Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B., M. D., K. R., valstybės įmonei „Turto bankas“, Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas V. B. pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad prieš daugiau kaip 20 metų pirkdamas pajus iš P. G. įgijo teisę į daržinę, ją remontavo, visą laiką prižiūrėjo, todėl prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į šį statinį. Jam žinoma, kad buvo žemės ūkio bendrovė, kuri už pajus išdalino savo turtą bendrovės nariams. Vėliau jis susitarė su P. G. nupirkti tą daržinę, bet tuo metu nebuvo sąlygų kaip notariškai įforminti sandorį, nes nebuvo daržinės inventorinės bylos, todėl buvo sudaryta teismui pateikta sutartis, kurią patvirtino seniūnė Z. R., kaip pajų perleidimą. Vėliau sugalvojo susitvarkyti dokumentus ir kreipėsi į Registrų centrą, kuris negalėjo įregistruoti nuosavybės teisių, todėl kreipėsi į teismą. Nuo 2000 m. prižiūri tą daržinę, remontavo jos stogą, tvarkė aplinką, joje laikė šiaudus, ja iki šiol naudojasi. Per tą laiką niekas jam jokių pretenzijų dėl šio turto nereiškė. Su M. B. yra sutarę, kad kai bus įteisinta daržinė, jis nupirks M. B. daržinės dalį. Patvirtino, kad M. D. jam pardavė žemės sklypo dalį, ant kurios yra daržinė.

Teismo posėdyje pareiškėja M. B. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iš žemės ūkio bendrovės „Kalniškiai“ pagal pajus įsigijo su P. G. po ½ daržinės. Buvo susirinkimas, kurio metu dalijosi visą bendrovės turtą. Tuo metu ji buvo bendrovės vyr. buhalterė. Patvirtino, kad 1994 m. birželio 30 d. turto priėmimo perdavimo akte nurodyti M. B. ir P. G. yra ji ir buvęs daržinės savininkas P. G.. Apie P. G. ir V. B. sudarytą sutartį jai žinoma, V. B. ta daržine naudojasi nuo 2000 m. V. B. remontavo daržinės stogą ir duris keitė, laikė šiaudus, statinys yra sutvarkytas, jį sutvarkė V. B.. Su V. B. žodžiu yra sutarę, kad jis nupirks ir pareiškėjos daržinės dalį, kai bus sutvarkyti dokumentai.

Teismo posėdyje liudytojas L. V. paaiškino, kad likvidavus ŽŪB „Kalniškiai“ žmonėms už pajus buvo skirtas turtas, M. B. ir P. G. už pajus įsigijo tą daržinę. Tuo metu jis buvo šios ŽŪB vadovas. Jis dalyvavo pasirašant turto priėmimo pardavimo aktą, gali patvirtinti, kad 1994 m. birželio 30 d. turto priėmimo perdavimo akte nurodyti M. B. ir P. G. įgijo daržinę po ½ dalį, ir šia daržine naudojosi pareiškėjai M. B. ir V. B., dėdavo ten pašarus ir kt. Apie P. G. ir V. B. sudarytus sandorius jam nežinoma. Patvirtino, kad daržinė yra prižiūrima, tvarkoma, atlikta daug remonto, tai darė V. B..

Teismo posėdyje liudytoja Z. R. paaiškino, kad pažįsta pareiškėjus, pažinojo ir P. G.. P. G. ir V. B. sudarė pajų sutartį, pagal kurią P. G. perleido savo pajų iš „Kalniškių“ ŽŪB V. B., o ji tą sutartį patvirtino. Buvo sudaryta pajų už daržinę perleidimo sutartis, nes daržinė nebuvo registruota P. G. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1994 m. birželio 30 d. visuotinio ŽŪB „Kalniškiai“ narių susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtintu turto priėmimo - perdavimo aktu 1976 m. statybos, bendrovei priklausiusi daržinė, inventorinis Nr. 0046, po ½ dalį, kurios kiekvienos vertė 2540 Lt, buvo perduota M. B. ir P. G.. Turtą perdavė D. V., bendrovės vadovas L. V. ir vyr. buhalterė M. B.. Teismo posėdžio metu pareiškėja M. B., tuo metu buvusi bendrovės vyr. buhaltere, ir liudytojas L. V., tuo metu buvęs bendrovės vadovu, patvirtino, jog dalyvavo šio turto perdavime ir, kad šis turtas buvo perduotas būtent pareiškėjai M. B. ir P. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2000 m. gruodžio 27 d. sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) seniūnės Z. R., P. G. perleido 2540 Lt priklausančių pajų už įsigytą daržinę pagal turto priėmimo – perdavimo aktą žemės ūkio bendrovės „Kalniškiai“ V. B.. Ši sutartis notariškai nebuvo patvirtinta ir sandoris nebuvo įregistruotas. Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir liudytojai patvirtino, kad nuo 2000 m. iš P. G. įgyta daržinės dalimi naudojosi, ją remontavo V. B.. Tai, kad daržinė yra tvarkoma, prižiūrima ir naudojama pagal paskirtį patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Pareiškėjai M. B. ir V. B. 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 24722414 prašymą atmetė tuo pagrindu, kad priėmimo – perdavimo akte nėra pakankamai duomenų, identifikuojančių įgijėjus, o V. B. ir P. G. sutartis nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas turėtų pateikti teisės aktus atitinkantį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad 1994 m. birželio 30 d. turto perdavimo – priėmimo aktu iš ŽŪB „Kalniškiai“ bendrovei priklausiusią daržinę po ½ dalį įgijo būtent pareiškėja M. B. ir šiuo metu jau miręs P. G.. Kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad būtent šie asmenys įgijo nuosavybės teisę į daržinę nėra, o turto priėmimo - perdavimo akte nurodyti įgijėjų asmens duomenys yra nepakankami, kad būtų galima įregistruoti šių asmenų nuosavybės teises į turtą, ką pripažino VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendime.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pagal 1994 m. birželio 30 d. turto priėmimo- perdavimo aktą po ½ dalį nuosavybės teisę į ŽŪB „Kalniškiai“ priklausiusią daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įgijo pareiškėja M. B. ir buvo įgijęs šiuo metu jau miręs P. G. Atsižvelgiant į tai, kad P. G. jau yra miręs ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam jokių teisinių pasekmių nesukels, nustatytinas tik juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1994 m. birželio 30 d. turto priėmimo - perdavimo aktu nuosavybės teisę į ½ dalį ŽŪB „Kalniškiai“ priklausiusios daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgijo pareiškėja M. B.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad P. G. 1994 m. birželio 30 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į ½ dalį daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), 2000 m. gruodžio 27 d. sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) seniūnės Z. R., perleido jam priklausančius 2540 Lt pajus už įsigytą daržinę pareiškėjui V. B.. Pareiškėjas V. B. ir liudytoja Z. R. patvirtino, kad buvo sudaryta būtent daržinės dalies perleidimo sutartis, tačiau, kadangi daržinė nebuvo registruota P. G. vardu, sandoris buvo įformintas kaip pajų perleidimo sutartis.

Kadangi sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šiam sandoriui taikytinos 1964 m. CK nuostatos.

1964 m. CK 149 straipsnyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi 1994 m. birželio 1 d.) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Vadovaujantis 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalimi sutarties neįregistravimas darė ją negaliojančią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors 2000 m. gruodžio 27 d. P. G. ir pareiškėjas V. B. ir sudarė daržinės dalies perleidimo sandorį, toks sandoris ne tik nebuvo patvirtintas notaro, bet per įstatymo imperatyviai nustatytą terminą ir nebuvo įregistruotas, kas daro šį sandorį negaliojančiu. Vadovaujantis 1964 m. CK nuostatomis neįregistravus nekilnojamojo turto sandorio turto registravimo įstaigoje, V. B. 2000 m. gruodžio 27 d. sandorio pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į P. G. priklausiusią daržinės dalį, kas leidžia konstatuoti egzistuojant vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, t. y. pareiškėjas V. B. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daržinę kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.

Byloje taip pat nustatyta, kad daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ką patvirtina ir suinteresuotų asmenų Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir VĮ „Turto bankas“ atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą nurodytos aplinkybės.

Byloje taip pat nustatyta, kad viešajame registre nėra įregistruotų kitų asmenų teisių į ginčo objektą, o šį objektą nuo 2000 m. prižiūri ir naudoja pareiškėjas V. B.. Kadangi pareiškėjas V. B. laikė, jog 2000 m. gruodžio 27 d. sutarties su P. G. pagrindu įgijo nuosavybės teisę į daržinės dalį, jis visą laiką buvo ir yra įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių už jį į valdomą nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėja M. B. ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjas V. B. nuo 2000 m., t. y. daugiau kaip 20 metų atvirai, nesislapstydamas, nepertraukiamai valdo daržinės dalį kaip savo, ją remontuoja, prižiūri ir naudoja pagal paskirtį, kas rodo, jog pareiškėjas elgėsi ir elgiasi kaip šio daikto dalies savininkas.

Nei iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, nei bylos nagrinėjimo metu kiti asmenys, tarp jų ir suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti žemės sklypo, ant kurio yra ginčo statinys bendrasavininkiai, pretenzijų dėl šio nekilnojamojo daikto nereiškė, byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo V. B. valdymo sąžiningumą ir teisėtumą. Be to, valdymo sąžiningumas ir teisėtumas yra preziumuojami, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad jokiems kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei nėra įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį daržinės, pagal 1994 m. birželio 30 d. turto priėmimo - perdavimo aktą perduotos P. G., o pareiškėjas V. B. 2000 m. gruodžio 27 d. sutarties pagrindu, kuri nors ir laikytina negaliojančia, pradėdamas valdyti daržinės dalį pagrįstai galėjo tikėtis, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjas sąžiningai ir atvirai valdė daržinės dalį nuo 2000 m., visą pareiškėjo valdymo laikotarpį joks savininkas nepasinaudojo teise įgyvendinti nuosavybės teises į pareiškėjo valdomą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjo valdymo sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta, teismas sprendžia, jog yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, todėl V. B. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į daržinę pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal 1994 m. birželio 30 d. visuotinio ŽŪB „Kalniškiai“ narių susirinkimo protokolu Nr. 2 patvirtintą turto priėmimo - perdavimo aktą nuosavybės teisę į ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgijo pareiškėja M. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Nustatyti, kad pareiškėjas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.