- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-455-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00877-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- O. G.
- Kategorijos
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-457-786/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medžista“ ieškinį atsakovui O. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 942,60 Eur skolos, 137,12 Eur palūkanų nuo mokėjimo terminų pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Medžista“ pateikė atsakovui O. G. prekes, išrašė bei asmeniškai pasirašytinai atsakovui pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras viso 2789,31 Eur sumai, tačiau nurodytais terminais sąskaitos nebuvo apmokėtos. Po pareiškimo dėl teismo įsakymo gavimo atsakovas dalį PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjo atlikdamas 4 mokėjimo pavedimus, todėl galutinis skolos likutis ieškinio pateikimo dienai sudarė 942,60 Eur, t.y. neapmokėta sąskaita Nr. M202461 ir sąskaita Nr. 200156.
3. Kadangi atsakovas skolą bylos nagrinėjimo metu sumokėjo, ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. prašymu reikalavimo dėl 942,60 Eur skolos priteisimo atsisakė, o likusioje dalyje prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 137,12 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 689,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 137,12 Eur palūkanų, 24 Eur žyminio mokesčio ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,61 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiamas ginčas tik dėl 137,12 eurų palūkanų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo skolininkui įvykdžius išduotą teismo įsakymą. Nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose 2020 m. gruodžio 11 d. priimtas kreditoriaus pareiškimas dėl 2789,31 Eur skolos, 137,12 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 16,00 Eur žyminio mokesčio, 96,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko, kurio pagrindu 2020 m. gruodžio 11 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Skolininkas – atsakovas O. G. pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas gavo 2020 m. gruodžio 28 d., dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pateiktu kreditoriaus pareiškimu, nes dalį skolos apmokėjo, tačiau patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas, gavęs skolininko nemotyvuotus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismo įsakymo, 2020m. gruodžio 28 d. juos priėmė ir išaiškino kreditoriui teisę per 14 dienų pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Kreditorius įstatymo nustatytu terminu pareiškė ieškinį ir, tik kreditoriui pareiškus ieškinį, paaiškėjo, kad skolininkas dalį skolos sumokėjo ir liko nesumokėta 942,60 Eur skolos, 137,12 Eur palūkanų, bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos. Nagrinėjant bylą teisme, po posėdžio, 2021 m. kovo 21 d. atsakovas apmokėjo likusią skolą – 942,60 eurų ir ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti 942, 60 Eur skolos. Pažymėjo, kad atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktu.
6. Nustatė, kad pirkimo-pardavimo sandorį patvirtina rašytiniai įrodymai apie pirkimą, t. y. ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad prekes priėmė atsakovas, ir jose yra atsakovo parašai. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos datos, iki kada atsakovas turi sumokėti už pateiktas prekes ir taip pat nurodyta, kad laiku neapmokėjus sąskaitos, bus skaičiuojami 0,06 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
7. Nurodė, kad šalis, pažeidusi piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.261 ir 6.210 straipsniai). Kadangi atsakovas sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo už jam pateiktas prekes, pripažino, jog atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant įrodymų nesutiko su atsakovo teiginiais, kad atsiskaityta su ieškove laiku ir kad ieškovė buvo leidusi mokėti už prekes kada atsakovas turės tam lėšų. Tik pradėjus teisminį procesą atsakovas sumokėjo skolą. Pripažino, kad atsakovas privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.261 straipsnis).
8. Teismas vadovavosi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisė 137,12 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo mokėjimo terminų pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi atsakovas pagrindinę prievolę ieškovei įvykdė, galutinę skolą sumokėdamas 2021 m. kovo 21 d., liko nesumokėtos tik palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, teismas nepriteisė procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovavosi CPK 93, 94 straipsnių nuostatomis. Vertino, kad atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove ir, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus, ieškovei nebūtų reikėję inicijuoti bylos. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo nenurodydamas motyvų ir nepateikdamas įrodymų, kas lėmė, jog ieškovė turėjo reikšti ieškinį. Atsakovas visiškai apmokėjo skolą tik vykstant teismo procesui. Pripažino, kad atsakovo pasirinktas procesinio elgesio modelis sąlygojo bylinėjimosi išlaidų patyrimą ne tik dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, bet ir dėl ieškinio surašymo, dalyvavimo teismo procese. Atsakovo netinkamas elgesys lėmė tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį sudarė pagrindą tenkinti ieškovės prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 665,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje bei 24 Eur žyminio mokesčio, į bylą yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Pripažino, kad atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį. Sprendė, kad, nors ir netenkinamas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau materialiniai reikalavimai buvo pilnai patenkinti, kas aktualu skirstant ir bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2021 m. balandžio 27 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą priteisiant iš atsakovo ieškovei tik 96,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 16 Eur žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo 137,12 Eur palūkanų, nepagrįstai skaičiavo 6 procentų dydžio palūkanas, kadangi atsakovas nėra verslininkas. Atsakovas turi ūkininko statusą, kas nėra verslininko atitikmuo. Teismas vienašališkai vertino, nepripažino, kad tarp šalių galėjo būti žodinis susitarimas mokėti už pateiktas prekes pagal galimybes, o ne pagal nurodytas datas sąskaitose faktūrose. Nebuvo pagrindo skaičiuoti palūkanų, nes buvo žodinis šalių susitarimas palūkanų neskaičiuoti. Ieškovė norėjo skubiai parduoti prekes, sutiko su žymiai vėlesniu mokėjimu. Teismas net neapklausė ieškovės vadybininko, o patikėjo ieškovės advokato paaiškinimu. Ieškovė dėl palūkanų mokėjimo niekada nesikreipė, neišrašė jokių sąskaitų, raginimų sumokėti skolą, o jos atsirado tik padavus ieškinį, kas įrodo buvus žodinį susitarimą.
12. Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys buvo netinkamas. Teismas galimai turėjo išankstinę nuostatą atsakovo atžvilgiu, nes jo visi argumentai buvo atmesti, o ieškovei užteko tiesiog palaikyti savo prašymus.
13. Pažymi, kad visos išlaidos yra apmokestintos PVM tarifu, jis yra grąžinamas PVM mokėtojui arba taikoma privalomo mokėti mokesčio užskaita. Todėl galutinė suma turėtų būti 21 procentu mažesnė ir turėtų sudaryti ne 665,50 Eur, bet 525,75 Eur. Ieškovė yra PVM mokėtoja.
14. 2021 m. balandžio 8 d. pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad sąskaita išrašyta už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, nors teismo posėdis vyko 2021 m. balandžio 14 d., taigi buvo rengiamasi visai kitam teismo posėdžiui, o ir ieškovės atstovai jame nedalyvavo. Įskaičiuojama suma dėl kliento informavimo apie posėdžio eigą. kuriame atstovas net nedalyvavo. Teismo posėdis vyko tik dėl bylinėjimosi išlaidų, nes skola iki 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio jau buvo apmokėta. Ieškovas stengėsi ilginti teismo procesą, atsakovui sumokėjus skolą, buvo rašomos papildomos nepagrįstos paslaugos. Didžioji dalis skolos buvo sumokėta po teismo įsakymo, likusi dalis padengta iki 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio, todėl neaišku, kodėl ginamas tik ieškovės interesas.
15. Nurodo, kad teismui pateiktos tik 2 sąskaitos už suteiktas paslaugas: 2021 m. vasario 23 d. sąskaita 181,50 Eur sumai ir 2021 m. balandžio 8 d. sąskaita 193,60 Eur sumai, kitoms išlaidoms net nėra išrašyta sąskaitų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Medžista“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės apeliacinės instancijos teismas patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismų praktikoje ūkininkai laikomi atitinkantys verslininko sąvoką, pagal CK 2.4. straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais (Kauno apygardos teismo 2019-08-19 d. nutartis c.b. Nr. 2-1571-259/2019). Atsakovas yra ūkininkas, jam prekės pateiktos ne kaip fiziniam asmeniui-vartotojui, o kaip verslininkui, ką patvirtina ir VMI interneto tinklapyje nurodomas pirkėjo (skolininko) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), todėl iš jo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Ši aplinkybė pripažįstama atsiliepime į ieškinį, kuriame neginčijamos ieškovės nurodytos aplinkybės ir atsiliepimas ieškinį pasirašomas būtent kaip ūkininko, ne kaip fizinio asmens (vartotojo). PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodytas ūkininko O. G. PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovui pateiktų prekių pobūdis ir kiekis patvirtina, kad prekės patiektos verslo tikslais, kadangi perduotas didelis kiekis (statinės po 205 litrus) alyvos, naudojamos traktoriuose.
Atsiliepimas
19. Nurodo, kad jokio šalių susitarimo dėl mokėjimo terminų atidėjimo ilgiau, nei nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose, nebuvo. To nepatvirtina bylos dokumentai, o atsakovo pozicija dėl neva egzistavusio susitarimo nėra visiškai aiški, nes atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodomos skirtingos tokio susitarimo sudarymo aplinkybės, nėra aišku su kokiu konkrečiai ieškovės atstovu toks susitarimas buvo sudarytas (direktoriumi ar kt.). Atsakovui PVM sąskaitos-faktūros buvo įteiktos, jose buvo nurodyti apmokėjimo terminai.
20. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas turėjo išskaičiuoti 21 proc. PVM mokestį. Toks aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-06 nutartis byloje e3K-3-108-248/2018).
21. Nurodo, kad vyko du teismo posėdžiai, parengiamasis teismo posėdis ir bylos nagrinėjimas iš esmės 2021 m. balandžio 14 d. Atsakovas ginčija 2021 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Serija SV Nr. 2021/073, kurios suma 193,60 Eur. Ieškovės atstovas 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau taip įvyko dėl iškilusių nenumatytų techninių kliūčių (teismo salių turinčių technines galimybes vykdyti nuotolinį posėdį užimtumo, paaiškėjusio teismo posėdžio dieną, nors buvo numatytas nuotolinis posėdis), atstovas nebeturėjo laiko atvykti į posėdį kitame mieste. Esant tokiai situacijai, ieškovės atstovas klientą atstovavo rašytiniu būdu pateikdamas rašytinius paaiškinimus byloje bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės atstovas ruošė ir 2021 m. balandžio 12 d. teikė 2021 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas Serija SV Nr. 2021/073 nurodytą prašymą, rengėsi posėdžiui ir jame atstovavo klientą, tačiau dėl pasikeitusių ir nuo ieškovės ar jos atstovo nepriklausančių aplinkybių bei siekio nevilkinti bylos nagrinėjimo, tai buvo padaryta raštu. PVM sąskaitos-faktūros išrašytos, o paslaugos apmokėtos būtent už byloje suteiktas teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos yra protingo dydžio, neviršija rekomendacinių įkainių, atsakovo procesinis elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
22. Byloje pateiktos ne dvi, bet 4 PVM sąskaitos-faktūros: 2020 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SV Nr. 2020/242, 2020 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SV Nr. 2020/250, 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SV Nr. 2021/032, 2021 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SV Nr. 2021/073, taip pat jų apmokėjimo kvitai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacijos dalykas – sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistos 137,12 Eur palūkanos bei paskirstytos ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto teigimu, jis negali būti laikomas verslininku, 6 procentų dydžio palūkanos negali būti skaičiuojamos, nes jis yra ūkininkas, be to, galimai buvo žodinis susitarimas, kad palūkanos nebus skaičiuojamos.
25. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 24 Eur žyminio mokesčio ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau apelianto vertinimu, iš jo turėjo būti priteista tik 96,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 16 Eur žyminio mokesčio.
26. CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas palūkanas iš atsakovo turėjo priteisti ne kaip iš verslininko, bet kaip iš fizinio asmens. Apeliantas pripažįsta, kad yra ūkininkas, PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodytas jo, kaip ūkininko, PVM mokėtojo kodas, iš ieškovės dideliais kiekiais buvo perkama alyva, kuri naudojama traktoriuose, todėl akivaizdu, kad atsakovas santykiuose su ieškove veikė vykdydamas ūkinę komercinę veiklą (ūkininkas) ir yra verslininkas CK 2.4 straipsnio 2 dalies prasme.
28. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Pažymėtina, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
29. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 137,12 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 6 procentų dydį, nuo mokėjimo terminų pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovė dar su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė palūkanų skaičiavimo metodiką, dėl kurios galimo neteisingumo apeliantas nepasisako. Kadangi ūkininkas yra verslininkas, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 137,12 Eur palūkanų nuo mokėjimo terminų pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šios palūkanos paskaičiuotos atsižvelgiant į įstatymo nuostatas.
30. Pažymėtina, kad sąskaitose faktūrose raštu aiškiai buvo nurodytas atsiskaitymo terminas, iki kada jos turi būti apmokėtos, apeliantas jokių patikimų įrodymų, kad minėti terminai buvo pakeisti ar buvo sutarta jų nesilaikyti, kai ieškovas su tuo nesutinka, pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo sutikti, jog atsakovas neturi pareigos praleidęs prievolės įvykdymo terminą palūkanų mokėti. Nors apeliantas nurodo, jog teismas neapklausė ieškovės vadybininko, kuris galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl vėlesnio sąskaitų apmokėjimo, pastebėtina, kad teismo posėdžių metu, procesiniuose dokumentuose prašymas apklausti minėtą asmenį liudytoju net nebuvo pateiktas. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga buvo įrodyti aplinkybes, jog sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas šalių žodiniu sutarimu buvo pakeistas, tačiau jis to nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai). Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar buvo palankus išimtinai ieškovei.
31. Apeliantas pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir PVM mokėtoja, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą – mokėtino į biudžetą šio mokesčio mažinimą arba grąžinimą iš biudžeto. Todėl, jo nuomone, galutinė už teisines paslaugas mokėtina suma turėtų būti 21 procentu mažesnė ir turėtų sudaryti ne 665,50 Eur, bet 525,75 Eur. Atsakovas mano, kad dalis prašomos priteisti sumos yra mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, todėl ši suma nepriskirtina bylinėjimosi išlaidoms ir negali būti laikoma advokato atlygiu, tačiau pripažintina, kad tokios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018). Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-560-553/2021, 2021 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-491-790/2021).
33. Nors apeliantas teigia, jog teismui buvo pateiktos tik 2 sąskaitos už suteiktas paslaugas: 2021 m. vasario 23 d. sąskaita 181,50 Eur sumai ir 2021 m. balandžio 8 d. sąskaita 193,60 Eur sumai, o kitoms išlaidoms net nėra išrašyta sąskaitų, su tuo sutikti nėra pagrindo. Be nurodytų sąskaitų į bylą pateiktos 2020 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SV Nr. 2020/242 96,80 Eur sumai (su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo), 2020 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SV Nr. 2020/250 193,60 Eur sumai (su ieškiniu), taip pat jų apmokėjimo kvitai.
34. Apeliantas teigia, jog 2021 m. balandžio 8 d. pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad sąskaita išrašyta už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, nors teismo posėdis vyko 2021 m. balandžio 14 d., o ir ieškovės atstovai jame nedalyvavo. Be to, teismo posėdis vyko tik dėl bylinėjimosi išlaidų.
35. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 8 d. sąskaita 193,60 Eur sumai išrašyta už prašymo dėl reikalavimo dalies atsisakymo parengimą, pasiruošimą bei atstovavimą 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, kliento informavimą apie proceso eigą. Teismui 2021 m. balandžio 12 d. buvo pateiktas prašymas dėl reikalavimo dalies atsisakymo. 2021 m. balandžio 14 d. ieškovės atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir remtis pateiktais procesiniais dokumentais, įskaitant paaiškinimus raštu. Nurodė, kad atstovavimo teisinė paslauga šiuo atveju ieškovei suteikiama rašytinių paaiškinimų forma. Ieškovės atstovas 2021 m. balandžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors advokatas ir fiziškai neatstovavo ieškovės teismo posėdyje, tačiau negali būti ignoruojama tai, jog teismui prieš teismo posėdį buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyta pozicija dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo. Kadangi ieškovės atstovas parengė prašymą dėl reikalavimo dalies atsisakymo bei rašytinius paaiškinimus dėl kitų reikalavimų, 193,60 Eur užmokestis už tai negalėtų būti pripažįstamas nepagrįstai dideliu ar neprotingu, jis yra mažesnis nei numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos (8.16, 8.17 p.). Kadangi prašomos priteisti išlaidos yra protingo dydžio, neviršija rekomendacinių įkainių, be to, atsakovo procesinis elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą (atsakovas, nors bylos teisme eigoje sumokėjo skolą pagal išrašytas sąskaitas, tačiau toliau laikėsi pozicijos, jog neturi pareigos mokėti palūkanų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Ieškovė prašo priteisti 363 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų advokato išlaidų. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovo O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Medžista“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.