat daug su ieškovės akcininkais siejamų bendrovių (UAB „Aloja“, UAB „Domus altera“, UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“, AB „Kauno tiekimas“, UAB „Pramprojektas“). UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcininkų struktūroje tiesiogiai figūruoja tiek pati ieškovė, tiek ją kontroliavę asmenys V. R. (V. R.), O. G., tiek ir kitos su ieškove susijusius įmonės (UAB „Optimalaus turto valdymas“, AB „Kauno tiekimas“, UAB „Asocijuoto turto valdymas“, UAB „Kapitalinis turtas“.