- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- II-19-733/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00316-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pažeidėjas
- Ž. I.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. I. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2011-04-19 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2011 m. balandžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-861506-11 Ž. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, paskiriant 200 Lt baudą už tai, kad 2011 m. balandžio 13 d., apie 9 val. 30 min., Šilutės m., Žemaičių Naumiesčio g., jis, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. I. skundu prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Skunde nurodo, kad įvykio dieną važiuodamas kartu su mama I. I. jokių teisės pažeidimų nepadarė ir rankomis mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo. Jį sustabdęs policijos patrulis patikrino dokumentus, apžiūrėjo automobilio bagažinę, elgėsi pakankamai priekabiai, todėl suprato, kad šis ieško galimybės bet kokia kaina jį nubausti. Pareigūnams pareiškus, kad jis, vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, bet jis nesutiko ir paaiškino, jog taip nesielgė bei pasiūlė apžiūrėti jo mobilaus ryšio telefone esančią informaciją apie įeinančius, išeinančius skambučius ir žinutes. Tačiau pareigūnai atsakė, kad jiems tai neįdomu ir telefono neapžiūrėjo, apklausti jo motiną atsisakė. Jis su pažeidimu nesutiko ir po pareigūno surašytu protokolu nepasirašė bei savo rašytiniame paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir šiame skunde. Pareiškėjas prie skundo pateikė savo ir motinos I. I. mobiliojo ryšio telefonų, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio išklotines apie įeinančius ir išeinančius skambučius bei SMS žinutes. Pareiškėjui nustatytas dalinis 50 proc. darbingumas, todėl jis nedirba ir yra išlaikomas motinos, kuriai taip pat nustatytas tik 40 proc. darbingumas. Policijos pareigūno paskirta bauda jam yra per didelė našta ir jos sumokėti negalės, todėl, jei bus pripažintas kaltu, prašo nuo paskirtosios baudos atleisti arba sumažinti jos dydį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. I. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti.
Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. I., pateikęs jo teigimu savo ir motinos I. I. mobiliojo ryšio telefonų, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų įvykių išklotines, neigė padaręs pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad įvykio dieną, nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę mobiliojo ryšio priemone rankomis nesinaudojo.
Pareiškėjo pateiktose mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinėse nėra duomenų apie išeinančius telefoninius skambučius ir trumpąsias SMS žinutes nurodytu tariamo pažeidimo laiku (b.l. 10-14).
Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. I. paaiškinimus patvirtino liudytoja jo motina I. I., kuri nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.
Policijos patrulio surašytame administracinio teisės pažeidimo 2011-04-13 protokole Nr. F 218402, Ž. I. savo paaiškinime nurodė, kad nekalbėjo ir po protokolu pasirašyti atsisakė (b.l. 6).
Policijos pareigūnai I. L. ir E. M. savo tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 8, 9) ir apklausti teisme parodė, kad įvykio dieną matė, jog vairuodamas automobilį Ž. I. prie ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, jų sustabdytas, savo kaltę neigė. Patrulis I. L. patvirtino, kad pareiškėjas siūlė apžiūrėti jo mobiliojo ryšio telefone užfiksuotus skambučius, tačiau jie apžiūros atsisakė.
Vertinant tiesiogiai su įvykiu susijusių dalyvių - administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. I., kuris bylos tyrimo ir teisminio proceso metu nuosekliai neigė jam inkriminuojamą pažeidimo faktą, ir policijos pareigūnų I. L., E. M., kurie jį kaltina administraciniu teisės pažeidimu, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Tačiau pažymėtina tai, kad Ž. I. parodymus iš esmės patvirtina liudytoja jo motina I. I. bei iš dalies patvirtina jų mobiliųjų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenys apie išeinančius telefoninius skambučius ir trumpąsias SMS žinutes. Jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo byloje nėra.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog Ž. I. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. I. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. I. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-861506-11, kuriuo Ž. I. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, paskirta 200 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. I. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.