- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-818-487/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- I. V.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Aleno Piesliako, Gintaro Dzedulionio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-223 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2008-06-04 nuosprendžiu I. V. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., padarymą nuteistas laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2007-04-24, bausmės pabaiga – 2019-04-24, 2/3 bausmės atliko 2015-04-24, neatliktos bausmės dalis 2016-09-22 dienai – 2 metai 7 mėnesiai 2 dienos.
Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2016-09-27 nutarimu Nr. 59-223 netaikė nuteistajam I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo komisija, priimdama tokį sprendimą, atsižvelgė į tai, kad nėra pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų pažeidimų kiekį ir pobūdį, į šiuo metu galiojančią 21 nuobaudą, į motyvacijos keistis stoką ir padarė išvadą, jog nuteistasis I. V. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
I. V. pateikus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-28 nutartimi atmetė nuteistojo I. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2016-09-27 nutarimo Nr. 59-223. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą – nužudymą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. V. nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 31 kartą, baustas 27 kartus, skundo nagrinėjimo metu turi 20 galiojančių nuobaudų, už netinkamą elgesį atsakomybę prisiima tik iš dalies, netinkamą savo elgesį yra linkęs teisinti objektyviomis priežastimis ir aplinkybėmis. Iš asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ne visada sugeba tinkamai pasirinkti problemų sprendimo būdus bei įvertinti savo elgesio pasekmes. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad I. V. nesilaiko nustatytų režimo reikalavimų, juos sistemingai pažeidinėja, kas rodo, jog nuteistasis nenori ir negeba laikytis jam nustatytų elgesio normų. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad I. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Apylinkės teismas sutiko su Lygtinio paleidimo komisijos pozicija, jog, įvertinus nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad jis turi 20 galiojančių nuobaudų ir nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio reikalavimų, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas teigiamai vertino I. V. palaikomus socialinius ryšius su šeima, jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau šios aplinkybės, apylinkės teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas I. V. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
I. V. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutartį ir, pritaikius lygtinio paleidimo įstatymą, paleisti jį likusią bausmės dalį pabaigti atlikti laisvės sąlygomis. Nuteistasis skunde nurodė, jog 9 metų ir 6 mėnesių bausmės laikas yra pakankamas suvokti, kas yra nusikaltimas ir bausmė už jį. Jis gailisi, kad pakeisti ir sugrąžinti visko atgal negalima, yra tikras savo minčių ir jausmų tikrumu bei nuoširdumu, garantuoja teismą dėl savo asmens tvirtų nuostatų elgtis moraliai, dorai ir nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. V. skundas atmetamas.
Susipažinus su nuteistojo I. V. asmens byla, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės 2016-10-28 nutarties motyvais ir nuteistojo skundo argumentais, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.).
Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, I. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – 2015-04-24 atliko 2/3 bausmės dalį, bausmės atlikimo metu įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: atliko gerbūvio darbus – atlikdamas nuobaudą drausmės grupėje, rūpinosi drausmės grupės teritorijos ir patalpų tvarka, lankė Anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus – nuo 2011-04-08 periodiškai dalyvavo prevencinio pobūdžio psichologinio konsultavimo programoje „Įžanginė grupė“, ne kartą yra baigęs „Įžanginės grupės“ programą, taip pat supažindintas su AA savitarpio pagalbos grupių veikla, nuolat konsultuojasi su įstaigos psichologu individualių konsultacijų metu. Tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Atkreiptinas dėmesys, kad I. V. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą. Nusikaltimą padarė, būdamas neblaivus. Iki šio nusikaltimo padarymo buvo vieną kartą teistas už vagystę ir plėšimą. I. V. amžius pirmo teistumo metu buvo 27 metai. Bausmės atlikimo metu jis 31 kartą pažeidė režimo reikalavimus, 26 kartus buvo baustas, šiuo metu galioja 20 nuobaudų, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, vertintina ir tai, kad I. V. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką, nors ir yra žema – (34 balai), tačiau nekinta, nors joje 5 balai yra statiniai, o 29 balai dinaminiai. Todėl akivaizdu, kad I. V. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio Lygtinio paleidimo komisijos vertinimo per pusę metų visiškai nesumažėjo.
Iš byloje esančios 2016-09-13 Nr. 57-191 Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis net šešis kartus yra baustas už alkoholio vartojimą, taip pat ne kartą yra baustas už lokalizacijos pažeidimus, draudžiamų daiktų laikymą. Iki pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo padarė vieną naują drausmės pažeidimą, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda, todėl padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. nuostatų.
Nuteistasis skunde nurodė, kad jis, lygtinai paleistas į laisvę, garantuoja teismą dėl savo asmens tvirtų nuostatų elgtis moraliai, dorai ir nenusikalsti. Tokie nuteistojo skundo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais, kadangi I. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net 31 kartą pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, ne kartą vartojo alkoholinius gėrimus, 27 kartus baustas, turi 20 galiojančių nuobaudų, jo nusikalstamo elgesio rizika per pusę metu nė kiek nesumažėjo. Taigi, nors byloje yra ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų –individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, motyvuotumas užimtumui – dirbo jam pasiūlytą darbą, nors šiuo metu ir nedirba, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri TV, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje, yra aukštesniojo išsilavinimo, turi būstų statybos specialybę, bausmės atlikimo metu dirbo statybininku ir tvarkiniu, jį periodinėmis perlaidomis remia artimieji, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra glaudūs, vykdomųjų raštų jo atžvilgiu negauta, išėjęs iš pataisos namų, turėtų pastovią gyvenamąją vietą pas seserį, registruotųsi darbo biržoje, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys yra svarbūs, tačiau nepakankami visumos nuteistąjį I. V. charakterizuojančių duomenų kontekste taikyti I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir teigiamai vertino, kad nuteistasis I. V. palaiko socialinius ryšius su šeima, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau pagrįstai padarė išvadą, kad jos nėra pakankamas pagrindas I. V. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
BVK 157 str. 1 d. pagrindu sprendžiant kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
I. V. asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo nepriekaištingas, nes jis buvo daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, bet ir padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas, įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai, neatliktos bausmės dydis. Nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas sudaro atitinkamų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymasis, todėl kiekvienas minėtų reikalavimų pažeidimas, o nagrinėjamu atveju - jų skaičius ir pobūdis liudija apie nuteistojo abejingumą jam nustatytiems elgesio reikalavimams ir nenorą keistis, o taip pat sudaro prielaidas manyti apie nuteistojo pasirenkamą neigiamo elgesio modelį ateityje.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu, bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu paleidus nuteistąjį I. V. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiuo atveju negalima remtis tik tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, ir visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Nurodytų aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį I. V. iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis I. V. dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip tikrai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, kuomet jis daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, išlieka pavojus, jog I. V., būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei pavojingą elgesį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta šiuo metu nuteistąjį I. V. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.