Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs 9 klases, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs 8 klases, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs 9 klases, besimokantis (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., M. S. ir A. G., veikdami kartu, 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 3.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) bendrabučio namo pirmoje laiptinėje, pirmo aukšto laiptų aikštelėje, panaudodami fizinį smurtą, o būtent: R. S. suduodant nukentėjusiajam S. S. vieną smūgį į galvos sritį, po ko šiam nugriuvus ant žemės, M. S. ir A. G. prispaudus nukentėjusįjį prie žemės ir laikant abi rankas prispaudus prie žemės, taip atimant galimybę priešintis, tuo metu R. S. kraustant nukentėjusiojo kišenes, taip bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė S. S. fizinį skausmą bei pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. S. priklausantį turtą – 100 litų vertės (28,96 Eur) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) su „Tele-2“ pildyk SIM kortele, kurios vertė 5 Lt (1,45 Eur) ir „Ežys“ SIM kortele, kurios vertė 3,50 Lt (1,01 Eur), 20 litų kupiūrą (5,79 Eur) ir 7,30 Lt (2,11 Eur) vertės cigarečių „LD“ pakelį, iš viso pagrobė S. S. priklausančio turto už 135,80 Lt (39,33 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-75/2010).

Pažymėtina, kad svetimo turto pagrobimas visų kaltinamųjų buvo padarytas vieninga tyčia, kuri nukreipta į konkretaus svetimo turto pagrobimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Nors kaltinamasis M. S. teisme teigė, kad pats iš šios neteisėtos veikos naudos neturėjo, tačiau kaip teisme teigė kaltinamasis A. G. be kitų nukentėjusiojo pagrobtų daiktų kartu pagrobė cigaretes, kurias pabėgę rūkė. Kad pagrobtas cigaretes rūkė visi kaltinamieji, patvirtino ir R. S.. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, visi kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, šia galimybę visi kaltinamieji ir pasinaudojo – cigaretes rūkė kartu, o kaltinamasis R. S. iš pagrobto telefono iš karto išmetė SIM kortelę ir telefoną pardavė, todėl laikytina, kad nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamieji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y., jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti ir užvaldė jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog kaltinamųjų R. S., M. S. ir A. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip plėšimas.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis R. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus. Teisme R. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant kartu, t. y. bendrininkaujant su M. S. ir A. G., buvo aktyviausias bendravykdytojas, t. y. jis pasiūlė nukentėjusįjį apiplėšti, jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, jis pasinaudojo ir disponavo didžiausia pagrobto turto dalimi. Kita jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai, pasak paties kaltinamojo ir teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t. 46-48 b. l.), šiuo metu teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), praeityje administracine tvarka nebaustas (2 t. 49 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad R. S. nėra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, praeityje buvo baustas administracine tvarka, šalia gyvenantys asmenys nusiskundimų dėl R. S. netinkamo elgesio, neturi (2 t. 60 b. l.). Duomenų, jog R. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, byloje nėra (2 t. 57-58 b. l.). Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų charakterizuojamas neigiamai (2 t. 62 b. l.). R. S. šeima nebuvo įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t. 94 b. l.). Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. S. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendį, prieš tai, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę.

Pastebėtina, kad R. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos teisme prisipažino visiškai, dėl tokio savo netinkamo elgesio gailėjosi, teigė, kad padarė išvadas, teismui pažadėjo daugiau taip nebesielgti, yra jauno amžiaus, be to, nors ir nelabai aktyviai, tačiau tęsia mokslus Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl realiai paskyrus laisvės atėmimą, bausmės tikslas būtų nepasiekiamas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, remiantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymas R. S. atidėtinas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Kaltinamasis M. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų amžiaus. Teisme M. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant kartu, t. y. bendrininkaujant su R. S. ir A. G., buvo bendravykdytojas. Kita jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai, pasak paties kaltinamojo ir teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis M. S. nusikalto būdamas neteistas (2 t. 65-66 b. l.), Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-07 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2 t. 67-69 b. l.). Praeityje administracine tvarka nebaustas (2 t. 70 b. l.), ugdymo įstaigos, t. y. Šiaulių N. V. jaunimo mokyklos pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 76 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, nuo 2013-09-17 įrašytas į profilaktinę įskaitą, jo motina J. S. dėl netinkamo savo sūnaus elgesio bausta pagal ATPK 44 str. 3 d. (2 t. 78 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame gyvenimo ir auklėjimo sąlygų akte pažymėta, kad M. S. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; J. S. teigimu, 2014 m. ji yra bausta administracine tvarka dėl sūnaus netinkamo auklėjimo, M. S. tėvai dirbantys, vaiko gyvenimo sąlygos geros (2 t. 97-98 b. l.). Įvertindamas šias aplinkybes, bei tai, kad M. S. šiuo metu teisiamas pirmą kartą, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad M. S. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad M. S. yra nepilnametis, jauno amžiaus, nustatytinas mažesnis nei šios veikos sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pakirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis M. S. nusikalto būdamas nepilnametis, jauno amžiaus, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, teisme atsiprašė nukentėjusio, be to, iš teisiamojo posėdžio metu duotų paties kaltinamojo paaiškinimų bei baudžiamojoje byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad kaltinamasis teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą, o realiai paskyrus laisvės atėmimą, šis tikslas būtų nepasiekiamas, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Kaltinamasis A. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veika baigta, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų amžiaus. Teisme A. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant kartu, t. y. bendrininkaujant su R. S. ir M. S., buvo bendravykdytojas. Kita jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai, pasak paties kaltinamojo ir teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis A. G. nusikalto būdamas neteistas (2 t. 82 b. l.), praeityje administracine tvarka baustas, šiuo metu turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal ATPK 178 straipsnio 5 dalį (2 t. 83 b. l.), ugdymo įstaigos, t. y. Šiaulių (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 89 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, nuo 2014-05-19 įrašytas į profilaktinę įskaitą; baustas pagal ATPK 178 str. 5 d. (2 t. 91 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame gyvenimo ir auklėjimo sąlygų akte pažymėta, kad A. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, A. G. motina yra bedarbė, apie vaiko tėvą skyrius duomenų neturi, vaiko gyvenimo sąlygos geros (2 t. 95-96 b. l.). Įvertindamas šias aplinkybes, bei tai, kad A. G. šiuo metu teisiamas pirmą kartą, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. G. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad A. G. yra nepilnametis, jauno amžiaus, nustatytinas mažesnis nei šios veikos sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis A. G. nusikalto būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, be to, iš teisiamojo posėdžio metu duotų paties kaltinamojo paaiškinimų bei baudžiamojoje byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad kaltinamasis teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą, o realiai paskyrus laisvės atėmimą, šis tikslas būtų nepasiekiamas, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas motinos E. R. priežiūrai - (2 t. 40 b. l.) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

- R. S. raštelis, esantis voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio (paketas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio;

- mobilaus ryšio telefonas „Nokia 108“, kuris 2014-12-04 nutarimu ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas S. S. (1 t. 52-53b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotam S. S. disponavimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę R. S. nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir R. S. skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsniu, R. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. S. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, R. S. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę M. S. nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. S. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsniu, M. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant M. S. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, M. S. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę A. G. nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. G. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsniu, A. G. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. G. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, A. G. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

A. G. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą motinos E. R. priežiūrai – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

- R. S. raštelį, kuris yra voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio (paketas Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio;

- mobilaus ryšio telefoną „Nokia 108“, kuris 2014-12-04 nutarimu ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas S. S. (1 t. 52-53 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotam S. S. disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.